Savęs žalojimas, pašliję santykiai su tėvais, vienatvė ir nesupratimas. Psichologų teigimu, šie dalykai gali sulipti į didelį sniego kamuolį. Taip dalis savo seksualinę orientaciją suvokti bandančių jaunuolių gali ryžtis savižudybei.
Apie tai, ką šalyje patiria homoseksualūs jaunuoliai, dėmesys atkreiptas po Biržų rajono Vabalninko miestelį sukrėtusios tragedijos, kai iš gyvenimo pasitraukė, įtariama, nesuprastas homoseksualus 17-metis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Sveikatos psichologijos katedros vedėja Nida Žemaitienė yra tyrusi, kiek problemų jauniems žmonėms sukelia seksualinė orientacija.
2009 m. profesorė analizavo sąmoningo savęs žalojimo tarp 15-17 metų paauglių paplitimą ir rizikos veiksnius. Mokinių, kurie yra save žaloję, prašyta įvardinti stresą keliančius kasdienius sunkumus.
Tyrimas atliktas Lietuvos mastu ir yra reprezentatyvus. „3 proc. žmonių tai svarsto, tai tampa nerimo, išgyvenimų priežastimi. Manau, 3 proc. jaunų žmonių yra daug“, – sako profesorė.
Ar sudėtingas homoseksualumo suvokimas gali tapti savižudybės priežastimi? N. Žemaitienės teigimu, niekada negalima įvardinti vienos savižudybės priežasties – paprastai jų būna daug. „Vienas paauglystės uždavinių – atrasti savo tapatumą, atsakyti į klausimą, kas aš esu, taip pat suvokti savo lytinę tapatybę. Tuos klausimus paauglys turi natūraliai iškelti, o kartais atsakymų į šiuos klausimus ieškoma labai skausmingai, galima eiti per įvairius apmąstymus, išbandymus, bandymus susivokti“, – aiškina N. Žemaitienė.
Pasak jos, kai jaunas žmogus atranda, kad galbūt yra kitoks nei kiti, tai gali būti priimama labai skausmingai. Jei jaunuolis neturi su kuo apie tai kalbėtis, jei negali su niekuo dalintis, gali pasijusti labai atstumas ir vienišas. Iš to atsiranda visos kitos problemos – įtampa, sutrinka santykiai su artimais žmonėmis. Tai gali būti sniego gniūžte, kuri paskui tampa dideliu kamuoliu. Kartais tai priveda prie lemtingų svarstymų ir sprendimų, žmogus tame įstringa.
N. Žemaitienė aiškina, kad šios problemos nereikia pamiršti ir apie tai reikia daugiau kalbėti. Psichologės nuomone, ypač viešumoje kalbantys politikai, visuomenės veikėjai turi būti atsakingi už savo pareiškimus homoseksualumo tema.
P. Skruibis: kaip žmogui jaustis, jei visuomenė vadina iškrypėliu
„Iš principo homoseksualių žmonių nepriėmimas, arba dar blogiau – atvirai demonstruojama neapykanta – yra problema – man dėl to abejonių nekyla. Turbūt kiekvienam nesunku įsivaizduoti, kad jeigu esi paskutiniais žodžiais viešai visuomenėje vadinamas iškrypėliu, jeigu yra sakoma, kad tau ne vieta, arba atvirai grasinama susidoroti – tai ne tik labai nemalonu, tai labai stipru, ypač jaunam žmogui, paaugliui“, – sako psichologas, „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis.
Pasak jo, jei kitose gyvenimo sferose žmogui klostosi geriau, neapykantą atlaikyti lengviau. Tačiau jei susiduriama su psichologiniais sunkumais, pavyzdžiui, depresija, prie to prisideda viešojoje erdvėje pulsuojanti didžiulė neapykanta, tai gali tapti paskutiniu lašu.
Supranta ne visi specialistai
Didmiesčiuose gyvenantiems jaunuoliams gerokai lengviau – yra daugiau specialistų, tolerantiškesnė aplinka. Tačiau ar sunkumų patiriantys asmenys sulaukia pagalbos mažuose miesteliuose?
