DOSJĖ:
Gimė:
1997 10 01 Telšiuose – Žematijos sostinėje, kuri garsėja aktyviu jaunimu.
Išsilavinimas: Mokosi Telšių „Džiugo“ gimnazijos 3 klasėje.
Veikla: 2013-2015 m. buvau gimnazijos prezidentas. Esu aktyvus visuomeninėje veikloje: 2013-2014 m. buvau VII kadencijos Lietuvos mokinių parlamento narys, 2013 m. Telšių rajono mokinių parlamento narys, nuo 2014 m. pradėjau dalyvauti Mokomojo Europos Parlamento veikloje. Šiuo metu esu Rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ Telšių savivaldybės koordinatorius, nuo 2014 m. Jaunimo Europos komandos narys, P. Vileišio nominacijos laureatas, iniciatyvos „Žodis žeidžia – žodis gydo“ sumanytojas ir projekto „Trys tautos – viena istorija“ iniciatorius.
Perspektyvos: Planuoju studijuoti moderniąją fiziką, o vėliau tęsti studijas užsienyje. Artimiausioje ateityje planuoju pradėti naują projektą, kuris turėtų pakeisti kiekvieno mokinio gyvenimą ir požiūrį į valdžios sprendimus.
Augintis: Šuo.
Hobis: Laisvalaikiu groju ansamblyje „Mastis“ klarnetu, lankau sporto mokyklos plaukimo sekciją. Ypač mėgstu sportą – bėgimą ir gatvės gimnastiką.

Esate nepriklausomybės vaikas. Koks jūsų santykis su Lietuva?

– Lietuva yra ir visada bus mano gimtinė, jos pakeisti niekas negalės. Esu labai dėkingas savo tėvams už meilę ir stipriai įdiegtas vertybes, kurių dėka Lietuva man tapo labai svarbi. Nors ir gimiau nepriklausomoje epochoje, bet tai nesuteikė man mažesnio noro domėtis savo krašto istorija ir ją ginti nuo kylančios agresijos iš Rytų. Mano nuomone, negalima pamiršti savo gimtosios šalies, visgi ji suteikė galimybę tapti tuo, kuo esi dabar. Nereikėtų patriotiškumo painioti su politika. 141 Seimo narys nesudaro visos mūsų tautos, todėl Lietuvą reikia mylėti visą, kaip vieną nedalomą vienetą. :.

Kuo svajojote tapti, būdamas vaiku? Ar svajonės pildosi?

– Vaikystėje svajojau tapti daug kuo! Iš pradžių norėjau būti kareivis, norėjau būti savo tautos gynėjas ir net turėjau kareivišką uniformą. Vėliau nusprendžiau, kad būsiu mokslininkas ir ištirsiu bei atskleisiu dar niekam nežinomas mokslo paslaptis. Šiandien svajonės jau šiek tiek kitokios, nors mokslas vis tiek išliko mano gyvenimo dalimi. Tiesą sakant, turiu daug svajonių! Viena iš jų yra įkurti savo verslą, kita – prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo kaip politikui ar diplomatui. Nuo vaikystės tikslo siekiu mažais žingsniais.

Vienas pavyzdys – mano su draugais Romanu Roku Klingeriu ir Justus Meškiu sukurta iniciatyva „Trys tautos – viena istorija“, kuri sujungė trijų Baltijos tautų jaunimą ir atkreipė dėmesį į propagandinio karo grėsmę mūsų šalyse. Ši iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo ir suteikė man neįkainojamos patirties!

Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?

– Manau, kad galime pasidžiaugti geriausiais Lietuvos universitetais, ypač KTU, kuris nestokoja įvairiausių projektų bei galimybių studentams ir taip suteikia jiems laisvės veikti. Savo ateitį žadu sieti su Lietuva, bakalauro laipsnį žadu įgyti Vilniaus universitete. Deja, reikėtų pabrėžti, kad Lietuvoje išsilavinimo galimybės vis dar yra gana ribotos, todėl žadu savo studijas tęsti užsienyje. 

Kalbant apie karjerą, priklauso, į kokią sritį žiūrima. Džiaugiuosi, kad mūsų šalyje daugėja tarptautinių įmonių filialų, kurie atveria visiškai kitokius karjeros kelius. Mane labai žavi brolių Vizbarų sėkmės istorija: jie įkūrė puslaidininkių lazerių laboratoriją Lietuvoje. Tokių pavyzdžių reikia daugiau, todėl ir aš neatmetu galimybės darbo vietą susikurti pats!

Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?

– Kol kas tikrai neturiu planų išvykti į užsienį ir ten praleisti visą likusį gyvenimą, bet esu įsitikinęs, kad pasimokyti, pakeliauti ir įgauti patirties užsienyje yra privalu. Lietuva yra labai maža šalis, todėl mums labai dažnai tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis iš viso pasaulio, o patirtis, įgyta svetur, padeda lengviau rasti bendrą kalbą. Taip pat daugumos mūsų šalies įmonių rinka yra nukreipta į užsienį, todėl, norint sukurti didelį verslą, kartais platesnės žinios tampa net sėkmės sąlyga. Asmeniškai ilgalaikę emigraciją vertinu neutraliai, nes žinau daugybę atvejų, kai išvykę kraštiečiai nepamiršta savo šalies ir aktyviai įsitraukia į vietinių lietuvių bendruomenių veiklą. 

