„Įspūdžiai vis dar netelpa galvoje – jie sumišę. Tačiau pats didžiausias įspūdis – pasikeitęs Sibiro suvokimas. Iš pradžių Sibiras asocijavosi su šalta šalimi, skausmu, neviltimi. O dabar mano Sibiras visiškai kitoks – tai yra rimtis ir susikaupimas tvarkant kapelius, juos prižiūrint“, - išlipusi iš traukinio, DELFI sakė ekspedicijos į Tomską dalyvė Lina Krilavičiūtė.
Nuo šiol L. Krilavičiūtei Sibiras asocijuosis su maudynėmis pelkių akivaruose, trispalvės iškėlimu taigos viduryje, iš Lietuvos atsivežtų džiovintų obuolių kompotu iš pelkių vandens.
Ekspedicijos dalyvė prisiminė pirmas Tomsko srityje aplankytas kapinaites – tai buvo paprasta kalvelė su išlikusiais kryžiais. Jaunuoliai aptvėrė kalvelę, nelietė griūvančių kryžių. Taip, pasak L. Krilavičiūtės, sukurta sakralinė erdvė.
„Kapinaitės yra gyviesiems, o ne mirusiems. Mes jas sutvarkėme – nelietėme nykstančių kryžių, aptvėrėme teritoriją, kad nevažinėtų ir teritorijos negriautų miškovežiai. Svarbiausia išlaikyti atmintį mumyse. Jeigu mes, ypač jauni žmonės, to nepamiršime, visa tai išliks“, - kalbėjo pašnekovė.
Ji pasidžiaugė išvengusi uodų atakų. Tačiau ekspedicijos dalyvių nelepino oras - Tomskas pasitiko vos 12 laipsnių šiluma ir lietumi, vėliau, ypač einant 30 km pėsčiomis be vandens, alino karštis.
Surado proprosenelės kapą
Ekspedicijai į Tadžikistaną vadovavo 53 metų lagerio kalinių vaikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algis Vyšniūnas. Jam teko rūpintis 7 žygio dalyviais. 15 žmonių ekspediciją į Tomsko sritį vedė Sibiro žinovas 54 metų Gintautas Alekna, jo asistentu buvo 33 metų Arnoldas Fokas.
„Ekspedicija skyrėsi nuo ankstesnių. Tai tolimas musulmoniškas kraštas, karštas klimatas. Čia lietuvių buvo nedaug, tačiau nereiškia, kad jie turi būti pamiršti. Jeigu tikrame Sibire labai daug kapinių, visos jos koncentruotoje vietoje, tai Tadžikistane jos išblaškytos – reikėjo surasti, identifikuoti, sutvarkyti“, - aiškino A. Vyšniūnas.
Netoli Afganistano pasienio esančiose Kurgan-Tiubė kapinėse misijos dalyviai aptiko daug nulaužtų kryžių, juos surinko, sustatė ir padarė savotišką kryžių kalnelį, sudėliojo akmeninį užrašą lietuviams. Tose pačiose kapinėse ekspedicijos komanda pastatė paminklą, skirtą Sibire likusiems lietuviams atminti. Tai buvo bene svarbiausias ekspedicijos į Tadžikistaną tikslas.
Pasak A. Vyšniūno, kartais oras Tadžikistane įkaisdavo iki 48 laipsnių karščio. „Ten tvankuma ir drėgmė, ji kitokia nei Lietuvoje, buvo kilusi dulkių pūga – be kondicionieriaus praktiškai neįmanoma miegoti“, - pasakojo ekspedicijos vadovas.
Nors buvo nuogąstavimų, kaip vietiniai musulmonai žiūrės į ekspedicijos dalyvius, išgirdę kelionės tikslą šie atvykėlius sutikdavo palankiai.
„Jei lapteviečiai tremti ant ledo, čia žmonės tremti ant smėlio. Jie masiškai mirė medvilnės laukuose – mūsų geografinės platumos žmonės ten sunkiai adaptuojasi. Štai kodėl jų tiek daug mirė. Daug mirė vaikų. Mūsų tikslas buvo ne tik tvarkyti kapus, bet ir išviešinti, nes niekas nieko apie Tadžikistaną nežino“, - DELFI sakė A. Vyšniūnas.
Misijos dalyvis Eigminas Dagys Kyrove surado savo proprosenelės kapą. Čia jaunimas uždegė žvakę ir paliko lentelę su įrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Čia ilsisi lietuvių tremtiniai“.
Tomsko srityje buvusi komanda ekspedicijos metu pėsčiomis įveikė beveik 100 kilometrų. Sutvarkytos Tomske, 86-ame ir 109-ame kvartaluose, taip pat Tunguskyj Gor bei 20 kilometrų nuo nuo Baturino esančios Centralnaj kapinės. 86-ame kvartale pastatytas pačių ekspedicijos dalyvių darytas medinis kryžius.
Abi ekspedicijos susitiko su lankytose vietose dar gyvenančiais lietuviais.
DELFI primena, kad projektas „Misija Sibiras” vykdomas jau 6 metus iš eilės.
Iki šiol 8-ių jaunimo ekspedicijų dalyviai sutvarkė apie 70 lietuvių kapinių, susitiko su Sibire iki šiol likusiais gyventi tautiečiais, surengė apie 700 susitikimų - pristatymų visoje Lietuvoje ir užsienyje.
Projektą „Misija Sibiras“ įgyvendina Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT).