Panašios pozicijos laikosi ir edukologė Austėja Lansbergienė, siūlymą trumpinti mokinių vasaros atostogas vertinanti teigiamai. „Karalienės Mortos mokykloje jau antrus mokslo metus trumpesnės vasaros atostogos: mokomės tiek pat savaičių, tačiau atostogos yra dažniau ir trumpesnės. Jau dabar galiu drąsiai teigti, kad sprendimas, priimtas remiantis kitų šalių patirtimi, pasiteisino“, - sakė edukologė.
Kaip pastebi A. Landsbergienė, Lietuvoje mokiniai atostogauja ilgiau, tačiau ugdymo turinys nėra skurdesnis, nei kitų valstybių. Vadinasi, mūsų mokiniams, tuo metu, kai vyksta pamokos, tenka didesnis krūvis.
Šiandien nemažai mokytojų skundžiasi, kad mokymo turinio yra daug, o laiko - per mažai. A. Landsbergienės nuomone, daugiau savaičių, skirtų mokymui(si), šią problemą spręstų. Tai būtų racionalus ir logiškas sprendimas.
Geriausia atostogauti kas 10 savaičių
Paklausta, gal iš viso nėra būtina vaikams atostogauti vasarą, edukologė neabejojo poilsio būtinybe, tačiau pastebi, kad vaikams geriausia atostogauti maždaug kas 10 savaičių.
„Tačiau lygiai taip, kaip yra optimali riba, kada vaikui jau reikia pasiilsėti, yra ir riba, kiek jam reikia atostogauti. Mokytojai pabrėžia, kad po ilgų vasaros atostogų vaikams reikia bene mėnesio, kad pasikartotų medžiagą ir dar kelių savaičių, kad pradėtų optimaliai dirbti. Vadinasi, per labai ilgas atostogas prarandami įgūdžiai. Manau, kad 5-7 savaitės yra visiškai pakankama, kad vaikas pasiilsėtų ir vėl kibtų į mokslus“, - mano A. Landsbergienė.
Dabartinėje mokinių atostogų tvarkoje DELFI pašnekovė mato daugiau minusų, nei pliusų.: atostogos neleidžia vaikams reguliariai pasiilsėti, vasaros atostogos per ilgos, krūvis yra per didelis.
„Per trumpesnius mokslo metus bandome išmokyti vaikus tiek, kiek kitos valstybės - per ilgesnius, dėl to vaikai pavargę, jaučia įtampą, jiems užduodama daug namų darbų. Vaikai neįgyja normalių mokymo(si) įgūdžių, kokius įgytų, jei būtų mokomasi visą laiką neperspaudžiant ir reguliariai pasiilsint“, - komentavo edukologė.
Kokybiškam poilsiui pakanka ir 14 dienų
„Kokybiškam poilsiui pakanka ir 14 dienų. Žinoma, tai minimalus laikas, kad žmogus atsijungtų nuo darbų. Mokinių atostogoms galėtume skirti, tarkime, 5 savaites, kaip yra Vokietijoje, kai kuriose Skandinavijos šalyse, Anglijoje“, – komentavo S. Vainikauskaitė.
Šioje šalyje gyvenantis DELFI pašnekovės sūnėnas mokslo metus baigs liepos 22 dieną, nors jie prasidėjo rugpjūčio 24-ąją.
„Daugelyje Europos šalių skirtingų klasių mokiniams mokslo metai prasideda skirtingu laiku, priklausomai nuo mokymo turinio ir kaip jis išdėstomas. Niekas nerengia patosinių rugsėjo 1-ųjų, per kurias specialiais įstatymais draudžiamas alkoholio vartojimas neleidžiant niekam jo pirkti. Tai yra absurdas. Patys prisikuriame sau datų, patys prie jų prisirišame ir paskui baisimės, kaip vaikai siautėja per mokslo metų pradžią, nes susitinka po amžinybę trukusios vasaros“, – kalbėjo daugiavaikių asociacijos narė.
