Ministerija nenori teikti mokyklų reitingų

 (119)
Švietimo ir mokslo ministerija slepia informaciją, kurios Lietuvos mokyklos nesugeba abiturientų gerai parengti valstybiniams egzaminams. Apžvalgininkų teigimu, tėvai ir vaikai turi teisę žinoti, kurią gimnaziją ar vidurinę pabaigus šansų įstoti į norimą specialybę norimoje aukštojoje nėra. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad mokyklų reitingai neskelbiami, nes lyginti kaimo ir prestižines mokyklas, kurios atsirenka vaikus, neteisinga.
Ministerija nenori teikti mokyklų reitingų
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Nacionalinis egzaminų centras turi informaciją, kaip kiekvienos mokyklos abiturientai kasmet išlaiko valstybinius egzaminus. Tačiau ši informacija neskelbiama – toks Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas.

„Jeigu iš vienos mokyklos į aukštąsias mokyklas įstoja 70 proc. abiturientų, o iš kitos 0, tai kažkam reikia daryti išvadas, keistis, o jeigu ministerija nedaro jokių reitingų, tai tėvai ir vaikai nežino, kurios mokyklos yra geresnės.

Jeigu 0 įstoja į universitetus, arba 0 išlaiko 90-tukais ir 100-tukais, tai nežinau, kokias išvadas reikia daryti. O ministerija jokių išvadų nedaro, ji sako, kad tai nekorektiška“, – teigia savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Savaitraštis savo jėgomis kasmet parengia reitingus, susirinkęs informaciją iš pačių mokyklų ir universitetų. Reitingų skelbimas kai kuriose pažangiose šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ar Pietų Korėja tampa metų įvykiu – tam skiriami specialūs spaudos tiražai, o reitingų dugne atsidūrusios mokyklos natūraliai numiršta.

Daugelis Lietuvos švietimo politikos formuotojų įsitikinę, kad reitingai, sudaryti pagal egzaminų rezultatus, žalingi, nes neatspindi, kiek realiai mokykla išmoko vaiką, nes vienos dirba su išsilavinusių tėvų vaikais, o kitos su atėjusiais iš šeimų, kur ir knygos nerasi, ir mokytis sąlygų nėra.

„Ne vienpusiška, ne vienareikšmiška informacija tėvams yra reikalinga, o visapusiška. Tokia informacija dabar ir teikiama užsienio šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje tėvai gauna labai įvairią informaciją, sakykim, ir apie absoliučius vaikų pasiekimus per egzaminus, ir apie pridėtinę vertę, kurią sukuria mokykla“, – sako dr. Pranas Gudynas, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas.

Švietimo ekspertas sako esantis įsitikinęs, kad tėvai ir vaikai turi teisę gauti visą informaciją, rinkdamiesi mokyklą. Anot jo, ir Lietuvoje parengti reitingus, atspindičius realią padėtį įmanoma, tačiau nedaroma.

„Niekas nedrįsta prisiimti atsakomybės. Aš nesakyčiau, kad žingsniai nėra daromi šita linkme. Turbūt girdėjote apie mokyklų vertinimo agentūrą. Viena iš jos užduočių yra surinkti visais požiūriais objektyvią informaciją, ko verta mokykla, bet mano nuomone, jis kol kas nedrįsta viešai skelbti tos informacijos, kurią turi“, – mano P. Gudynas.

„Tikrai drįsta, tik kas nustatys, ar tai tik tos mokyklos rezultatas, ar paplitusio korepitoriavimo reiškinio. Būtų neteisinga lyginti mokyklas, kurios atsirenka iš penkių kandidatų vieną, kurį priima mokykla, ir kaimišką mokyklą, kuri priima visus, kurie gyvena aplinkui. Tie mokiniai kitur mokytis ir neturi galimybės, nes ten yra vienintelė mokykla“, – tvirtina švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Realią padėtį atspindinčių mokyklų reitingų skelbimas, kuris, anot ekspertų, sukeltų aštresnę konkurenciją, apnuogintų kai kurių mokytojų nekompetenciją ir galbūt kai kurias švietimo politikos klaidas, įmanomas tik sutarus valdančiosioms partijoms, nes dar ir nepigiai kainuotų.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Emigracija tik didėja: specialybė, kurios atstovams lengvesnis gyvenimas nežadamas (110)

Pernai iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. žmonių ir tai buvo 8 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šiemet – per pirmąjį pusmetį Lietuvą paliko 23 tūkst., o tai 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Ketvirtadalis nuo karo priglaustų Ukrainos moksleivių ateitį sieja su Lietuva (35)

Ketvirtadalis nuo karo Ukrainos Rytuose pabėgusių ir Lietuvoje laikinai besimokančių ukrainiečių moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva, sako Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.

Docentė: užsienio kalbų mokėjimas gerina net vairavimo ir matematinius įgūdžius (16)

Kalbų mokymasis lavina socialines žmogaus kompetencijas ir net matematinius įgūdžius, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Šiuolaikinių kalbų ir kultūrinės komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Saulė Petronienė.

Vadovauti Muzikos ir teatro akademijai pretenduoja vienas kandidatas (24)

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoriaus konkurse dalyvauja vienintelis kandidatas – dabartinis šios aukštosios mokyklos vadovas Zbignevas Ibelgauptas.

Kauno rajono mokyklos sulauks daugiau pirmaklasių (6)

Iš 9,5 tūkst. Kauno rajono mokyklas rudenį pradedančių lankyti moksleivių net 1011 bus pirmokai, o tai – kur kas daugiau, nei pirmaklasių buvo praėjusiais mokslo metais.