Psichologinis ir fizinis smurtas prieš mokytojus Lietuvos mokyklose – dažnas reiškinys. Vaikų smurtą išprovokuoja menkas mokinių užimtumas po pamokų, per televiziją dažnai matomos smurto scenos, nepagarba mažai uždirbantiems mokytojams.
Klasė, mokykla, mokytoja
© DELFI (I.Urbonaitės nuotr.)
Praėjusiais metais paauglių smurto protrūkiai užfiksuoti Kaune. Jie paaiškėjo tada, kai vaizdo filmukų apsikeitimo portale „Youtube“ buvo rodoma Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinės egzekucija. Moksleivės ją spardė kojomis, tampė už plaukų. Vienas egzekucijos liudininkų nufilmavo šią kraupią sceną mobiliojo ryšio telefonu. Kaltininkės vėliau buvo surastos. Tačiau po šio įvykio paaiškėjo, kad internete – gausybė tokių scenų. Mokytojai prabilo, kad ir jie mokyklose patiria smurtą. Tiesa, dažniausiai moralinį.

Lietuvoje yra apie 1500 bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokosi apie 470 tūkst. mokinių. Įstatymai dažniausia gina ne mokytoją, o nepilnamečius. Kai tik mokytojas timpteli kokį nors neklaužadą už ausies, jis tuoj pat prabyla apie savo teises. Net ir pernykščio įvykio kaltininkės slapstėsi nuo žurnalistų, kai jie norėjo paklausti jų, kuo nusikalto tyli mokinė.

Mokytojai patiria nuolatinį stresą

Mokinių smurtas įsišaknijęs ne vienoje pasaulio šalyje. Antai Teksaso valstijos Haroldo apskrities (JAV) mokytojams ir mokyklų darbuotojams savigynos tikslais nuo rugsėjo 1-osios net leista į pamokas neštis ginklą. Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (LŠDPS) pirmininkė Rūta Osipavičiūtė sakė, kad mūsų šalies mokytojams ginklų dar nereikia.

„Tokio mąsto nusikaltimų Lietuvoje dar nebuvo ir, tikiuosi, nebus. JAV situacija yra kiek kitokia, todėl šiuo požiūriu Lietuvos ir Amerikos mokyklų negalima lyginti. Lietuvoje pasitaiko tik pavienių išpuolių prieš mokytojus, kurie yra daugiau išimtys iš taisyklės. Mūsų mokyklose viskas dar kontroliuojama“, – tvirtino LŠDPS pirmininkė R.Osipavičiūtė.

Jos teigimu, Lietuvos mokytojams iškyla daug kitokių problemų. Esant per dideliam darbo krūviui, jie mokyklose patiria didelę nervinę įtampą ir nuolatinį stresą. Jiems užkraunami pagal pareigas tiesiogiai nepriklausantys darbai, o atlyginimą gauna nedidelį. Dėl šių priežasčių nukenčia mokymo kokybė, santykiai su administracijos darbuotojais, kolegomis, mokiniais. Neretai pakrinka ir mokytojų sveikata.

Smurtą skatina filmai ir žaidimai

Alfredas Jasiūnas, Baisogalos vidurinės mokyklos direktorius:

Dar vienas mokinių agresiją skatinantis veiksnys – filmai ir kompiuteriniai žaidimai, kuriuose gausu smurto scenų. Žaidimuose ir filmuose laimi fiziškai stipresnis herojus. Brutalumas tampa vaikų elgesio norma, tam tikra jų saviraiška. Lietuvoje vykstančiuose šou renginiuose taip pat skatinamos ne dvasinės vertybės (pavyzdžiui, Saulėno pasirodymai).

Mokiniams Baisogalos mokyklos pedagogai stengiasi diegti kitokias vertybes – meilę, gėrį, pagarbą vyresniam, atjautą neįgaliam, silpnesniam. Ugdymo įstaigoje veikia daug nemokamų būrelių, socialiai remtiniems vaikams rengiamos vasaros stovyklos, jie kviečiami į Kūčių vakarienę, kurios namuose dažniausiai negauna. Per šventes aplankomi slaugos namai, mokiniai dovanoja savo piešinius, rankdarbius.

Vaikų užimtumu niekas nesirūpina

Gediminas Abeciūnas, klinikos „Neurosveikata“ vadovas:

Po nepriklausomybės atkūrimo pastebimi mokinių psichologinio ir fizinio smurto protrūkiai mokyklose yra neatsitiktiniai. Jie atsirado visuomenei skirstantis į turtines klases. Politikai ir valdininkai tik kalba apie vaikų užimtumą, kartais įrengia vieną kitą krepšinio aikštelę, tačiau realios ilgalaikės strategijos nėra. Vaikų vasaros stovyklos, įvairūs būreliai prieinami tik didesnes pajamas turinčių tėvų atžaloms. Kiti vaikai auga gatvėje, kurioje daug pagundų, atsiranda neapykanta daugiau turintiems. Jauni žmonės turi būti užimti „nuo... iki“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (30)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (27)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (128)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (204)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (70)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (10)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (18)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (1)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (8)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...