Dėl mažiausios mieste, vos 200 mokinių turėjusios, „Nevėžio“ mokyklos uždarymo daug pylos ir paniekos sulaukusi Panevėžio savivaldybė švietimo tinklą tikisi sureguliuoti natūralios atrankos principu. Tarybai jau artimiausiame posėdyje bus siūloma patvirtinti naują mokinių priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas tvarką.
Ji atrištų rankas tėvams laisvai rinktis, į kurią miesto švietimo įstaigą leisti savo atžalą. Iki šiol mokiniai būdavo priimami pagal gyvenamąją teritoriją ir tik likus klasėse laisvų vietų į jas galėjo pretenduoti vaikai iš kitų mikrorajonų.
Savivaldybė motyvuoja, jog naujoji tvarka geriau tenkins tėvų poreikius, renkantis mokyklą. Švietimo įstaigų vadovai atkerta, jog mokykla – ne prekybos centras, kad ją rinktųsi.
Tarybos nariams bus siūloma pritarti Švietimo skyriaus parengtam projektui, kuriame numatoma, jog centralizuotas mokinių priėmimas į pirmąsias, penktąsias ir gimnazijų pirmąsias klases prasidėtų ne, kaip iki šiol buvo, balandį, o jau sausį.
Pagal tai, kiek iki kovo bus sulaukta prašymų, Taryba balandį patvirtintų klasių komplektų skaičių.
Tačiau jis gali būti koreguojamas net rugpjūtį pagal tai, kiek iki to laiko mokykla dar bus sulaukusi prašymų. Tokiu principu reguliuojant mokinių srautus, gali išryškėti aiški takoskyra tarp mokyklų – vienos surinkti ir po penkias pirmokų klases, kitos – vargiai ir po vieną.
Iki šiol Panevėžio mokyklos, net ir esant gąsdinamoms demografinėms tendencijoms, galėjo jaustis dar ganėtinai ramios dėl išlikimo. Joms mokinių srautus garantuodavo pati Savivaldybė, nustatydavusi švietimo įstaigoms klasių komplektų skaičius pagal tai, kiek mikrorajone gyvena vaikų.
Bijo mirties nuosprendžio
Ketinimai suteikti tėvams laisvę pasirinkti mokyklą V. Žemkalnio gimnazijos direktorių Artūrą Totilą piktina. Vadovas aiškina, esą bandydama elgtis liberaliai Savivaldybė netgi nusižengia įstatymams.
Kodėl vienos mokyklos perpildytos, o kitos graibsto mokinius, kad tik išgyventų, A. Totilo nuomone, lemia ne ugdymo kokybė, o sukurta viešoji opinija.
„Bus blogai. Labai blogai. Kur jūs matėte, kad švietimas būtų liberalizuojamas. Švietimo įstatyme parašyta aiškiai, kad Savivaldybė nustato klasių komplektų skaičių pagal mikrorajonus. Koks dar gali būti liberalizavimas?“ – „Sekundei“ tvirtino A. Totilas.
Jis sutinka, kad jei politikai pritartų siūlomai mokinių priėmimo tvarkai, daliai mokyklų tai reikštų mirties nuosprendį.
„Gal prie to ir einama. Jau turime mieste du vaiduoklius vietoj buvusių mokyklų, gal turėsime dar porą trejetą“, – ironizavo A. Totilas.
Anot jo, Švietimo skyriaus pakviesti pasitarti, daugelis mokyklų vadovų paprieštaravo tokiam liberalizavimui. Direktoriaus teigimu, naująja tvarka suinteresuotos vos kelios mokyklos, surenkančioms didžiausius mokinių srautus.
Mokyklas gelbėja įvaizdis
V. Žemkalnio gimnazija, turinti 510 mokinių, iš šešių miesto gimnazijų yra antra nuo galo. Direktoriaus nuomone, tai normalus skaičius, įvertinus, kad per dešimtmetį Panevėžyje mokinių sumažėjo perpus. A. Totilas palaikytų Šiaulių pasirinktą metodą, nubrėžusį aiškų brūkšnį gimnazijoms – ne daugiau nei 550 mokinių.
Panevėžyje populiariausiose gimnazijose – J. Miltinio, J. Balčikonio, 5-ojoje – mokosi 633–733 mokiniai.
Kodėl vienos mokyklos perpildytos, o kitos graibsto mokinius, kad tik išgyventų, A. Totilo nuomone, lemia ne ugdymo kokybė, o sukurta vieša opinija.
„Visose mokyklose mokytojų kvalifikacija vienoda, mokymo programos irgi. Visi miestai reguliuoja mokinių skaičių mokykloms. Šiais laikais nebeturėtų būti gimnazijų su 700 mokinių. Šalyje tokių nebėra, o Panevėžys – fenomenas“, – teigia A. Totilas.
