„Profesinės sąjungos dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta streiko, net buvo atšauktas sausio pabaigoje planuotas streikas. Įvyko ne vienas susitikimas Vyriausybėje, Švietimo ir mokslo ministerijoje, tačiau be kalbų, diskusijų nieko daugiau nesulaukta. Maža to, ministerijos žadėtas nors ir menkas darbo užmokesčio augimas nuo šių metų sausio 1 d., tėra farsas. Nė vienai savivaldybei „padidėjusiame“ mokinio krepšelyje nepakanka pinigų numatytam pedagogų atlyginimų kėlimui“, - nurodoma Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešime spaudai.
Kaip teigiama, visos šešios profesinės sąjungos nusprendė neterminuotą streiką pradėti vasario 22 dieną.
DELFI primena, kad trečiadienį derybose trečiadienį susitarimas nebuvo pasiektas.
Deryboms su profsąjungomis vadovaujantis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus po derybų sakė, kad kol kas nepasiektas sutarimas, kaip finansuoti pedagogų atlyginimų kėlimą. Tačiau Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms pavesta kartu paieškoti finansavimo variantų.
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus.
Švietimo ir mokslo ministerija yra pasiūliusi penkerių metų mokytojų algų kėlimo programą, algų kėlimui nuo 2016 metų rugsėjo ministerija siūlė peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.
Pagal ministerijos parengtą algų didinimo penkerių metų planą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų - 6,5 procentais. Tam reikėtų 4,8 mln. eurų. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. 2018 - 2020 metais šie koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems pedagogams - 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas šį planą įvertino kaip „gerą valią“.
„Ministerija bent jau parodė gerą valią ir teikė Vyriausybei gaires - iš dalies ministerija buvo nusiteikusi vykdyti reikalavimus“, - įsitikinęs jis.
Visgi profsąjungos sako, kad vien patvirtinti šią programą neužtektų - esą jau nuo šio rugsėjo reikia panaikinti ir atlyginimų žirkles, įvestas vietoj konkrečių iki krizės galiojusių koeficientų ir leidžiančias mokyklos vadovams mokytojų atlyginimų koeficientus nustatyti minimalaus ir maksimalaus koeficiento dydžio ribose.
Sausio pradžioje ministerija buvo pateikusi kitokį mokytojų algų didinimo planą. Pagal ankstesnį variantą, per trejus metus pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 15 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautų iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Šioms gairėms Finansų ministerija jau pateikė neigiamą išvadą - ji pabrėžia, kad pinigų didesnėms algoms reikėtų rasti ne didinant finansavimą švietimui, o „labiau optimizuojant išlaidas švietimo sistemos srityje“.
Atlyginimų mokytojams didinimas numatytas ir nuo 2016 metų sausio. Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kyla iki 7 proc., pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didėja 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didėja mokinio krepšelis – iki 1014 eurų.