Lietuvos ir Lenkijos ekspertams pavyko susitarti

 (213)
Varšuvoje iki vėlaus pirmadienio vakaro posėdžiavusi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės darbo grupė švietimo klausimams aptarti priėjo vieningos nuomonės, jog valstybinės kalbos egzamino forma visiems Lietuvos moksleiviams bus vienoda, tačiau vertinimas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams skirsis.
Lietuvos ir Lenkijos ekspertams pavyko susitarti
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Pasak švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės antrojo susitikimo Varšuvoje baigiamojo pranešimo, kurio kopiją gavo BNS, naujojo Lietuvos Švietimo įstatymo įgyvendinimas nereiškia staigaus brandos egzamino suvienodinimo.

"Brandos egzamino forma bus viena – rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis. Atsižvelgiant į išryškėjusius nuomonių skirtumus dėl egzamino turinio, iki kito ekspertų grupės susitikimo LR Švietimo ir mokslo ministerija susitiks su Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, atstovais siekiant profesionaliai aptarti šį klausimą", - rašoma pranešime.

Ekspertai taip pat sutarė siūlyti Nacionalinio egzaminų centro brandos egzaminų vertinimo komiteto sudėtį papildyti suinteresuotų Lietuvos tautinių mažumų atstovais.

"Vertinimo komitetas ne mažiau nei 8 metus analizuotų Nacionalinio egzaminų centro kasmet atliekamų brandos egzaminų rezultatų tyrimus ir pagal juos teiktų pasiūlymus dėl vertinimo normų tobulinimo", - teigiama Lietuvos ir Lenkijos specialistų išvadose.

Išvadose yra pateikti siūlymai dėl tautinių mažumų mokyklų Lietuvoje tinklo

"Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse siūlyti nustatyti, kad vienoje gyvenamojoje vietovėje esant 2-3 mokykloms, kuriose mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis, arba vienai mokyklai, kurioje mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis, minimalus mokinių skaičius 11-12 klasėje būtų 7 mokiniai. Ekspertai toliau aiškinsis galimybes tokias normas taikyti ir 5-10 klasėse", - rašoma dokumente.

Ekspertai aptarė ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo padėtį.

"Lenkijos centrinė egzaminų komisija atkreips ypatingą dėmesį į lietuvių kalba laikomų pagrindinės mokyklos patikrų, gimnazijos egzaminų ir brandos egzaminų užduočių kalbos kokybę ir taisyklingumą ir, siekdama šio tikslo, bendradarbiaus su Lietuvos Respublikos Nacionaliniu egzaminų centru", - teigiama pranešime.

Pasak pranešimo, kitas ekspertų susitikimas spalio 14 dieną įvyks Vilniuje. Jo metu bus aptariami siūlymai, susiję su pakeitimais Lenkijos tautinių mažumų mokyklų finansavimo sistemoje bei vadovėlių tautinėms mažumoms leidybos klausimai.

Lietuvos delegacijai Varšuvoje vadovo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, o Lenkijos – švietimo viceministras Miroslavas Sielatyckis.

Tai buvo antrasis tokio pobūdžio susitikimas per pastarąją savaitę, praėjusį pirmadienį tarpvalstybinė darbo grupė buvo susirinkusi Druskininkuose. Dėl šių tarpvalstybinių ekspertų diskusijų buvo sutarta rugsėjo 4 dieną vykusiame Lietuvos ir Lenkijos premjerų Andriaus Kubiliaus ir Donaldo Tusko susitikime.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Emigracija tik didėja: specialybė, kurios atstovams lengvesnis gyvenimas nežadamas (118)

Pernai iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. žmonių ir tai buvo 8 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šiemet – per pirmąjį pusmetį Lietuvą paliko 23 tūkst., o tai 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Ketvirtadalis nuo karo priglaustų Ukrainos moksleivių ateitį sieja su Lietuva (36)

Ketvirtadalis nuo karo Ukrainos Rytuose pabėgusių ir Lietuvoje laikinai besimokančių ukrainiečių moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva, sako Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.

Docentė: užsienio kalbų mokėjimas gerina net vairavimo ir matematinius įgūdžius (16)

Kalbų mokymasis lavina socialines žmogaus kompetencijas ir net matematinius įgūdžius, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Šiuolaikinių kalbų ir kultūrinės komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Saulė Petronienė.

Vadovauti Muzikos ir teatro akademijai pretenduoja vienas kandidatas (24)

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoriaus konkurse dalyvauja vienintelis kandidatas – dabartinis šios aukštosios mokyklos vadovas Zbignevas Ibelgauptas.

Kauno rajono mokyklos sulauks daugiau pirmaklasių (6)

Iš 9,5 tūkst. Kauno rajono mokyklas rudenį pradedančių lankyti moksleivių net 1011 bus pirmokai, o tai – kur kas daugiau, nei pirmaklasių buvo praėjusiais mokslo metais.