Šiais metais baigęs Šiaulių „Romuvos“ gimnaziją šiaulietis Justinas Rumbutis jau dvejus metus kremta sunkiausius fizikos uždavinius ir laimi tarptautinėse fizikos olimpiadose.
© Shutterstock nuotr.

Neseniai jis sugrįžo iš 45-osios tarptautinės fizikos olimpiados, kuri vyko Astanoje, Kazachstane, pelnęs sidabro medalį. O dabar Justinas ruošiasi išvykti studijuoti į Mančesterio universitetą, nes kaip sako jo fizikos mokytojas Romualdas Uža, fiziką reikia ne išmokti, o suvokti.

- Kada pradėjote domėtis fizika?

Justinas: Pirmą kartą dešimtoje klasėje neblogai pasirodžiau miesto fizikos olimpiadoje ir patekau į respublikinę, kurioje laimėjau pirmąją vietą. Būtent tada labiau pradėjau domėtis fizika, ruoštis olimpiadoms ir stengtis mokytis, nes pajutau, kad fizika man gerai sekasi.

Laikiau valstybinį fizikos egzaminą - egzamino užduotys pasirodė nesunkios ir surinkau 100 balų. Dabar rinksiuosi fizikos studijas Anglijos Mančesterio universitete.

Romualdas: O man fizika atrodo baisi. Kai fizikos pradėjau mokytis, buvo tiriamas mikropasaulis. Jau tada protu nesuvokiamas daleles nagrinėjome, tai dabar stebina atsiradusi nanofizika. Po 10-15 metų, tikėtina, prasidės pikopasaulio, kuris skaidomas milijardiniais dydžiais, nagrinėjimas. Tai labai įdomu, tačiau tuo pačiu ir keista, nes dažnai protas jau nesuvokia, kaip galima visa tai apskaičiuoti.

Fizika – tai ne mokslas, tai gyvenimo būdas. Tie mokiniai, kurie moka, išmano fiziką, kitaip reaguoja į pasaulyje atsirandančius reiškinius. Fizikai mato daugelį dalių, jas stebi, užfiksuoja, bando suprasti, kai kiti žmonės tokius reiškinius dažniausiai mistifikuoja.

Fizikos neteko mokyti Justino devintoje klasėje, todėl nežinau, kaip jam sekėsi. Paprastai geriausius mokinius pastebime tik fizikos olimpiadoje. Būdamas devintokas Justinas pateko į miesto olimpiadą, tačiau joje stebuklų neparodė – buvo eilinių gabumų mokinys.

Dešimtoje klasėje Justinui kažkas atsitiko ir jis laimėjo miesto olimpiadoje pirmąją vietą. Tada praėjo atranką į respublikinę olimpiadą, kur trinktelėjo fanfaromis – tapo tarp dešimtokų pirmas.

Pats nesupratau, kaip šis mokinys taip pasikeitė. Juokaudamas klausiau Justino, kas atsitiko, gal atsivėrė kokios čakros, kad taip netikėtai pasiekė fizikos aukštumų.

Nuo tada Justinas pradėjo labiau domėtis fizika. Būdamas vienuoliktokas jis pateko į Lietuvos rinktinę. Tai viršūnė ir didžiulė garbė. Pernai jam trūko vos pusės taško, kad tarptautinėje fizikos olimpiadoje laimėtų trečiąją vietą, tačiau ir ten jis gavo pagyrimo raštą. O jau šiemet pagaliau jis tapo vicečempionu – iškovojo sidabro medalį.

- Ar dažnai šiauliečiai dalyvauja tarptautinėse fizikos olimpiadose?

Justinas: Paprastai į tarptautinę fizikos olimpiadą vyksta penki dalyviai iš šalies. Norint patekti į komandą, reikia gerai pasirodyti respublikinėje olimpiadoje. Vienuoliktokai ir dvyliktokai, kurie užima prizines vietas respublikinėje, kviečiami į atranką, kur iš dešimties kandidatų atrenka penkis komandos narius. Šiais metais atrankoje buvau vienintelis šiaulietis.