Lukas Kaminskis
Didžiausia problema yra ta, kad mūsų politikos kultūros lygmuo dar yra žemas ir turime daug nekompetentingų asmenų valstybės aukščiausiose institucijose. Žmogus mato ir tai verčia jį piktintis valdžia, nes ji nesuteikia galimybių kurti naujų darbo vietų, ir aš tam labai pritariu. Mano nuomone, mes negalime peikti emigracijos tol, kol nesiimsime realių veiksmų, kurie išlaikytų tautiečius Lietuvoje.

Esate kosmopolitas? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?

– Manau, kad taip. Labai mėgstu keliauti, nes tai praplečia akiratį ir suvokimą apie gyvenimą! Prisipažinsiu, kalbos nėra mano mėgstamiausia sritis, bet tai nesutrukdė išmokti kelias užsienio kalbas! Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje žadu išmokti dar ne vieną užsienio kalbą. Kalbos visgi suteikia galimybę pažinti vis naujus žmones, o bendrauti su žmonėmis man tikrai patinka! Bendrą kalbą randu tiek su jaunu, tiek su senu. 

Socialiniai skirtumai man nedaro įtakos bendraujant. Kartais su vyresniais pasišnekučiuoti yra kur kas įdomiau ir lengviau, nes jie visada turi, ką papasakoti. Svarbiausia mano taisyklė – nesistengti išsišokti kompanijoje ir pasirodyti ypatingu. Visi mes esame ypatingi, bet norint tai pamatyti reikia mokėti klausytis!

Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti lietuviškas savybes?

– Pradėsiu nuo svarbiausios savybės – tai nebijojimas daryti to, kas atrodo neįveikiama. Be šio bruožo 100 procentų nebūčiau pasiekęs to, ką pasiekiau šiandien. Įtakos šiam požiūriui, manau, turi mano aistra fizikai, kuri tiesiog neleidžia mąstyti siaurai! Taip pat svarbų vaidmenį mano gyvenime vaidina ir sportas, kuris užgrūdino manyje kovotojo dvasią. Šis bruožas labai padeda neteikti didelės reikšmės nesėkmėms, iš jų pasisemti patirties ir nekartoti klaidų. Be abejo, kaip be žemaitiško užsispyrimo, jį dažniau pastebi aplinkiniai nei aš. Sujungus tai su jaunatvišku maksimalizmu išeina gana stiprus junginys, kuris padeda įvykdyti išsikeltus tikslus.

Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?

– Man gražiausi lietuviški simboliai – mūsų trispalvė ir Vytis. Sunku išskirti brangiausią, nes jie savotiškai papildo vienas kitą. Abu šie simboliai atrodo puikiai. Žiūrint iš istorinės pusės, Vytis man būtų brangesnis – tai mūsų krašto istorija, sutalpinta į vieną paprastą, bet ypatingą simbolį. Sunku pagalvoti, kiek daug laiko praėjo nuo jo atsiradimo ir pasakojimų, kuriais yra apipintas šis simbolis. 

Smagu matyti, kad Vytis sugeba atgimti iš naujo! Geras pavyzdys – Benedikto Vanago mašina, su kuria važiavo Dakare, – ji buvo papuošta Vyčiu! Nors šis simbolis su karžygiu ant žirgo man brangus, bet širdžiai artimesnis yra mūsų Baltijos kelio iniciatyvos simbolis: Rėdos ratas, kuriame yra trijų Baltijos šalių vėliavos. Tokia kompozicija man visada primins šių šalių vienybę ir stiprybę siekiant bendro tikslo.

Ar švenčiate valstybines šventes?

– Žinoma, tik šventimas tapo kitoks, nei anksčiau. Prieš kelerius metus valstybinių švenčių minėjimus mieste, mokyklose laikiau vieninteliu galimu būdu deramai prisiminti valstybinę šventę. Šiandien esu įsitikinęs, kad svarbiausia atrasti naują būdą, kaip galėtume paminėti šias įstabias progas. Tokios iniciatyvos, kaip „Su gimtadieniu, Lietuva“, „Įžvelk trispalvę savo kasdienybėje“, suteikia naujų spalvų valstybinių švenčių šventimui. Turime stengtis pritraukti jaunimą, o ne jį atstumti, siūlydami monotonišką minėjimų programą.

Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?

Įkvėpimas dažniausiai ateina tada, kai to labiausiai nesitiki arba laiko turi mažiausiai. O veikti mane įkvepia problemos, su kuriomis susiduriame gyvenime. Taip pat motyvacijos suteikia ir puiki komanda bei praeities darbų, kurie sėkmingai buvo įgyvendinti, įvertinimas. Gyvenimas yra kopimas į kalną ir įveikus pirmąjį laiptelį antrąjį norisi įveikti dar greičiau ir geriau. Tas pats ir kasdieniuose darbuose!

Ar jaučiatės garsinantis Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?

– Laikausi principo, kad kas nori, tas visada sužino ir išgirsta. Pastarieji darbai įrodė, kad nepasiekiamų dalykų nėra, o jei tavo norai yra geri, apie tavo idėjas ir darbus garsas sklis toli. Manau, kad mano darbai labiau skatina problemų sprendimą, jaunimo patriotizmą, o garsas apie mūsų darbus pasaulyje taip pat užgęsta, kaip ir užsidega. Svarbiausia, kad mūsų darbai pasiektų tą auditoriją, į kurią kreipiamės. Tada ir meilė Lietuvai uždegs aplinkinius! Aš Lietuvą laikau viena iškiliausių pasaulio šalių. Jos istorija – unikali, gamta – nuostabi, o žmonės – nors kartais pikti, bet draugiški. Lietuva nesididžiuoti neįmanoma!

Ačiū už pokalbį.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.