„Dažnai esame kaltinami, jog nevykdome pareigų,neleistinai bendraujame su mokytojais ar kitais vyresniaisiais. Išanalizavę situaciją, pasitarę su ekspertais, nesutinkame su šia kategoriška, vieną pusę kaltinančia nuomone ir siūlome į situaciją pažvelgti visiškai iš kitos pusės, pabandyti suprasti priežastis ir kartu ieškoti sprendimo būdų. Artėjant naujiems mokslo metams mes apibrėžėme mokinių, mokytojų bei tėvų pareigas ir norime naujus mokslo metus pradėti su aiškiais visų pusių susitarimais“, - skelbiama LMP pranešime, kuriame dėstoma mokinių pozicija.
Visų pirma, atkreipkime dėmesį į mokytojo bei mokinio teises ir pareigas, teigia Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Paulius Kazakevičius.
„Kiekvienas mokytojas pirmiausiai privalo užtikrinti geros kokybės ugdymą. Taip pat ugdyti tvirtas mokinių dorovines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, padėti mokiniams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, skatinti mokinius mokytis, nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų elgesį, ugdymosi poreikius ir pasiekimus.
Mokinių pagrindinės pareigos yra mokytis, gerbti mokytojus bei nepažeisti kitų asmenų teisių. Mokinių teisės leidžia mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą. Visi kiti veiksniai, apibrėžiantys tam tikrą vaiko elgesį, yra mokyklų administracijų nustatytos taisyklės“, - tvirtina LMP.
Pranešime rašoma, kad visais laikais mokyklose susiduriama su mokinių ir mokytojų konfliktais. „Manome, jog abi pusės yra vienodai atsakingos už kylančius konfliktus. Problema ta, jog mokiniui save valdyti sunkiau. Geras mokytojas ne tas, kuris yra vaikui draugas, bet tas, kuris žengia priekyje, bet to neakcentuoja bendraudamas su mokiniais. Mokytojas, būdamas įžvalgesnis ir išminingesnis, turėtų mokėti tinkamai valdyti konfliktines situacijas. Siūlome mokinių elgesį keisti bendrais susitarimais, atvirumu bendraujant ir aiškiais draudimais“, - teigiama pranešime.
Taip pat skelbiama, kad mokiniai taipogi šioje situacijoje galėtų elgtis kitaip. Deja, bet jie nejaučia deramos pagarbos mokytojams, iš ko ir kyla mokytojų pasipiktinimas mokiniais. Pagarbą turėtų rodyti abi pusės, tačiau pirmą žingsnį siūlome žengti mokytojams, nes jie turi daugiau patirties ir įgūdžių. Mes norime pasakyti, kad mokytojai visada buvo ir bus autoritetu. Jei mokytojai elgsis nepadoriai, vaikai galvos, kad tai teisinga.Ir su tais pačiais, ir kitais mokytojais elgsis panašiai.
"Vaikų linijos" vadovo Roberto Povilaičio teigimu: 95 % mokyklose kylančių konfliktų yra suaugusių negebėjimo valdyti konfliktus pasekmė. Negalima mokiniams klijuoti etikečių ar nesiskaityti su jais, jei daro klaidų. Reikia mokyti mokinį prisiimti atsakomybę už blogus poelgius, bet laikyti jį pilnaverčiu žmogumi, kaip visi kiti.
Šioje situacijoje nepamirškime ir tėvų.
„Jei tėvai skirtų daugiau laiko vaikų auklėjimui, domėtųsi jų užklasine veikla, bei situacija mokykloje, jei reguliariai dalyvautų susirinkimuose,padėtų gerinti mokytojų ir mokinių santykius, ugdymo kokybę. Juk dabar tėvai domisi, kaip vaikui sekasi mokykloje tik pirmose klasėse. Vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia namuose, tad jie turėtų matyti besirūpinančius, atsakingus tėvus, kuriuos domina vaiko mokymasis ir jo asmeninės problemos. Tėvai privalo daugiau bendrauti su vaikais, stengtis kuo daugiau laiko praleisti kartu, rodyti vaikams dėmesį. Juk tėvai nuo mažų dienų auklėja vaikus ir formuoja vaiko elgesio normas. Tai yra ugdymo pagrindas, o mokytojas vėliau gali tik koreguoti vaiko elgesį. Perauklėti vaiką su jau suformuotu supratimu yra itin sunku. Didžiausia tėvų klaida – domėjimasis tik vaikų gaunamais pažymiais. Perdėta konkurencija ir tik geresnio balo siekimas neleidžia vaikui suprasti tikrosios mokymosi prasmės“, - tvirtina LMP.
LMP nuomone, daugelis problemų kyla dėl to, kad neveikia mokyklų savivalda. Mokyklose esančios Tarybos, kurias sudaro tėvai, mokytojai ir mokyklos administracija, nefunkcionalios ir neefektyvios. Jos neatlieka savo darbo. Mokiniai mokyklose nesijaučia jos dalimi. Jie gali kreiptis tik į Mokinių parlamentą/ tarybą/ senatą. Tačiau šie skirti tik įvairiems renginiams organizuoti, bet ne aktualioms mokinių problemoms spręsti.
LMP norėtų priminti, kad vienas pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos tikslų – išugdyti kritiškai ir kūrybingai mąstantį jauną žmogų, todėl mūsų nuomone verta daugiau dėmesio skirti mokytojų, mokinių ir tėvų bendradarbiavimo motyvacijai didinti.