Atrankoje jau prasideda pasiruošimas: beveik savaitę kartu visi mokomės, o antrasis pasiruošimo etapas vyksta dvi savaites prieš olimpiadą. Nors ruošiamės visi kartu, tačiau olimpiadoje kiekvienas kovoja už save. Pagrindinis tikslas – parsivežti kuo daugiau apdovanojimų.

Lietuvos moksleivių komandai vadovavo ir pasiruošti padėjo Vilniaus universiteto dėstytojai Pavelas Bogdanovičius ir Edmundas Kuoštis.

Romualdas: Justinas papildomai fizikos žinias gilina Olimpo mokykloje, Vilniuje. Paprastai moksleiviai mokykloje mokomi vienų fizikos temų, tačiau visai kitokios temos ir užduotys yra pateikiamos tarptautinėje olimpiadoje, todėl papildomas pasiruošimas būtinas.

Tarptautinių olimpiadų uždaviniai įkandami vienetams moksleivių. Tai mokslininkų darbai, todėl tokie moksleiviai yra nužengę keliais žingsniais toliau nei jų bendraklasiai. Nežinau, kiek tiksliai iš viso šiauliečių dalyvavo fizikos olimpiadoje, tačiau žinau, kad sidabro medalio niekas nebuvo parvežęs.

Justinas visuomet susikaupęs. Jis yra dėmesingas, nesiblaško. Viską mokydamasis bando suvokti, o ne išmokti. Galima pasakyti, kad visai nesimoko, dėl to jis tiek daug ir moka, nes fizika yra mokslas ne išmokstamas, o suvokiamas.

Ir dabar turiu daug stiprių moksleivių fizikų, tačiau tarp jų Justinas nėra stiprus, nes jo gebėjimai išskirtiniai. Manau, kad jį galima pavadinti kaip susiformavusį mokslininką. Stipriais mokiniais laikomi tie, kurie turi 9 ar 10 iš fizikos, tačiau Justino 10 prilygsta 30 balų.

Dabar Justiną pastebėjo ne tik mūsų miestas, visa Lietuva, bet ir pasaulis.

- Ar sidabro medalis – įvertinimas, kurio tikėjotės?

Justinas: Tai jau antroji tarptautinė fizikos olimpiada, kurioje teko dalyvauti. Pirmojoje, kuri vyko Danijoje, apdovanojimo negavau, nors labai nedaug trūko taškų, kad gaučiau bronzos medalį.

O šį kartą pavyko iškovoti sidabro medalį. Manau, kad tai geras įvertinimas, nors ir iki aukso trūko labai nedaug. Padarėme šiek tiek žioplų klaidų.

Šie medaliai (sidabro medalius iškovojo ir Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Gintautas Kamuntavičius (mokytoja Danutė Aleksienė), to paties licėjaus dvyliktokai – Justas Klimavičius (mokytojas Eugenijus Rudminas) ir Vilda Kornelija Markevičiūtė (mokytoja Danutė Aleksienė), o Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos vienuoliktokui Tadui Indrelei (mokytoja Roza Miliajeva) atiteko bronzos medalis, - red. pastaba) buvo visai netikėti, nes olimpiados dalyviai nesužino rezultatų tol, kol nepaskelbiami apdovanojimai uždarymo dieną.

Labai nustebome, kad atvykę iš Lietuvos iškovojome tiek daug medalių. Tikrai geras jausmas gauti sidabro medalį. Iš viso dalyvavo apie 400 moksleivių iš daugiau nei 90 šalių. Apdovanojimus ir pagyrimo raštus gavo apie 50 procentų dalyvavusiųjų. Konkurentų, kurie gerai išmano fizikos mokslą, – daug, tad reikėjo pasistengti.

Romualdas: Pažiūrėjus į Justino užsispyrimą, medalis buvo lauktas ir tikėtas. Manau, kad praėjusių metų pagyrimo raštas pastūmėjo siekti aukštesnių rezultatų. Nebūčiau nustebęs, jei šis mokinys būtų parvažiavęs ir su aukso medaliu.