Mažiausios mieste, 290 mokinių teturinčios, „Aušros“ progimnazijos direktorė Giedrė Gruzdienė Savivaldybės ketinimus leisti tėvams rinktis irgi vertina gana atsargiai. Ji Švietimo skyriui taip pat siūlė palikti esamą tvarką – mokinius paskirstyti į mokyklas pagal gyvenamą teritoriją.
„Tai labai pasiteisinusi tradicija ir viskas iki šiol buvo gerai. Atvejai, kai vaikai netilpdavo į pageidaujamas mokyklas, tebuvo pavieniai. Man keista, kad taip sunerimta ir imtasi skubiai svarstyti keisti priėmimo tvarką“, – sako G. Gruzdienė.
Pedagogai kryžiuoja ietis
Dideliais mokinių srautais negalinčioms pasigirti mokykloms jau skambinant pavojaus varpais dėl joms veržiamos kilpos, populiariųjų švietimo įstaigų vadovai sveikina sumanymą mokyklų likimą leisti nuspręsti tėvams.
„Gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje galime rinktis prekybos centrą, nebeiti pas dantų gydytoją, išrovusį sveiką dantį, ar kavinę, jei nepatiko maistas. Jei kitose srityse turime teisę rinktis, kodėl turi būti ribojama teisė tėvams parinkti mokyklą savo vaikui“, – mano „Saulėtekio“ progimnazijos direktorius Algirdas Gedeikis.
Šiais mokslo metais šiai mokyklai, kaip ir kitoms, Savivaldybė buvo nustačiusi trijų pirmųjų klasių komplektą. Tačiau užplūdus tėvų prašymams, miesto Tarybai teko pakoreguoti planą ir „Saulėtekiui“ leisti atidaryti dar vieną papildomą pirmokų klasę.
Jei politikai nebūtų nusileidę, tėvams, pageidavusiems savo atžalas leisti į „Saulėtekį“, būtų tekę ieškoti kitos mokyklos.
Direktorius pripažįsta, kad mokyklos populiarumą lemia ne vienas veiksnys, pavyzdžiui, geografinė padėtis mieste. Vis dėlto, pasak A. Gedeikio, Panevėžys gana kompaktiškas miestas, kad švietimo įstaiga būtų pasirenkama pagal jos vietą.
„Negi galvojate, kad mokykla, sulaukianti daugiau nei kitos vaikų, nededa pastangų, kad būtų paklausi? Mokyklos bendruomenės rūpestis dirbti taip, kad ją lankytų“, – teigia A. Gedeikis.
Brangi mirtis
„Žemynos“ progimnazijos vadovas Romualdas Grilauskas mano, kad liberalizuota mokinių priėmimo tvarka gali brangiai kainuoti miesto biudžetui. Anot jo, realu, jog tėvams leidus rinktis švietimo įstaigą, po keleto metų Panevėžyje nebeliktų 3–4 mokyklų. Tačiau kol nepopuliarios mažosios mokyklos prieis liepto galą, Savivaldybė bus priversta dotuoti tuščias vietas jų klasėse.
R. Grilauskas sutinka, kad Aukštaitijos sostinėje pagal esamą mokinių skaičių trimis mokyklomis yra per daug. Tačiau, jo nuomone, užuot leidusi joms natūraliai, bet brangiai numirti, Savivaldybė turėtų nustatyti aiškų mokinių skaičių, kurio nepasiekusi švietimo įstaiga be diskusijų būtų uždaryta. Pasak direktoriaus, kad mokykla galėtų išsilaikyti iš mokinio krepšelio lėšų, optimalus mokinių skaičius turėtų siekti 600–650.
Tenkins tėvų norus
Panevėžio švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio nuomone, reguliuojant mokinių srautus prioritetas turėtų būti ne mokyklų, o tėvų poreikiai ir pageidavimai.
„Jau dabar aiškiai matome, kaip į vienas mokyklas veržte veržiasi ir pyksta nepatekusieji, o kitos vos vos klases komplektuoja. Planuojant švietimo tinklą reikia ne emocijų, o argumentų kalba šnekėti – kodėl į vienas nori eiti, į kitas ne“, – sako E. Kuchalskis.
Jis neatmeta, kad tokia tvarka nepopuliariosioms mokykloms gali iš tiesų turėti skausmingų pasekmių. Tačiau, anot jo, demografinės Panevėžio tendencijos mokykloms vilčių irgi neteikia. Šiuo metu Aukštaitijos sostinės bendrojo lavinimo mokyklas lanko 10563 mokiniai, net per pusę mažiau nei 2005-aisiais.
Po ilgos pertraukos šiais metais pirmą kartą padaugėjo vaikų pirmosiose klasėse – priimtas 981 pirmokas, net 141 daugiau nei pernai. Tačiau, pasak E. Kuchalskio, 2008–2009-ieji Panevėžiui buvo išskirtiniai padidėjusio gimstamumo metai. Vėliau, stojus ekonominei krizei, gimstamumas vėl žaibiškai krito.