Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, į universitetus nuo metų pradžios integruota 13 mokslo institutų. Termoizoliacijos institutas prijungtas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gyvulininkystės institutas ir Veterinarijos institutas – prie Lietuvos veterinarijos akademijos. Architektūros ir statybos institutas, Fizikinės elektronikos institutas ir Maisto institutas tapo Kauno technologijos universiteto padaliniais, o Vandens ūkio institutas ir Žemės ūkio inžinerijos institutas įsiliejo į Lietuvos žemės ūkio universiteto struktūrą. Į Kauno medicinos universitetą integravosi Biomedicininių tyrimų institutas, Endokrinologijos institutas, Kardiologijos institutas bei Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas. Prie Vilniaus universiteto prijungtas Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.

Prie VU prijungiant Biochemijos institutą ir Biotechnologijos institutą bus steigiamas Gyvybės mokslų centras. Prie VU prijungus Matematikos ir informatikos institutą taip pat ketinama steigti Informatikos ir informacinių technologijų mokslų centrą.

„Tai leis padaryti šuolį aukštyn pasauliniuose reitinguose. Galėčiau mėginti spėlioti kiek, bet tai bus ne dešimtimis, o galbūt netgi 100 ar panašiai vietų šuolis aukštyn. Nes būtent mokslinio potencialo susitelkimas leidžia mums būti stipresniais tarptautiniu mastu“, - sako G. Steponavičius.

Pasikeitus sistemai iš reitingų Lietuva kuriam laikui išnyktų

Iš Lietuvos į geriausių pasaulio universitetų reitingą patenka tik didžiausia šalies aukštoji mokykla VU. Ir pernai, ir užpernai pasauliniame žurnalo „Times“ reitinge universitetas pasidalijo 501-600 vietas.

„Iš tiesų galima prognozuoti, kad mūsų universitetai reitinguose galėtų pasistūmėti, jei prie jų bus jungiami patys geriausi mokslo institutai, o ne tokie, su kuriais valdžia nežino ką daryti ir siūlo jungti prie universitetų“, - DELFI sakė VU strateginės plėtros reikalų prorektoriaus prof. R. Lazutka.

Pasak jo, prijungus mokslo institutus, universitetų mokslo potencialas labai sustiprės. Bet pasižiūrėjus į bendrus dėsningumus, nuo ko reitingai priklauso, esą pamatysime, kad jie beveik nepriklauso nuo institucijos dydžio. Mat, pavyzdžiui, Buenos Airių universitete mokosi 200 tūkst. studentų, o Kalifornijos technologijos institute – apie 2000. Pastarasis pagal reitingus pirmame dešimtuke, o Buenos Airių universiteto nėra ir pirmame šimtuke.

Pasak R. Lazutkos, vietą reitinge taip pat lemia vienam studentui tenkantis finansavimas. Tačiau nė vienas universitetas į tarptautinius reitingus nepatenka neturėdamas pasaulinio lygio mokslininkų.

Prorektoriaus teigimu, postūmių reitinguose bus, jei nebus pakeista reitingavimo sistema. „Jeigu kitąmet skelbs ne 500 geriausių, kaip planuota, o 200, manau, laiko, kol Lietuvos universitetai atsidurs ten, dar truputėlį teks palaukti Tačiau tas laikas, anksčiau ar vėliau, turi ateiti“, - sakė R. Lazutka. Tačiau, jo manymu, per metus šuolio reitinguose nebus – stringa institutų jungimas, tokie procesai vyksta ne taip greitai.

Pernai VU pakilo aukštyn

R.Lazutka sako, kad nors pernai, kaip ir užpernai, VU taip pat liko 501-600 vietoje, formaliai žiūrint, per 40 vietų pasistūmėta aukštyn. Pernai pasaulinis reitingas buvo praplėstas - reitinguota 650 universitetų. „Kai kurie pakankamai garbingi universitetai, pavyzdžiui, iš Prancūzijos, anksčiau buvę vienoje kategorijoje su VU, atsidūrė žemesnėje pozicijoje. Formaliai žiūrint, jei 2008 m. po mūsų nebebuvo nieko, tai pernai buvo apie 40 universitetų”, - sakė VU prorektorius.

Šanchajaus reitinge VU irgi vertinamas, tačiau tarp 500 geriausių nepakliūva. „Viena priežasčių – Šanchajaus reitingas pagrinde orientuojasi į aukšto lygio mokslą. Kuo didesnę turėsime koncentraciją, tuo iš tiesų didesnis šansas”, - prognozavo pašnekovas.