„Dabar mes aktyvesnius žingsnius pradėjome su Turkija, nors tai ne arabiška, o musulmoniška šalis. Su pačiais arabais rengiame projektus, o toliau viskas step by step – pradėsime nuo universitetų. Tas pritraukimas yra kaip studentų pirkimas: planuojame vykti į parodas tuose kraštuose, Saudo Arabijoje ir panašiai, bei bandyti pritraukti pirmuosius studentus“, - DELFI pasakojo MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro Tarptautinių ryšių vedėja Giedrė Račienė.
Nuo rudens mokys arabų kalbos
Pasak pašnekovės, MRU pernai įstojo į Europos ir arabų kraštų asociaciją, kurioje universitetai bendradarbiauja įvairiuose moksliniuose projektuose, vykdo studentų mainus, kuria jungtines mokymosi programas, vykdo bendrus tyrimus.
G. Račienė pasakojo, kad MRU yra parengęs sutartį su Beiruto universitetu, bendrauja su EMUNI – Europos ir Viduržemio jūros regionų universitetų tinklu, o nuo rudens ir savo studentus mokys arabų kalbos.
„Tai būtų pirmieji žingsniai ir mes matome perspektyvą, kadangi bendradarbiavimas su arabų kraštais stiprėja, be to, stiprėja ir žmogiškieji ryškiai: matome, kad ir tuokiasi, ir skiriasi, ir prekyba vyksta, tad motyvacija programų kūrimui ir bendradarbiavimui yra labai ir labai stipri“, - teigė pašnekovė.
Paklausta, ar arabų šalių studentų pritraukimas netaps paskata lietuvėms nutekėti į arabų kraštus, G. Račienė svarstė, jog tam tikru lygiu artimų studentų santykių išvengti neįmanoma.
„Tai turbūt neišvengiama. Lietuva jau dabar atvira, o žiūrėkite, kokia asimiliacija pasaulyje. Aišku, aš per daug to nenorėčiau, bet to mes neišvengsime. Tikėkimės, kad mokslinis bei teisinis kontekstas kiek padės, nes turbūt ir pati žinote, kiek yra įvairiausių atvejų. Bet reikia tikėtis, reikia žiūrėti į teigiamą pusę, bet aišku idealizuoti čia nieko negalima“, - sakė MRU atstovė.
Egzotiškos išvaizdos studentams gali būti nesaugu?
„Mūsų atliktas tyrimas apie diskriminatyvumą aukštajame moksle neseniai pademonstravo, jog pačiose aukštosiose mokyklose plinta patyčių kultūra, užgauliojimas, įžeidūs juokeliai įvairiausiais diskriminacijos pagrindais. Mus neramina tai, kad net dėstytojai, profesūra bei patys studentai yra linkę tai toleruoti – jie yra abejingi stebėtojai bei dalyviai, jie pakenčia tokius užgauliojimus ar juokelius net jeigu tai žeidžia juos pačius tai žeidžia, jie tiesiog tyli. Tokia situacija, mūsų duomenimis, yra aukštosiose mokyklose“, - pasakojo D. Dikšaitis.
„Apie situaciją už aukštosios mokyklos liudija faktai. Mūsų vieni iš mūsų narių yra Tarptautinio universiteto studentų atstovybė Klaipėdoje, šiame mieste yra buvę įvykių, kad kitokios odos spalvos studentai buvo užpulti gatvėje. Yra tekę mums fiksuoti atvejų Vilniaus universiteto Saulėtekio miestelyje, kai buvo užpulti studentai iš užsienio. Taip nutinka paprastai dėl to, kad jie yra kitokios išvaizdos, kitokios tautybės“, - pridūrė Lietuvos studentų sąjungos vadovas.
Apie tolerancijos stoką, kaip trukdį, pritraukti studentų iš užsienio yra užsiminęs ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Labai svarbu ir mokesčiai, socialiniai, tolerancijos aspektai – pakantumas, atvirumas. Nesinori kalbėti apie nemalonius atvejus, bet plačiai nuskambėję išpuoliai prieš kitataučius gali atgrasinti šimtus ar tūkstančius potencialių studentų“, - yra sakęs ministras.
Studentų atstovas D. Dikšaitis teigia, kad apsisprendimas pritraukti studentų iš užsienio apskritai yra sveikintinas, tačiau, jo nuomone, aukštoji mokykla privalo suvokti savo atsakomybę ir dėti visas pastangas, kad studentai iš užsienio būtų dvasiškai ir fiziškai saugūs.