Kiek pasakojo Justinas, tarptautinėje fizikos olimpiadoje pateikiamos labai ilgos uždavinių sąlygos, kurių perskaitymui ir suvokimui reikia daug laiko. Kadangi Justinas labai kruopštus, jis tada nespėjo pabaigti spręsti užduoties. Nors šiemet užduotys buvo dar sunkesnės, palyginti su pernai, sukaupęs visas jėgas Justinas greičiau jas atliko. Jis tam jau buvo pasiruošęs, tad gautas medalis - pelnytas.

- Kokie įspūdžiai aplankius svečią šalį – Kazachstaną?

Justinas: Kazachstanas labai skiriasi nuo Europos šalių. Sostinė Astana - naujai pastatytas miestas, kuriame daug įspūdingų pastatų. Olimpiados dalyviams kasdien buvo organizuojamos ekskursijos. Įdomu tai, kad kai važiuodavome, mus lydėdavo policija, kuri stabdydavo eismą. Tai gana keista ir neįprasta. Policija ne tik mus saugojo, bet ir padėjo greičiau nuvykti į norimą kelionės vietą.

Mokytoją pritrenkė mokinio gabumai: klausė, gal kas atsitiko
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lyginant praėjusių metų olimpiadą, kuri vyko Danijoje, pastebėjome, kad Kazachstane organizatoriai stengėsi labiau, nes norėjo parodyti sostinę, kitus miestus. Kasdien kur nors vykdavome.

Labai buvo įdomu aplankyti šalį, kurioje viskas kitaip nei pas mus. Tačiau vieną kartą aplankęs Kazachstaną, antrą kartą ten nebevažiuočiau. Manau, kad viską jau esu pamatęs.

- Ar buvo laisvo laiko pabendrauti su kitomis komandomis?

Justinas: Laisvu laiku bendraudavome tarpusavyje, buvo laiko pakalbėti ir su kitų šalių komandomis. Dažnai žaisdavome kortomis, krepšinį. Manau, kad gana lengvai pavykdavo rasti bendrą kalbą su kitų šalių olimpiados dalyviais.

Kadangi visus atvykusius vienijo fizika, tai apie ją su bet kuriuo dalyviu buvo galima pakalbėti. Domėjomės, kaip kitose šalyse vyksta pasiruošimas ir atranka olimpiadai. Buvo keista išgirsti, kad kitur vyksta kartu fizikos ir chemijos olimpiada ir joje atrenkami komandos nariai tarptautinei. Sužinojome, kad, pavyzdžiui, Amerikoje, yra dar daugiau atrankos etapų, kuriuos turi pereiti būsimi tarptautinės olimpiados dalyviai. Ten ir žymiai daugiau konkurencijos nei pas mus Lietuvoje.

Taip pat keista, kad kitose šalyse moksleiviai gali tik vieną kartą dalyvauti olimpiadoje, kai tuo tarpu aš dalyvavau antrą kartą. Pas mus yra laikomasi tik amžiaus limito – dalyviai negali būti vyresni kaip 21-erių.

Tačiau apibendrinus manyčiau, kad pati olimpiada sklandžiau vyko ir labiau sustyguota buvo Danijoje. Ten ir apdovanojimai greičiau įvyko, skirtingai nei Kazachstane.

- Ar fizika yra vyriškas mokslas?

Justinas: Na, jei kalbėtume apie olimpiadą, merginų buvo, tačiau labai nedaug. Iš Lietuvos vyko viena mergina, kuri fizikos olimpiadoje taip pat dalyvavo jau antrą kartą.

Manau, kad fizika yra specifinis mokslas. Daug yra olimpiadų, kuriose visuomet dalyvauja daugiausia merginos – chemijos, biologijos. Matematikos ir fizikos ar susiję mokslai su technologijomis ir inžinerija dažniau traukia vaikinus, nes merginoms šie mokslai ne tokie įdomūs.

Romualdas: Merginos ir vaikino fizikos žinių įvertinamo lyginti negalima, nes merginos viską išmoksta, o vaikinai, kad ir pritingi mokytis, stengiasi suvokti.

