Mokslo ir studijų įstatymą valdantieji pakeitė ir be opozicijos

 (135)
Opozicijai boikotuojant Seimo plenarinį posėdį, valdantieji vargais negalais sugebėjo surankioti ryte į Seimą neatvykusius savo parlamentarus ir priėmė Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimus, kurių prireikė po to, kai Konstitucinis Teismas dalį šio teisės akto nuostatų pripažino antikonstitucinėmis.
Mokslo ir studijų įstatymą valdantieji pakeitė ir be opozicijos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Už teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas ir 3 parlamentarai balsuodami susilaikė. Pagal Seimo Statutą, įstatymo priėmimui būtina, kad balsavime dalyvautų ne mažiau nei 71 Seimo narys.

J.Razma pabuvo opozicija

Priimant įstatymo pataisas konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma kalbėjo prieš įstatymą, nors konkrečių blogybių įvardinti nesugebėjo.

„Aišku, būtų gerai, jeigu štai šiandien priimdami Mokslo ir studijų įstatymų pataisas mes visiškai išspręstume Konstitucinio Teismo nutarimo turinį, tada mielai visi galėtume kalbėti „už“. Dabar tų tokių abejonių lieka, nes be sprendimo paliekamos kai kurios kitos svarbios nuostatos, bet, kad ir kritiškai atsiliepiant, reikia įvertinti teigiamas komiteto pastangas: kai svarbaus ir studentams rūpimu klausimu dėl rotacijos – kada, kokiomis aplinkybėmis studentas gali pereiti iš mokamos į nemokamą vietą – komitetas tikrai ieškojo kompromisų ir, man atrodo, rado gerą variantą, kad tai paliekama aukštųjų mokyklų dispozicijoje“, - oponentą vaidino J. Razma.

Opozicijai boikotuojant ketvirtadienio plenarinį posėdį, valdantieji konservatoriai, liberalai, liberalcentristai bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai lengvai atmetė visas socialdemokratų teiktas pataisas.

Tuo susirūpino vienintelis konservatorių parlamentaras Julius Dautartas, kurio nuomone, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai yra svarbūs, tad juos reikėtų priimti drauge su opozicija.

„Komitetui ir mums visiems labai svarbu būtent opozicijos pasisakymas, kurie sako „ne“. Kadangi jų dabar nėra salėje, ta iš tikrųjų sukelia labai daug problemų. Apie tai reikėtų pakalbėti. Aš nežinau, ar aš turiu teisę prašyti pertraukos, bet šiuo atveju, kai yra toks politinis klausimas, tikrai reikėtų kažkokiu būdu grąžint juos į salę“, - svarstė J. Dautartas.

Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad ji bandė opoziciją grąžinti į salę, bet jai esą nepavyko. Tiesą, ji neužsiminė, kad su opozicija sutarta, jog Mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti priimtas vasario 13 d. per kitą neeilinę sesiją, pažadėjus opozicijai, kad tuomet bus įtrauktas ir jiems rūpimas klausimas dėl „Snoro“ komisijos sukūrimo.

Rotacijos dažnumą galės rinktis aukštosios mokyklos

Remiantis valdančiųjų priimtomis pataisomis, studentų rotacija vyks ne rečiau nei kas metus, tačiau aukštosios mokyklos galės pačios nuspręsti, ar rotacija neturėtų būti dažnesnė.

Toks kompromisas priimtas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete: anksčiau valdantieji siūlė rotaciją vykdyti kas metus, socialdemokratai – kas pusmetį.

Ketvirtadienį pritarta ir nuostatai, kad studentas valstybės finansavimo, arba krepšelio, netektų, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų daugiau nei 20 proc. mažesnis už bendrakursių vidurkį.

Socialdemokratai siūlė valstybės finansavimą suteikti tiems studentams, kurie studijuoja valstybės užsakymu ir kurių vidurkis po patikros yra ne mažesnis nei 8 balai. Tačiau su tuo nesutiko akademinės bendruomenės atstovai, kurių teigimu, rašydamas 7-etą dėstytojas turėtų jaustis kaip skiriantis 3-4 tūkst. Lt baudą, nes tuomet studentas gali netekti valstybės paramos.

Pagal priimtas pataisas taip pat nustatyta, jog svarbiausia aukštųjų mokyklų valdymo institucija lieka senatas, o ne taryba, kaip buvo nustatyta naujuoju antikonstituciniu įstatymu. Senatai tokias funkcijas vykdė ir iki aukštojo mokslo reformos.

DELFI primena, kad Konstitucinis Teismas gruodį nutarė, jog aukštąjį mokslą reformavęs Mokslo ir studijų įstatymas dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas Seimui nurodė kuo greičiau užpildyti atsiradusį teisinį vakuumą, todėl parlamentarai iškart paruošė teisės akto pataisas.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (135)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Beveik pusė paauglių yra patyrę smurtą (2)

Beveik pusė (47 proc.) 12-15 metų amžiaus paauglių yra tapę plėšimo, kūno sužalojimo, vagystės, neapykantos nusikaltimų, patyčių elektroninėje erdvėje ar fizinio smurto šeimoje aukomis, rodo šią savaitę pristatyta Lietuvos teisės instituto Vilniuje, Šiauliuose, Kretingoje, Plungėje ir Telšiuose vykdyta apklausa.

Sutaršė studijuojančius aukštosiose: vos baigusius tenka mokyti iš naujo (182)

Aukštojo mokslo diplomas dažniausiai terodo vieną – tu turėjai galimybę lankyti universitetą ir kažko išmokti, bet tai visai nereiškia, kad žmogus to ir išmoko, tvirtina „Baltic Education Cluster“ prezidentas Marius Pareščius.

Atkapstė įtartiną veiklą: ilsėtis į Druskininkus mokyklų vadovai gali vykti už valstybės pinigus? (51)

Užsisakiusiems prekių už 3,7 tūkst. eurų – dovana. Savaitgalis dviem pačioje Druskininkų miesto širdyje keturių žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais ir SPA malonumais. Nors viskas atrodytų gerai, minčių gali kilti įvairių – pasinaudoti tokiais pasiūlymais perkant baldus gundomi mokyklų ir darželių vadovai.

KTU rektorius: egzaminų rezultatai dar nieko nepasako (27)

Ketvirtadienį paaiškėjus valstybinių brandos egzaminų rezultatams, kurie šiemet yra geresni nei pernai, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad egzaminų rezultatų tendencijos per metus ne daug ką pasako.

Mokestis už darželį mažės tik sergant ilgai (36)

Klaipėdos politikams teikiamas svarstyti projektas, pagal kurį siūloma patvirtinti vieną mokestį darželiuose, neskaidant jo į atskiras rinkliavas už maisto produktus, patiekalų gamybą ir ugdymo sąlygų užtikrinimą.