Didžiajai Britanijai svarstant galimybę išstoti iš ES savo ateitį su Anglija siejantys jaunuoliai neslepia nerimo. Praverti duris į vieną populiariausių lietuvių emigrantų mekų greitai gali tapti kur kas sunkiau.
© AP/Scanpix

Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje duomenimis, šioje šalyje gali gyventi apie 180 tūkst. lietuvių. Kasmet vasaros pabaigoje – rudens pradžioje itin padaugėja vos 18-os sulaukusių emigrantų. Anglija jau kelis metus iš eilės išlieka pačia populiariausia studijų kryptimi.

Tačiau šiuo metu jaučiamas nerimas, pastebi lietuviams išvykti studijuoti į užsienį padedantys specialistai. Nenuostabu, nes Didžioji Britanija jau paskelbė net referendumo datą, kurio metu bus balsuojama dėl išstojimo iš ES. Kaip rodo apklausos, pasisakančių už tai ir prieš tai skaičius – apylygis.

Kas bus, jei išstos?

Šiuo metu ES galioja laisvo darbo jėgos judėjimo taisyklė, tad šalyse narėse galima nevaržomai studijuoti, dirbti ir gauti išmokas.

Kas nutiktų, jei Didžioji Britanija išstotų iš ES, nesiliaujama diskutuoti. Premjeras D. Cameronas yra sakęs, kad britams tarus „ne“ Europos Sąjungai, veikiausiai būtų sudaroma laisvosios prekybos sutartis, kuri leistų laisvą darbo jėgos judėjimą.

Greičiausiai, būtų siekiama panašaus statuso kaip Norvegija ar Šveicarija. Norvegija priklauso Europos ekonominei bendrijai, o Šveicarija turi pasirašiusi daugybę įvairių dvišalių sutarčių, kurios nustato santykius skirtingose srityse.

Nors tai iš dalies ramina ketinančius planuoti vykti dirbti į Angliją, situacija su studentais čia kiek kitokia. Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl jaunuoliai taip veržė mokytis ten, ne itin aukšta reikalavimų kartelė ir paskola studijomis su itin patogiomis grąžinimo sąlygomis.

Viliojo žema kartelė ir patrauklios išmokos

Tam, kad įstotum į Anglijos universitetus, dažnai užtenka pateikti tik 11 arba 12 klasės pirmo pusmečio pažymių išrašus, motyvacinį laišką ir rekomendacijas. Atsižvelgiama į pažymius (geriau, kad brandos atestato vidurkis nebūtų mažesnis kaip 7) ir anglų kalbos žinias – vienur užtenka turėti 8 metinį pažymį iš anglų kalbos dalyko mokykloje, kitur prašoma iš egzamino surinkti bent 75 proc., dar kitur – išlaikyti IELTS egzaminą.

Studijos Anglijoje kainuoja maždaug 9 tūkst. svarų (12 tūkst. eurų) per metus, tačiau bent jau iki šiol nebūdavo sunku gauti paskolą mokslams. Ji būdavo ne komercinė, valstybės finansuojama, suteikiama trisdešimčiai metų.

Labai patogu tai, kad grąžinti ją reikėdavo tik jei baigęs studijas susirandi darbą Anglijoje, kuriame uždirbi ne mažiau nei 1750 svarų (2320 eurų) per mėnesį. Jei baigę mokslus, tačiau turintys paskolą lietuviai grįždavo į Lietuvą, atiduoti paskolą jų buvo prašoma tik pradėjus uždirbti ne mažiau kaip 1862 eurų „ant popieriaus“. Uždirbant daugiau, paskola mokoma nuo viršyto skirtumo 9 proc.

Paskolų fondas senka: negrąžina 30 proc.

Anot Studijų užsienyje informacijos centro vadovės Žanetos Savickienės, būtent dėl šių paskolų pastaruoju metu ir kyla vis daugiau diskusijų.