P. Skruibio nuomone, Lietuvoje tikrai nėra problemos gauti vaistų – jeigu nueisi pas šeimos gydytoją į polikliniką, jis nukreips į psichiatrą arba pats išrašys vaistų. Problema tada, jei nori gauti psichologinę konsultaciją. „Tam tikrais atvejais psichologo konsultacija labiau tinkama nei vaistai. Dėl to mažuose miestuose yra didžiulė problema. Tai pasekmė mūsų sveikatos sistemos pasirinkimo – išvystyta tik vaistų medicininė pagalba“, – dėsto P. Skruibis.
Psichologo teigimu, situacija su psichologais mokyklose žymiai geresnė. P. Skruibis žino konkrečių miestelių, kur suaugusiems žmonėms psichologo konsultaciją gauti praktiškai be šansų, to metu mokyklose psichologų yra ir jie vaikus konsultuoja.
Kitas aspektas – nevienoda kokybė. Viena vertus, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Amerikos psichologų ir psichiatrų asociacijos homoseksualumas visiškai aiškiai priimamas kaip normali seksualinė orientacija. „Deja, negaliu pasakyti, kad visi Lietuvos specialistai homoseksualius žmones priima tiesiog kaip homoseksualius. Tada nežinau, ką jie daro su žmonėmis, kurie kreipiasi. Jeigu tu gydai neegzistuojančią ligą, klausimas, kokiu būdu ją gydai“, – sako P. Skruibis. Medikai yra atkreipę dėmesį, kad daugiau žalos gali būti nuo bandymų gydyti homoseksualumą negu tai priimti kaip faktą.
P. Skruibio nuomone, vienas kelių, kad situacija keistųsi – viešai apie tai kalbėti.
Mokinio savižudybė miestelyje ne pirma
„Savaime suprantama, sukrėtė visą miestelį. Šioje mokykloje dirbu 30 metų, 26-tus metus direktoriauju, per šį laiką buvo keletas savižudybių. 1992 m. vienas dešimtokas pasikorė, apie 1998 m. viena mergaitė sirgo depresija, per daug prisigėrė vaistų, jos išgelbėti nepavyko, vienas paauglys nusižudė, kai mergaitė meilėje atsakė“, – pasakoja Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos direktorius Laimutis Štirvydas. Šioje mokykloje mokėsi ir Anapilin išėjęs jaunuolis.
L. Štirvydo teigimu, Vabalninko mokykloje dirba socialinis ir specialusis pedagogas. Psichologo etato nėra, tad pagal poreikį konsultuoja specialistas iš Biržų. Tėvų sutikimu, vaikai vežami pas specialistus į Biržus.
„Visada mirtis baisi, ypač, kai pažinojai. Skausmas išlieka, jeigu nebūtum jautrus, negalėtum dirbti mokykloje. Gyvenimas yra visoks“, – apie moksleivio savižudybę kalbėjo direktorius.
Ragina daugiau šviesti
Tuo metu Lietuvos gėjų lyga antradienį išplatino pareiškimą, kuriame ragina daugiau dėmesio skirti švietimui apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Kaip teigiama pranešime, tragiškas įvykis Biržų rajone dar kartą įrodo, jog homofobinės nuostatos Lietuvoje vis dar yra plačiai paplitusios, o jų pasekmės gali būti itin skaudžios.
„Paramos trūkumas, visuomenėje tvyranti neapykanta tampa priežastimis, pastūmėjančiomis jaunus gėjus, lesbietes, biseksualius ir transseksualius asmenis pasirinkti kraštutinę priemonę – savižudybę. Tokie atvejai byloja, jog visuomenėje yra reikalingas visapusiškas švietimas apie seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, kuris turėtų prasidėti jau vidurinėje mokykloje. Šiuo metu Lietuvoje mes turime atvirkštinę situaciją, kuomet, remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, draudžiama kalbėti šiomis temomis. Taigi galbūt šis atvejis privers susimąstyti, ar tikrai šio įstatymo pataisos „apsaugo“ nepilnamečius?“, - sakoma pranešime.
Pagalbos telefonai:
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. | 8 800 77277 | I-V 16.00 - 20.00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 8 800 66366 | I-VII 10:00 - 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 116 123 | I-VII visą parą |
Emocinė parama internetu
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt