Kaip DELFI pasakojo į ligoninę patekusio vaiko tėvas, kurio pavardės paisydami nepilnamečių duomenų apsaugos neminėsime, būdus, kaip netekti sąmonės, vaikai sužino iš internete platinamų filmukų.
„Smaugiasi, bando kiek gali nekvėpuoti, daro pritūpimus, o paskui prašo, kad kas nors trenktų į saulės rezginį. Tikslas – apalpti. Manau, taip paaugliai ieško naujų potyrių, tačiau pastaruoju metu jau ne vienas dėl to buvo išvežtas į ligoninę“, – pasakojo tėvas.
Pasak jo, grįžę iš ligoninės šeimoje kalbėjosi, kad tokie žaidimai pavojingi, gali išprovokuoti rimtus sveikatos sutrikimus.
„Man keista, kad geroje mokykloje, gerų tėvų vaikai taip elgiasi. Norėčiau atkreipti kitų šeimų dėmesį, į tai, kas vyksta, todėl ir kalbu“, – sakė DELFI pašnekovas, pridurdamas, kad apie pavojingą elgesį informuoti ir mokytojai.
Eksperimentavo tualete
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytoja Olga Zimanaitė pati asmeniškai susidūrusi su panašiais atvejais. „Siekdami naujų potyrių vaikai visaip svaiginasi, bando nualpti. Tačiau paprastai į ligoninę patenka ne dėl sąmonės netekimo, o kai apalpę susižaloja. Žinoma, kad tai gali būti labai pavojinga“, – DELFI komentavo vaikų ligų gydytoja O. Zimanaitė.
„Paprastai atsiliepia ten, kur žmogus jautresnis, o taip priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai“, – sakė gydytoja.
Paskutinis jos priimtas alpimo siekęs pacientas sąmonę prarado mokykloje. Paauglys su draugais eksperimentavo tualete, netekęs sąmonės trenkėsi į plyteles ir susižalojo. Mokykla iškvietė tėvus, o šie atvežė vaiką į Santariškių klinikas apžiūrai.
„Senas reikalas“
DELFI skaitytojų teigimu, eksperimentai bandant trumpam prarasti sąmonę nėra naujas dalykas. „Mes taip pat tuo užsiimdavome. Paprastai ilgai ir greitai kvėpuodavome atsitūpę, tada staigiai atsistodavome ir kitas žmogus spausdavo saulės rezginį. Arba užspausdavo miego arterijas. „Youtoube“ tuomet neturėjom, bet tokį dalyką žinojom, čia senas reikalas“, – DELFI sakė trisdešimtmetė vilnietė. Dešimtmečiu vyresnė moteris, kuri dabar pati yra dviejų paauglių mama, taip pat minėjo vaikystėje tai išbandžiusi.
„Iki kokių 12-13metų žaisdavom sąmonės netekimo žaidimus, kol dar kiemas rūpėjo. Atsijungdavom, bet neilgam. Manau, kad tai pavojinga, nes „atlikėjai“ gali išsigąsti būsenos ir pabėgti, palikę apalpusį draugą be pagalbos. Bet koks sąmonės netekimas nėra gerai, ypač vaikams“, – sakė medicininį išsilavinimą turinti mama.
Psichiatrė: paaugliams svarbu pritapti
Kaip elgtis tėvams, sužinojus, kad vaikai mokykloje ar kieme užsiima panašiais eksperimentais, DELFI klausė vaikų ir paauglių psichiatrės Eimantė Šveikauskaitės.
Kaip atkreipė dėmesį psichiatrė, paaugliui labai svarbu pajusti, kad jis gali pats kažką nuspręsti, kontroliuoti: „Paauglys jaučiasi pakankamai suaugęs priimti savarankiškus sprendimus, tad tėvams šiuo amžiaus etapu reikia pradėti leisti vaikui daugiau savarankiškumo, taip pat ir atsakomybės už savo veiksmus. Kuo tvirčiau paauglys žinos, kad gali pats nuspręsti įvairiuose buitiniuose ir savo laisvalaikio reikaluose, tuo mažiau griebsis kraštutinių priemonių“.
Ūmus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas
DELFI primena, jog alpimas – staigus trumpalaikis sąmonės netekimas dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo.
Dažniausiai alpstama laikinai sumažėjus kraujospūdžiui, pavyzdžiui, staiga pakeitus padėtį, atsistojus iš sėdimos padėties (kai dėl nepakankamo kojų kraujagyslių susitraukimo sumažėja arterinis kraujospūdis).
Alpstama sumažėjus kraujospūdžiui po gausaus vėmimo, prakaitavimo, nukraujavus, vartojant kai kuriuos vaistus, skatinančius skysčių pasišalinimą iš organizmo, vaistus mažinančius kraujospūdį, kraujagysles plečiančius, sergant mažakraujyste, antinksčių ligomis.
Apie pusę visų savaiminių alpimų sudaro apalpimai dėl susijaudinimo, emocinės įtampos, išgąsčio, baimės, traumos ar skausmo, kuomet taip pat sulėtėja širdies ritmas bei krenta apalpimą lemiantis arterinis kraujo spaudimas.