„Kone kasmet Didžiojoje Britanijoje kyla noras diskutuoti, ar teikti ES piliečiams tokias pačias beprocentes paskolas mokesčiui už studijas, nes šie pinigai, kurie išleidžiami, tas fondas, praktiškai neatsinaujina. Žmonės neuždirba tiek pinigų, kad paskolas pradėtų grąžinti“, – dėmesį atkreipė Ž. Savickienė.

Anot edukacinės bendrovės „Kalba.Lt” vadovo Ryčio Jurkėno, vertinant visų šalių mastu, šių paskolų negrąžina apie 30 proc. studentų. Dar maždaug 20 proc. jas grąžina tik iš dalies.

Susitaikę ir su praradimais dėl lietuvių

„Esu kalbėjęs su paskolų fondo atstovais. Niekur to parašyto nerasite, bet jie yra pakankamai susitaikę su šiais skaičiais. Be to, jaučia ir Valstybės pasitikėjimą, kuris yra ekonomiškai pagrįstas. Tie 50 proc., kurie pinigus grąžina, ir ta dalis protų, kuriuos jie tokiu būdu pritraukia, sukuria vertę, kuri makroekonomikos lygmenyje smarkiai atsiperka“, – aiškino R. Jurkėnas.

Jis užsiminė, kad, pavyzdžiui, Škotijoje studentų studijos finansuojamos kitaip, tad tik Anglijos Vyriausybės atsakomybė buvo nuspręsti taikyti būtent tokią sistemą.

„Fondo atstovai yra susitaikę ir su tuo, kad didžioji dalis lietuvių artimiausius 10 metų negaus didesnio kaip 13 tūkst. eurų per metus atlyginimo „į rankas“, vertinant situaciją mūsų šalyje. Nėra taip, kad jiems tai buvo netikėta, nežinoma. Tačiau tai nemažina tavo skolinimosi reitingo ir neapriboja galimybių“, – pastebėjo edukacinės bendrovės atstovas.

Kol kas paskolas grąžina tik vienetai

Paklaustas, gal žino, kiek procentų paskolų negrąžino būtent lietuviai, R. Jurkėnas aiškino, kad tokios statistikos kol kas nėra.

Įstoję studijuoti 2005-aisiais metais iki 2008-ųjų galėjo mokytis visiškai nemokamai. Paskolos atsirado 2009 m., tačiau suma, kurią jie skolinosi, buvo 3000 svarų. Ji padidėjo tik prieš porą metų.

„Tad tų lietuvių, kurie gautų atlyginimus, nuo kurių pradedama grąžinti paskolą, greičiausiai, tik vienetai“, – aiškino R. Jurkėnas.

Pasiima paskolą ir dingsta

Nepaisant to, jis tikino negirdėjęs jokių nerimo ženklų iš D. Britanijos ar kalbų, kad galbūt tam tikrų šalių piliečiams paskolos nebus mokomos dėl periodiško jų nemokumo.

„Kalbant apie Anglijos universitetus, jų atstovai labai patenkinti lietuvių studentais. Daugiau kritikos sulaukia kitų šalių, vėliau į ES įstojusių, piliečiai. Pavyzdžiui, rumunai. Jie kelia daug daugiau klausimų nei mes. Tarkime, yra žmonių, kurie pasiima paskolą, tačiau nepasirodo paskaitose“, – pasakojo R. Jurkėnas.

Apie taip besielgenčius lietuvius per 15 metų jis tikino girdėjęs gal tik porą kartų

Nepriklausantiems ES – jokių paskolų

Kad Anglijos požiūris į ES jaudina ir studijuojančius, ir planuojančius tai daryti Didžiojoje Britanijoje, sutiko ir „Kastu International“ Plėtros vadovas Arturas Jefimovas.

„Taisyklės numato, kad tik ES piliečiai gali gauti studijų paskolą Didžiojoje Britanijoje“, – pagrindinę nerimo priežastį įvardijo jis.

Tad, pavyzdžiui, norvegai, šveicarai už studijas Anglijoje iš karto turi sumokėti visą kainą. Tiesa, jiems numatomos kelios kitos lengvatos taikomos, jei tarkim, gyvenai Anglijoje kelis metus ar tavo tėvai nėra itin pasiturintys.

