Mokytojai atsitraukia

 (37)
Ketvirtadienį kelias valandas su Vyriausybės atstovais diskutavusios švietimo srities profesinės sąjungos sausio pabaigoje greičiausiai nebestreikuos.
Mokytojai atsitraukia
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)


Dalis jų apie planus streikuoti sausio 27-29 dienomis atšaukė dar praėjusią savaitę, kitos galutinai apsispręs vėliau ketvirtadienį.

„Mes turime konsoliduoti profesines sąjungas visas ir būtent išlaikant tą solidarumo principą laikytis išvien. Ieškodami kompromiso matome, kad Vyriausybė rodo gerą valią, juoba, kad ir premjeras tą patį patvirtina – tikriausiai šiandien bus priimtas sprendimas, kad iki vasario 3 dienos mes susilaikysime nuo kraštutinių priemonių“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Ketvirtadienio derybose Vyriausybėje dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, nors oficialioje jo darbotvarkėje tai nebuvo numatyta.

Anot E.Jesino, premjeras, kaip ir profsąjungos, išsakė pastabų Švietimo ir mokslo ministerijos praėjusią savaitę įregistruotoms gairėms, kaip mokytojų atlyginimai galėtų būti didinami iki 2018 metų.

„Premjeras, demonstruodamas matematinius savo gebėjimus, taip pat pastebėjo, kad ministerija kažkaip pateikia skaičius labai šališkai – mažėjant mokinių skaičiui pinigų turėtų likti (...), bet jos kažkur lyg nuplaukia į šoną“, – aiškino LŠĮPS pirmininkas.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus savo ruožtu sakė, kad kitas derybų raundas numatytas vasario 3 dieną. Iki to laiko Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta paieškoti resursų, iš kurių būtų galima nuo rugsėjo dar šiek tiek padidinti mokytojų algas.

„Šiandien mes sutarėme viena – kad nuo rugsėjo 1 dienos pradėtume mažinti vadinamąsias žirkles, kurios sudaro atlyginimų skirtumą ir tam būtų panaudoti asignavimai, kurie sutaupomi švietimo sistemoje dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus. Žinoma, pedagogų profsąjungų tai netenkina, jų manymu, reikėtų ženkliau kelti atlyginimus“, – aiškino R.Vaitkus ir pabrėžė, kad juntamesnis algų kėlimas galimas labiau reformuojant mokyklų tinklą.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusią savaitę pranešė atsisakančios planų sausio pabaigoje rengti trijų dienų streiką. LŠĮPS, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga iki šiol dėl to abejojo.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos praėjusią savaitę gairių projektą, visų pedagogų darbo užmokestis nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Nuo 2017 metų sausio visų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį siūloma vidutiniškai didinti 7 proc., darželio auklėtojų – 17 proc., nuo 2018 metų sausio atitinkamai – 5 ir 10 procentų.

Atlyginimų mokytojams didinimas numatytas ir nuo 2016 metų sausio. Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kyla iki 7 proc., pernai jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didėja 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didėja mokinio krepšelis – iki 1014 eurų.

Gruodžio 8 ir 10 dienomis Lietuvoje vyko įspėjamieji dviejų valandų streikai.

Šio streiko reikalavimai buvo mokinio krepšelio dydį jau šį sausį pakelti iki 1045 eurų, o nuo rugsėjo – 1093 eurų, taip pat reikalauta, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimai palaipsniui būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, kad palaipsniui būtų padidinti kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientai ir kt.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Pareiškimas Vilniaus darželyje: tu nesišluostysi užpakalio, kol neatneši popieriaus (464)

Į DELFI kreipėsi moteris, neapsikentusi rinkliavų Vilniaus Justiniškių rajone esančiame lopšelyje-darželyje „Pelenė“. Ją papiktino ne tik jos, bet ir įstaigos atstovų elgesys – nesulaukę paramos jie ėmė terorizuoti vaikus.

Paaiškino jaunimo politinės apatijos priežastis (16)

Latvijoje ir Estijoje tokio didelio nusiteikimo prieš visą politiką, kaip Lietuvoje, nėra, sako politologė Ainė Ramonaitė. Naujausio tyrimo atskleidžiamą menką jaunimo politinį aktyvumą ji aiškina ir tuo, kad jaunimas beveik nevartoja žiniasklaidos, ir problemomis švietimo sistemoje. Tuo metu politologas Lauras Bielinis teigia, kad trūksta ir politinių idėjų, kurios uždegtų jaunimą.

Beveik pusšimtyje Kauno vaikų darželių formuojamos per didelės grupės (10)

Kauno savivaldybė pasidžiaugė išsprendusi vietų vaikų darželiuose trūkumo problemą, tačiau higienistų atliktų patikrinimų rezultatai rodo, kad tuo džiaugtis lyg ir ankstoka.

Kūrėjai tikisi, kad elektroninis parašas moksleiviams ateityje leis naudotis bankininkyste (10)

Elektroninio parašo alternatyvos moksleiviams kūrėjai tikisi, kad ateityje tai leis ne tik prisijungti prie elektroninio dienyno, bet ir peržiūrėti egzaminų ir žinių patikrinimų rezultatus ar net naudotis kai kuriomis bankų paslaugomis.

Kauno rajone baigiama spręsti vaikų darželių problema (8)

Vienoje labiausiai augančių šalies savivaldybių – Kauno rajone – baigiama spręsti vaikų darželių stygiaus problema. Per pastaruosius ketverius metus darželinukams sukurta per tūkstantį naujų vietų. Tai padaryta papildomas grupes įsteigus mokyklose, įrengus daugiafunkcinius centrus, dalį ikimokyklinio ugdymo grupių perkėlus į atsilaisvinusias mokyklų patalpas.