Trečiadienį po derybų Vyriausybėje profsąjungos sakė, kad pradedamas derinti neterminuotas streikas.
„Mes žadame vasario 9 dieną eiti į Trišalę tarybą - derinti klausimą dėl pilietinės akcijos organizavimo, tai yra neterminuoto streiko būtent dėl to, kad mes nematome noro išreikšti politinę valią šiais metais pradėti spręsti mokytojų darbo užmokesčio problemą“, - po derybų Vyriausybėje teigė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas.
„Kiek suprantu, streikas neišvengiamas“, - žurnalistams sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Deryboms su profsąjungomis vadovaujantis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus savo ruožtu sakė, kad kol kas nepasiektas sutarimas, kaip finansuoti pedagogų atlyginimų kėlimą. Tačiau Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms pavesta kartu paieškoti finansavimo variantų.
„Iš to, ką Švietimo ir mokslo ministerija pateikė, matome, kad valstybės biudžetas tokios programos tiesiog negalėtų įvykdyti. Tačiau mes kalbėjome, šiandien diskutavome apie kitus galimus šaltinius, tokius kaip, sakykime, galimybė optimizuojant švietimo įstaigų tinklą, darbą ir taip pat ypatingai reglamentuojant mokyklų valdymo išlaidas rasti tam tikrą dalį tų pinigų, reikalingų pedagogų atlyginimų kėlimui“, - aiškino jis.
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus.
Švietimo ir mokslo ministerija yra pasiūliusi penkerių metų mokytojų algų kėlimo programą, algų kėlimui nuo 2016 metų rugsėjo ministerija siūlė peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.
Pagal ministerijos parengtą algų didinimo penkerių metų planą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų - 6,5 procentais. Tam reikėtų 4,8 mln. eurų. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. 2018 - 2020 metais šie koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems pedagogams - 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
LŠDPS pirmininkas A.Navickas šį planą įvertino kaip „gerą valią“.
„Ministerija bent jau parodė gerą valią ir teikė Vyriausybei gaires - iš dalies ministerija buvo nusiteikusi vykdyti reikalavimus“, - įsitikinęs jis.
Visgi profsąjungos sako, kad vien patvirtinti šią programą neužtektų - esą jau nuo šio rugsėjo reikia panaikinti ir atlyginimų žirkles, įvestas vietoj konkrečių iki krizės galiojusių koeficientų ir leidžiančias mokyklos vadovams mokytojų atlyginimų koeficientus nustatyti minimalaus ir maksimalaus koeficiento dydžio ribose.
„Nerasti 14 mln. eurų nuo rugsėjo mėnesį padidinti mokytojams darbo užmokestį 8 procentais, kad būtų panaikintos darbo užmokesčio žirklės, kurias jau Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis, antidemokratinėmis, - tai mums kelia nuostabą“, - aiškino E.Jesinas.
E.Jesinas sako, kad neterminuoti streiko pradžia buvo planuota vasario 17-ąją, tačiau dabar neaišku, ar iki tol pavyks suderinti procedūras.
Sausio pradžioje ministerija buvo pateikusi kitokį mokytojų algų didinimo planą. Pagal ankstesnį variantą, per trejus metus pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 15 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautų iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Šioms gairėms Finansų ministerija jau pateikė neigiamą išvadą - ji pabrėžia, kad pinigų didesnėms algoms reikėtų rasti ne didinant finansavimą švietimui, o „labiau optimizuojant išlaidas švietimo sistemos srityje“.
Atlyginimų mokytojams didinimas numatytas ir nuo 2016 metų sausio. Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kyla iki 7 proc., pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didėja 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didėja mokinio krepšelis – iki 1014 eurų.