Norėčiau pakeisti šį mąstymą ir kad visus dalykus moksleiviai bandytų suvokti, o ne išmokti tam kartui. Todėl merginos dažnai išmoksta smulkmenas ir gauna dešimtukus. Kai reikia rinktis savo mokslo kelią, daugiau vaikinų renkasi studijuoti fiziką, nes kuo toliau, tuo ją suvokti merginoms darosi sunkiau. Pastebiu, kad daugelis moterų mieliau renkasi matematiką. Matematika tikrai ugdo suvokimą, tačiau fizika - daug stipriau.

- Ar dalyvavimas tarptautinėse olimpiadose naudingas?

Justinas: Manau, kad taip, nes tai geri renginiai. Jaunimui yra galimybė išvykti į kitą šalį, pabendrauti su bendraamžiais, sužinoti, kaip jie mokosi. Olimpiada – tai būdas įvertinti savo žinias. Mane domėtis fizika paskatino ir mano mokytojas R. Uža. Jis sudomino šiuo mokslu.

Romualdas: Tarptautinė olimpiada dažnam juokingai skamba, nes galvojama, kad tai kažkokios varžybėlės.

Tačiau mano akimis, ši tarptautinė fizikos olimpiada – tai pasaulinis čempionatas. Ir vaikai, kurie dalyvauja ten, yra verti dėmesio. Pernai Lietuvos moksleiviai pelnė 1 aukso ir 2 sidabro medalius. Šiemet Lietuvos rinktinė parvežė 4 sidabro ir 1 bronzos medalį. Jei visi Lietuvos rinktinės sportininkai iš pasaulio čempionato grįžtų su medaliais, tai, manau, visiems būtų šokas, o ta sporto šaka būtų tiesiog garbinama.

Tačiau fizikos olimpiada kažkodėl nuvertinama. Kol kas tarp geriausiai išmanančių fiziką viršūnėje yra Azijos jaunuoliai, labai stiprūs yra Rusijos ir Kinijos moksleiviai. Jei Lietuva tarp šių šalių moksleivių renka medalius, tai rodo aukštą ir mūsų mokymosi lygį.

- Ar baigęs studijas užsienyje ketini grįžti į Lietuvą?

Justinas: Aiškus sprendimas buvo, kad noriu studijuoti fiziką, nes man ji pastaraisiais metais sekėsi. Dabar dar nieko neplanuoju. Manau, kad viskas paaiškės po studijų.

Šiaulių naujienos
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (134)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvai – galimybė prisitraukti pinigų iš Lenkijos (55)

Politinis neapibrėžtumas Lenkijoje verčia tenykštį verslą žvalgytis į užsienį, o Lietuva...

Nyderlanduose užkirstas kelias potencialiam teroristiniam išpuoliui nutrauktas roko grupės koncertas (13)

Nyderlanduose vienas ispanas buvo sulaikytas netoli roko koncerto vietos vairuojantis dujų balionų...

Sąžiningai pasielgusi vairuotoja liko apgauta „teisininkės“: eismo įvykio nė nebuvo (3)

Darydama automobilio dureles kitos mašinos dureles įbrėžusi klaipėdietė sulaukė netikėtų...

O gerti kefyrą naktį – normalu? (10)

Apie naudingąsias šio gėrimo savybes daug prirašyta. Net autoritetingiausi mokslininkai šiam...

Atskleista, kaip atsirado virusai (4)

Įdomus Antarktidos mikrobas gali pateikti užuominų apie vieną iš pačių didžiausių evoliucijos...

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (22)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (132)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Ženklai, jog patys to nežinodami galite sirgti skrandžio opalige

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys rodo, kad skrandžio opa kada nors gyvenime...

Diskusijas kursto viena įtartina filmo „Valkirija“ scena: T. Cruise'as dėvi figūrą formuojančius apatinius? (5)

Tomas Cruise'as sulaukė vaiduoklių iš praeities. Socialiniame tinkle „Twitter“ gerbėjai...