„Smaugia“ dideliais krūviais
5 savaičių vasaros atostogos, jos nuomone, išvaduotų nuo galvos skausmo tėvus, kurie neįsivaizduoja, kuo reikės vaikus per visą vasarą užimti.
„Ne paslaptis, kad Vilniaus mieste savaitė dieninio užimtumo kainavo 500 litų vaikui. Šiais metais tikriausiai kainuos 150 eurų arba daugiau. Kai tau reikia sugalvoti, kuo 10 savaičių užimti vaikus – sudėtinga. Ypač tiems tėvams, kurių darbo specifika neleidžia atostogauti vasarą. Dažnam tėvui tai metas, kai gali uždirbti pusmečiui į priekį, todėl tiesiog fiziškai negali atostogauti“, – atkreipė dėmesį S. Vainikauskaitė.
Kaip pastebėtų oponentai, mokykla nėra vaikų pasaugojimo vieta. Daugiavaikė mama teigė taip ir nemananti: „Nesuprantu paties principo – smaugti vaikus dideliais krūviais per mokslo metus, 8 ryto versti sėdėti pamokose iki pietų, kurių vaikas negali oriai pavalgyti, nes jiems skiriama 20 minučių pertrauka, kurios pusę mokiniai prasistumdo valgyklos eilėje, o paskui ryja maistą nekramtę, gabalais, nes suskambėjo skambutis į pamoką.“
Atsėdėjęs 6-7 pamokas mokykloje ir namuose paruošęs namų darbus dažnas vaikas nebeturi kada net išeiti į lauką. „Viena vertus, jau būna tamsu, nebesaugu ir šalta, kita vertus, reikia eiti miegoti. Dar prasčiau tiems, kurie eina į būrelius. Mes patys vaikus įstumiame į tokias sąlygas ir paskui stebimės, kad jie šleivi, kreivi, apatiški, pervargę, žudosi“, – piktinosi 4 vaikų mama.
Arba „varo“, kaip arkliai, arba guli nieko neveikdami
Jos įsitikinimu, pailginus mokslo metus būtų galima mažinti mokymosi intensyvumą, krūvius. „Kad ir nedaug sumažėtų, pvz., viena pamoka per dieną, ir tai pasijustų. Nebereikėtų verkti, kad tėvai vaikams skiria vos 7 minutes per parą. O kada daugiau skirti, jei vyresnieji po pamokų ir būrelių iki nakties sėdi prie pamokų?“ – klausė asociacijos narė.
S. Vainikauskaitės nuomone, būtų idealu, kad vaikas iš treniruotės ar muzikos mokyklos grįžtų tuo pat metu, kai tėvai grįžta iš darbo ir visa šeima galėtų praleisti vakarą bendraudama, be pamokų ruošų.
„Būtų nuostabu, kad apyšviesiu metu baigę pamokas vaikai galėtų patys nuvykti į būrelius ir iš jų parvykti, nes bent jau mieste visi turintys vaikų ir norintys bent kiek juos lavinti dirba dvi pamainas: po darbo 18 valandą sėda į mašinas, įpuldami į kamščius tam, kad nuvežtų vaikus į treniruotes, kitus užsiėmimus“, – sakė DELFI pašnekovė.
Jei dieną mokiniui tenkantis krūvis pamažėtų, jos nuomone, ilginti mokslo metus būtų geras sprendimas.
„Kad klasė išvažiuotų į ekskursiją ir dėl to nenukentėtų mokymo procesas, mūsų vaikams už tą dieną reikia „atidirbti“. Tačiau ar negalime sugalvoti sistemos, kuri leistų vaikams ramiai lavintis. Dabar gi mokiniai verčiami be proto intensyviai „varyti“, o vasarą – tris mėnesius guli nieko neveikdami“.
Ateina birželio mėnuo ir mokytojai pastebi, jog noras mokytis visiškai dingsta. Visi tik per langus žiūri.