Išlaikyti lengvatas suinteresuoti ir universitetai

Vis dėlto A. Jefimovas tikino manantis, kad net ir iš stojus iš ES piliečiams, priklausantiems šiai sąjungai, turėtų būti numatomos palankesnės studijų sąlygos nei gyvenantiems minėtose šalyse.

„Manau, net Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, studentams iš užsienio bus sudarytos kažkokios palankios sąlygos. Pakankamai didelę dalį Anglijos universitetų studentų sudaro ES piliečiai. Jei jie nebegalės pasiimti paskolų studijoms, tai labai kirs universitetams“, – svarstė jis.

A. Jefimovo teigimu, jų atstovai tuo tikrai nebus patenkinti ir kalbėsis su Vyriausybe.

Dėl paskolų nesijaudina: negali nusipjauti sau kojų

Su tuo sutiko ir R. Jurkėnas. Tiesa, jis spėjo, kad sunkumų studentams greičiausiai galėtų kilti dėl darbo santykių reglamentavimo

„Kiek kalbame su Anglijos universitetų atstovais, manoma, kad finansavimas studijoms tikrai liks, nes jie negali nusipjauti sau kojų. Ir dabar studijas finansuoja Anglijos valstybė, ne ES. Tas tikrai liks.

Tačiau kaip darbo santykiai pasikeis, niekas negali pasakyti, kol Anglija neišstojo iš ES. Manoma, kad ir jie studentams liks palankūs, nes tai yra sistemos dalis. Studentai čia atvyksta, nes gali rasti darbą ir save išlaikyti“, – optimistiškai į situaciją žiūrėjo edukacinės bendrovės „Kalba.Lt” vadovas.

D. Cameronas ir ES: ką sutarė?

DELFI primena, kad referendumas dėl britų išstojimo iš Europos Sąjungos arba pasilikimo šiaip ar taip birželio 23 d. įvyks, nepaisant premjero Davido Camerono ir kitų Europos Sąjungos šalių narių lyderių pasiekto išskirtinio Jungtinės Karalystės statuso.

  • Išmokų ribojimas mažai uždirbantiems imigrantams (in-work benefits), kai Didžioji Britanija susiduria su išskirtinai dideliais imigracijos mastais: išmokų ribojimas iš viso galės būti taikomas 7 metų laikotarpiu, bet konkrečiam asmeniui – ne ilgiau nei 4 metus.
  • Pašalpos vaikams, gyvenantiems savo kilmės šalyse, bus pritaikytos prie tos šalies pragyvenimo lygio. Bus taikoma naujiems imigrantams, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – visiems. „Migration Watch“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje iš viso buvo 1772 išmokas gaunantys vaikai. Daugiausia tokių išmokų prašo lenkai.
  • Didžiajai Britanijai niekada nebus taikomas Europos Sąjungos sutarties reikalavimas siekti gilesnės integracijos.
  • Jungtinė Karalystė įgyja galimybę apsaugoti Londono Sitį ir Jungtinėje Karalystėje registruotas įmones, kad jos nepatirtų diskriminacijos būdamos už euro zonos ribų. Londonas taip pat neprivalės prisidėti prie paramos euro zonai ir Jungtinei Karalystei bus atlyginta, jei Europos Sąjungos fondai bus panaudoti euro stiprinimui. Susitarimas apima ir tai, kad Londonas įgyja teisę iškelti klausimą apie euro zonos priimamų sprendimų įtaką Didžiajai Britanijai.

Iki birželio mėnesio referendumo Didžiojoje Britanijoje vyks agitacija „už“ ir „prieš“, tačiau jau dabar aišku, kad populiarusis Londono meras Borisas Johnsonas agituos už pasitraukimą. Tokios pat pozicijos laikysis ir šeši D. Camerono kabineto ministrai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (156)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (65)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (3)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (32)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1254)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (349)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (34)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (7)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (22)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...