Mokinio krepšelio lėšomis mokamos algos mokytojams?

 (122)
Valstybės kontrolei atlikus tyrimą dėl mokinio krepšelio lėšų panaudojimo, paaiškėjo, kad mokyklose dažnai lėšos naudojamos ne mokymo procesui tobulinti, o mokytojų atlyginimams išmokėti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Mokinio krepšelio lėšomis mokamos algos mokytojams?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos tėvų forumo vadovai susirūpinę, kad dėl to kentės vaikų išsilavinimas. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad mokyklos krepšelio lėšas gali perskirstyti savo nuožiūra, tačiau yra numatyta, kiek lėšų privalomai reikia skirti mokymo priemonėms įsigyti.

Moksleivio krepšelis – pinigų suma, keliaujanti į mokyklas paskui mokinį, – įvestas Lietuvoje 2001-aisiais ir tada sudarė pusantro tūkstančio litų. Dabar šio krepšelio lėšos padidėjo iki 3 800 litų ir nuo šių metų jų panaudojimas mokyklose liberalizuotas – kiek krepšelio pinigų skirti mokymo priemonėms įsigyti, mokytojų profesiniams sugebėjimams tobulinti ar algoms išmokėti sprendžia pati mokyklos vadovybė.

Šiemet Valstybės kontrolės atliktas tyrimas rodo, kad pasitaiko atvejų, kai krepšelio lėšos naudojamos ne ugdymui, o kitoms reikmėms, dažnai mokytojų atlyginimams išmokėti. Dėl to Tėvų forumo vadovai sunerimo, kad vaikai esą negaus tinkamų paslaugų.

„Šiandieną bent trečdalis mūsų visų vaikų pradės negauti tinkamų paslaugų. Todėl, kad trečdaliu sumažėjo mokytojų kvalifikacijos kėlimo apimtys. Taip pat per šiuos metus trečdaliu sumažėjo vadovėlių įsigijimas“, – skaičiavo Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas.

Remiantis Švietimo aprūpinimo centro duomenimis, 75 procentai šalies pradinių klasių ir 78 procentai 5–10 klasių moksleivių mokosi iš vadovėlių, išleistų 2003-2007 metais, nors bendrojo ugdymo programos atnaujintos 2008-aisiais, o kartu su jomis esą turėtų būti atnaujinti ir vadovėliai. Bet mokyklos naudoja senus.

Be to, jaučiama tendencija nuo vadovėlių pereiti prie elektroninių mokymo priemonių. Esą šiais metais net 12 mln. litų buvo skirta penktokų planšetiniams kompiuteriams įsigyti, tačiau, pasak leidėjų, juos įsigijo tik trečdalis visų Lietuvos penktokų.

„Problema yra ta, kad įsigijome vežimą, bet neturime, ką tame vežime vežti, turime vežimą, bet neturime ką į jį įdėti. Turime planšetinius kompiuterius, bet visiškai neturime, ką įdėti į tą planšetinį kompiuterį“, – kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas.

Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerijai vadovavę 15-osios Vyriausybės politikai sako, kad projektai elektroniniams vadovėliams jau yra parengti.

„Yra sukurtas 5–8 klasių portalas. Čia yra sukurti objektai lietuvių kalbai, visiems gamtos mokslams (fizikai, chemijai, biologijai), istorijai... Visi, kas nori susipažinti, pasižiūrėti, ugdymo plėtotės centre yra nuoroda, kokie yra šaltiniai prieinami, nemokami ir jais galima naudotis“, – dėstė 15-osios Vyriausybės švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Kad liberalizuoto mokinio krepšelio lėšos būtų naudojamos tinkamai ir neskiriamos vien mokytojų atlyginimams išmokėti, Tėvų forumo vadovai siūlo daugiau įgaliojimų suteikti mokyklų taryboms, kad tikrieji paslaugos užsakovai būtų mokinių tėvai.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

J. Petrauskienė: atlyginimai vienareikšmiškai turi didėti (358)

DELFI konferencijoje apsilankiusi paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų likti 3-5 universitetai. Pokyčių, aiškina ji, taip pat sulauks ir besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose, ir ten dirbantys.

Teismų savivaldoje - nauji nariai (10)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais paskyrė naujus visuomenės atstovus į svarbias teismų savivaldos institucijas - Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

DELFI konferencijoje – J. Petrauskienė (37)

Ketvirtadienį, 13 valandą, tiesioginėje DELFI konferencijoje lankysis paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus (261)

Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai viešai ne kartą skelbė, kad švietimas jiems – prioritetas. Tačiau Seimui pateiktas Vyriausybės programos projektas gali nuvilti tuos, kurie šioje srityje laukia kardinalių pokyčių ir reformų.

Naujoji ministrė pasakė, koks turėtų būti mokytojo atlyginimas (395)

Paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokytojo atlyginimas neturėtų skirtis nuo to, ar jis moko 8, ar 24 vaikus. Kartu ji akcentuoja švietimo kokybės netolygumą.