„O kur jie nežiūrės, kai per mokslo metus varo, kaip arkliai? Ar mes jų vietoje ilgesingai per langą nežiūrėtume? Dažnas suaugęs žmogus darbe netempia tokio krūvio, kokį mokykloje tempia vaikai. Kuris iš mūsų 8 valandas atidirba visai galvos nepakeldamas? Tie vaikai mokyklose juk uždaryti, o grįžę į namus dar krūvą namų darbų daro“, – komentavo S. Vainikauskaitė.
Kaip pabrėžė asociacijos MES narė, daugiavaikiams tėvams vasaros užimtumas - opi problema. „Jau ir trims vaikams užtikrinti kokybišką vasaros poilsį 10-čiai savaičių išties didelis finansinis iššūkis. Stovyklų organizatoriai paprastai nesuteikia nuolaidų, kad, tarkim, du vaikai į stovyklą važiuotų už pilną kainą, o trečias nemokamai. Tokios fantastikos Lietuvoje nėra. Kita vertus, kai vaikai pakankamai skirtingo amžiaus, tėvai tik du o seneliai dirba arba jų iš viso nėra, susiorganizuoti, kad vaikai visą vasarą nesibastytų pakiemiais – didelė problema“, – pripažįsta dirbanti 4 vaikų mama.
Mokosi trumpai, bet labiausiai apkrauti namų darbais
Kaip rašė DELFI, Švietimo ir mokslo ministerija siūlo pailginti mokslo metus dviem savaitėmis.
Pagal parengtą planą jau kitąmet mokslo metai baigtųsi birželio 10 dieną, o 2016–2017 mokslo metais – birželio 16-ąją.
Dabar 6–11 klasių mokiniai mokosi iki birželio 5 dienos.
Keisti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį bei pedagogų pastabas, kad dabar per mokslo metus ne visi spėja paskui numatytą programą, tenka nuolat skubėti.
Pagal tai, kiek mokiniai užtrunka prie namų darbų, Lietuva – pirmajame dešimtuke kartu su Rusija, Kazachstanu, Italija, Airija, Rumunija ir kitomis šalimis. Svarstoma, kad tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį moksleiviams nereikėtų tiek daug laiko skirti namų darbams.
Daugumoje Europos šalių mokslo metai prasideda anksčiau nei pas mus – rugpjūčio 15–20 dienomis. Palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje mokomasi bene trumpiausiai.
Paviešinus žinią apie planus ilginti mokslo metų trukmę, DELFI skaitytojų klausė, ar pritaria tokiam siūlymui. Dauguma balsavusiųjų – net 82,3 proc. teigė, jog ne. Už tai, kad mokslo metai būtų ilgesni, o atostogos – trumpesnės, pasisakė 15,2 proc. skaitytojų, 2,5 proc. neturėjo nuomonės. Iš viso balsavime dalyvavo per 6 tūkst. skaitytojų.
Permainas žada ir Nacionalinis egzaminų centras
DELFI primena, jog mokslo metų ilginimas – ne vienintelis pakeitimas, laukiantis moksleivių. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) planuoja jų žinias tikrinti kitaip, nei iki šiol.
Šiuo metu rengiama brandos darbo, naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio, programa. Jei bus patvirtinta, planuojama, kad jau kitąmet baigdami mokyklą abiturientai galės rengti brandos darbą.
Tikimasi, kad naujoji tvarka stabdytų viešumoje vis pasigirstančią kritiką egzaminų sistemai Lietuvoje. Dažniausiai minimas argumentas – kaip galima per dvi valandas pademonstruoti tai, ką išmokai per 12 metų.
Klausiame Jūsų – ar norėtumėte, kad vasaros atostogos būtų sutrumpintos? Ar sutinkate, kad tėvams iš tiesų sunkiau auginti vaikus, kai jie atostogauja tris mėnesiu? Mokiniai, kaip į mintį sutrumpinti Jūsų atostogas reaguojate Jūs? Galbūt trys mėnesiai iš tiesų per daug ir laikas jų metu pradedamas švaistyti veltui? Savo mintimis galite pasidalinti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt:
