Lietuvos ir Lenkijos ekspertams pavyko susitarti

 (213)
Varšuvoje iki vėlaus pirmadienio vakaro posėdžiavusi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės darbo grupė švietimo klausimams aptarti priėjo vieningos nuomonės, jog valstybinės kalbos egzamino forma visiems Lietuvos moksleiviams bus vienoda, tačiau vertinimas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams skirsis.
Lietuvos ir Lenkijos ekspertams pavyko susitarti
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Pasak švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės antrojo susitikimo Varšuvoje baigiamojo pranešimo, kurio kopiją gavo BNS, naujojo Lietuvos Švietimo įstatymo įgyvendinimas nereiškia staigaus brandos egzamino suvienodinimo.

"Brandos egzamino forma bus viena – rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis. Atsižvelgiant į išryškėjusius nuomonių skirtumus dėl egzamino turinio, iki kito ekspertų grupės susitikimo LR Švietimo ir mokslo ministerija susitiks su Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, atstovais siekiant profesionaliai aptarti šį klausimą", - rašoma pranešime.

Ekspertai taip pat sutarė siūlyti Nacionalinio egzaminų centro brandos egzaminų vertinimo komiteto sudėtį papildyti suinteresuotų Lietuvos tautinių mažumų atstovais.

"Vertinimo komitetas ne mažiau nei 8 metus analizuotų Nacionalinio egzaminų centro kasmet atliekamų brandos egzaminų rezultatų tyrimus ir pagal juos teiktų pasiūlymus dėl vertinimo normų tobulinimo", - teigiama Lietuvos ir Lenkijos specialistų išvadose.

Išvadose yra pateikti siūlymai dėl tautinių mažumų mokyklų Lietuvoje tinklo

"Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse siūlyti nustatyti, kad vienoje gyvenamojoje vietovėje esant 2-3 mokykloms, kuriose mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis, arba vienai mokyklai, kurioje mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis, minimalus mokinių skaičius 11-12 klasėje būtų 7 mokiniai. Ekspertai toliau aiškinsis galimybes tokias normas taikyti ir 5-10 klasėse", - rašoma dokumente.

Ekspertai aptarė ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo padėtį.

"Lenkijos centrinė egzaminų komisija atkreips ypatingą dėmesį į lietuvių kalba laikomų pagrindinės mokyklos patikrų, gimnazijos egzaminų ir brandos egzaminų užduočių kalbos kokybę ir taisyklingumą ir, siekdama šio tikslo, bendradarbiaus su Lietuvos Respublikos Nacionaliniu egzaminų centru", - teigiama pranešime.

Pasak pranešimo, kitas ekspertų susitikimas spalio 14 dieną įvyks Vilniuje. Jo metu bus aptariami siūlymai, susiję su pakeitimais Lenkijos tautinių mažumų mokyklų finansavimo sistemoje bei vadovėlių tautinėms mažumoms leidybos klausimai.

Lietuvos delegacijai Varšuvoje vadovo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, o Lenkijos – švietimo viceministras Miroslavas Sielatyckis.

Tai buvo antrasis tokio pobūdžio susitikimas per pastarąją savaitę, praėjusį pirmadienį tarpvalstybinė darbo grupė buvo susirinkusi Druskininkuose. Dėl šių tarpvalstybinių ekspertų diskusijų buvo sutarta rugsėjo 4 dieną vykusiame Lietuvos ir Lenkijos premjerų Andriaus Kubiliaus ir Donaldo Tusko susitikime.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Kokios lygos universitetuose svetur studijuoja lietuviai? (8)

Į prestižinių universitetų klubą įstojusius lietuvius galima skaičiuoti vienetais. Iš 15-os Lietuvos mokinių mėgstamiausių aukštųjų mokyklų į pasaulio universitetų šimtuką patenka trys. Populiariausi universitetai, į kuriuos traukia baigusieji gimnazijas Lietuvoje, rikiuojasi 600–700 pasaulinio reitingo vietose. Bet studijos užsienyje prieinamos nesunkiai, ypač kai diplomų malūnų – abejotinos kokybės mokyklų, lengva ranka dalijančių diplomus, – tinklas plečiasi.

J. Petrauskienė: atlyginimai vienareikšmiškai turi didėti (375)

DELFI konferencijoje apsilankiusi paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų likti 3-5 universitetai. Pokyčių, aiškina ji, taip pat sulauks ir besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose, ir ten dirbantys.

Teismų savivaldoje - nauji nariai (10)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais paskyrė naujus visuomenės atstovus į svarbias teismų savivaldos institucijas - Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

DELFI konferencijoje – J. Petrauskienė (37)

Ketvirtadienį, 13 valandą, tiesioginėje DELFI konferencijoje lankysis paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus (261)

Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai viešai ne kartą skelbė, kad švietimas jiems – prioritetas. Tačiau Seimui pateiktas Vyriausybės programos projektas gali nuvilti tuos, kurie šioje srityje laukia kardinalių pokyčių ir reformų.