Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) deda apynasrį studentams, kurie, pasimokę valstybės finansuojamose vietose, studijas meta. Numatoma, kad jiems ir iškritusiems dėl nepažangumo teks valstybei grąžinti pinigus bent už vieną semestrą. Studentų atstovai įsitikinę, kad tai ne tik pažeis studentų teisę į nemokamą mokslą, bet ir formuos požiūrį, jog būtina studijuoti net tada, jei pasirinktos studijos nėra tinkamos ar netenkina jų kokybė.
© DELFI

„Tikrai negalvojame, kad žmogus turėtų grąžinti už visą studijų periodą. Pradinis mūsų mąstymas, kad reikėtų grąžinti pinigus už semestrą, kurio studentas neišlaikė – iškrito arba kurį metė“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Pasak jos, ŠMM pastebi problemą, kad kai kurie studentai, ypač pirmakursiai, Lietuvoje pradeda studijuoti aiškiai žinodami, kad išvažiuos mokytis į kitą šalį. „Mes nenorime paskatinti šio reiškinio, nes nukenčia kiti stojantieji, kurie būtų gavę valstybės finansavimą“, - aiškino N. Putinaitė.

Statistikos, kiek įstojusiųjų vėliau studijas meta, ŠMM neturi, tačiau sako iš aukštųjų gaunanti signalus, kad tokių studentų padaugėjo pernai.

Ką daryti su studentais, mokslus metusiais, pavyzdžiui, po trijų kursų, dar bus diskutuojama. „Mes galvojame apie vieną semestrą, tačiau bus svarstymai, diskusijos su studentų atstovais. Mat kai kurios studijos be galo brangios, tad net už vieną semestrą susidarytų nemaža suma. Kitas dalykas, tikrai nenorime tapti kokiais nors budeliais“, - sakė viceministrė.

Tačiau, pasak jos, Vyriausybė numato įvairias išlygas, pavyzdžiui, ligos, kada pinigų grąžinimo tvarka nebus taikoma. „Šie metai – pereinamasis laikotarpis. Ir mes negalime visko iš anksto numatyti, yra dalykų, kurie išryškės eigoje“, - sakė viceministrė, paklausus, ar stojantieji žino apie galimą valstybės finansavimo grąžinimą. N. Putinaitės teigimu, principinė nuostata įrašyta Mokslų ir studijų įstatyme. Kadangi tai esą nebuvo pirmos skubos poįstatyminiai aktai, jie pradedami rengti dabar.

Stojimai prasidėję, tvarka - nenustatyta

„Mūsų nuomone, abiturientai, dalyvavę bendrajame priėmime ir gavę teisę į valstybės finansuojamą vietą, turi šią teisę turėti visą studijų laikotarpį. Tvarka, pagal kurią studijas nutraukę studentai privalėtų grąžinti krepšelį ar dalį jam skirtų lėšų, ne tik pažeistų studentų teisę į nemokamą mokslą, bet ir formuotų požiūrį, jog būtina studijuoti visą studijų laikotarpį, netgi jei pasirinktos studijos nėra studentui tinkamos arba studijų kokybė netenkina studento lūkesčių“, - teigė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, studentai gali nutraukti studijas dėl prastos studijų kokybės, tačiau tokiu atveju jiems turėtų būti sudaryta nemokamai galimybė pasirinkti tą pačią studijų kryptį kitoje aukštojoje mokykloje.

„Vertinant realias studentų galimybes, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad studentui renkantis aukštąją mokyklą nėra pateikiama pakankamai informacijos apie tikrąją studijų būklę ir suteikiamą išsilavinimą, todėl abiturientams įvertinti, kurias studijas reikėtų rinktis, nėra tinkamų sąlygų. Meno sričių, retų užsienio kalbų, kitų sričių studentai, norėdami pasinaudoti įstatyme suteikiama galimybe nutraukti studijas, negalėtų to padaryti, nes jų specialybės yra dėstomos tik vienoje aukštojoje mokykloje“, - aiškino I.Vareikytė.

Anot I. Vareikytės, svarbu ir tai, kad nors priėmimo į aukštąsias mokyklas procesai jau prasidėję, vis dar nėra apibrėžta tvarka, kurioje būtų numatyta, kada ir už kokį studijų laikotarpį studentas, nutraukęs studijas, turėtų grąžinti panaudotą valstybės finansavimo dalį. Ji perspėja ir dėl to, kad per pirmuosius mėnesius studentai, norintys pakeisti savo studijų programą, gali susidurti su keblumais.

G.Kadziauskas: diplomas – ne viskas

„Kadangi valstybė yra finansuotojas ir jis nusprendžia skirti pinigus, todėl natūralu, kad valstybė turi tam tikrų svertų ir gali išsikelti tam tikrų sąlygų. Kaip ji kelia kokybės klausimus universitetams, taip keliami reikalavimai ir dėl finansavimo tvarkos“, - situaciją komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Pasak G. Kadziausko, visgi turėtų būti galimybė iš aukštosios mokyklos išeiti, jei žmogus nusprendžia, kad neverta eikvoti laiko ir energijos. Kadangi žmonės už studijas sumoka laiku, energija, pačiais produktyviausiais savo metais, tai galimybė išeiti iš universiteto nieko už tai nesumokėjus esą turėtų būti.

„Be to, jei žmogus baigė 3 kursus iš 4 ir nusprendė baigti studijas užsienyje. Ar valstybės požiūriu laikoma, kad tai - studento trejų metų investicija pro šalį? Tikriausiai nereikėtų taip valstybei galvoti ir priversti sugrąžinti dalį paramos“, - svarstė pašnekovas.

Juk, pasak jo, žmogus, baigęs 3 iš 4 kursų, įgavo tam tikras kompetencijas ir, reikia tikėtis, jos bus geriausiai panaudotos. G. Kadziauskas primena, kad pats savaime diplomas nėra galutinė vertybė, ant kurios pastatytas visas aukštojo mokslo pastatas.

„Tačiau, aišku, reiktų žiūrėti į situaciją. Galbūt tais atvejais, kada ar piktybiškumas, ar maži pažymiai. Tai - valstybės diskrecija“, - sakė G. Kadziauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (22)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (172)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1360)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (2)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (5)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (75)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (41)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...