Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai į klausimą, ar tokia praktika yra veiksminga, vienareikšmiško atsakymo nepateikia: yra rizika, kad vaikas pilnai neįsisavins nei lietuvių, nei rusų kalbos, rašo ru.DELFI.lt.
„Tegu vaikas mokosi kalbėti rusiškai“
Vilniaus vaikų darželį „Lašelis“, kuriame ugdoma rusų kalba, lanko ne tik rusų vaikai, bet ir lietuvių šeimų mažyliai. Pasak direktorės pavaduotojos auklėjimo reikalams Galinos Davsevič, tokie vaikai nėra retenybė, tačiau jie reikalauja atskiro dėmesio.
„Yra daug protingų lietuvių, kurie trokšta, kad jų vaikai išmoktų kalbėti rusiškai. Mūsų grupėje yra nemažai lietuvių vaikų. Mes su jais dirbame, juos integruojame. Šiais metais viena mergaitė iš paruošiamosios grupės rusų kalba pradės lankyti lietuvišką mokyklą. Pernai turėjome tris mergaites, kurios pradėjo mokytis lietuviškose mokyklose“, – pasakojo G. Davsevič.
Pasak jos, kitiems metams jau suformuota parengiamoji grupė, kurioje bus keturi lietuvių vaikai.
„Jeigu vaikai mūsų darželį pradeda lankyti nuo mažens, tuomet parengiamojoje grupėje jie jau gerai kalba rusiškai. Leisti vaikus į mūsų darželį tėvams patinka ir dėl to, jog dažnai mūsų grupės nebūna perpildytos ir vaikai gauna daugiau dėmesio“, – pasakojo G. Dasevič.
Klaipėdoje padėtis panaši
Klaipėdos vaikų darželis „Šermukšnėlė“ pažymėjo, kad ir pas juos lietuvių šeimos atveda vaikus į rusiškus darželius.
„Pas mus darželį lanko ir lietuvių vaikai. Tėvai tokį sprendimą motyvuoja noru, kad jų vaikas išmoktų rusų kalbą. Tačiau prieš mokyklą mes rekomenduojame leisti vaiką į lietuvišką parengiamąją grupę. Vis dėlto geriau, kai vaikas mokyklai ruošiasi gimtąja kalba – po to jam būna lengviau mokytis“, - DELFI sakė rusakalbio vaikų darželio „Šermukšnėlė“ darbuotoja Tatjana Žilina.
Ji pridūrė, kad visos darželio darbuotojos moka lietuviškai, todėl lietuvių vaikai nepatiria didelio streso, lengvai adaptuojasi, o vėliau grįžta prie gimtosios kalbos.
Mergaitė rusų kalbos nepriėmė
Vilniaus vaikų darželyje „Kūlverstukas“, kur kalbama rusiškai, sakė, kad šią ugdymo įstaigą lanko mažyliai tiek iš mišrių dvikalbių, tiek iš lietuviškų šeimų. Šiuo metu parengiamojoje grupėje yra po keturis tokius vaikus.
„Jeigu tėvai savo vaiką leidžia į rusišką darželį, kad jis išmoktų rusiškai, tai mūsų prašo, kad kalbėtume su juo tik rusiškai. Žinoma, iš pradžių bendravimas būna sudėtingas, vaikas dažnai nesupranta, ką jam sako, todėl tenka kalbėtis ir lietuviškai, ir rusiškai. Tačiau kartais tėvai turi pragmatišką motyvą ir leidžia vaiką pas mus, nes rusiškas darželis tiesiog yra arčiau namų“, – teigė minėto vaikų darželio paruošiamosios grupės pedagogė Irina Svešnikova.
Ji pažymi, kad tai, kaip vaikams sekasi pramokti naują kalbą, priklauso nuo individualių vaiko savybių: jeigu jis yra komunikabilus, tai iš pradžių klauso naujos kalbos, o jei ko nors nesupranta, prieina prie suaugusiųjų ir jie jam viską paaiškina lietuviškai, pakartodami ir rusišką vertimą.
„Kai vaikai bendrauja tarpusavyje, jie greitai įsisavina naujus žodžius. Eidami į parengiamąją grupę, visi vaikai jau laisvai bendrauja rusiškai“, - teigė I.Svešnikova.
Tačiau ji vis dėlto nurodė vieną atvejį, kai vaikas nepriėmė rusų kalbos.
„Buvo pas mus viena mergaitė, kuri atsisakydavo kalbėti rusiškai. Tėvai ją atvedė į rusų darželį, kad ji galėtų susikalbėti su savo močiute ir seneliu, gyvenančiais Rusijoje. Tačiau mergaitė draugaudavo tik su tais vaikais, kurie mokėdavo lietuviškai. Su auklėtojomis ji taip pat kalbėdavosi tik lietuviškai ir nepereidavo prie rusų kalbos. Tačiau su vaikais, kurie nemokėdavo lietuviškai, kalbėdavo rusiškai. Štai koks išrankumas. Kad vystytųsi vaiko loginis mąstymas ir gimtoji kalba, mes patarėme tėvams leisti ją į lietuvišką parengiamąją grupę“, - sakė I. Svešnikova.
Ministerija: vaikas gali maišyti kalbas
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė DELFI sakė, kad tikslios statistikos, kiek lietuvių vaikų lanko rusų ir lenkų darželius, nėra, tačiau ji patvirtino, kad dideliuose miestuose, kur įsikūrę tautinių mažumų ugdymo įstaigos, iš tikrųjų būna atvejų, kai tėvai nusprendžia savo vaikus leisti į rusiškus arba lenkiškus vaikų darželius.
„Motyvai gali būti įvairūs. Vienas iš jų – tėvai nori, kad vaikas išmoktų tą kalbą. Tačiau būna ir pakankamai pragmatiškų priežasčių – tas vaikų darželis tiesiog įsikūręs arčiau namų, lietuviškas darželis gali būti perpildytas ir jame nebelikę laisvų vietų. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose yra rajonų, kuriuose sunku patekti į lietuviškas ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, - kalbėjo G. Šeibokienė.
Pasak jos, į klausimą, kokią įtaką tokia praktika daro pačiam vaikui, vienareikšmiško atsakymo nėra: daug kas priklauso nuo pačio vaiko, jo gimtosios kalbos įsisavinimo lygio, taip pat nuo to, kokią mokyklą jis lankys.
„Jeigu tėvai po rusiško darželio pradeda leisti vaiką į lietuvišką mokyklą, tai nėra labai gerai. Vaikas nejaučia tęstinumo, be to, patiria smūgį gimtajai kalbai, nes jo gimtosios kalbos žodynas būna skurdesnis. Žinoma, tai padeda išmokti užsienio kalbą, bet vis dėlto manau, kad didesnė nauda vaikui būna tuomet, kai jis lanko darželį ta kalba, kuria vėliau lankys mokyklą. Pirmosiose klasėse nesiūloma rinktis rusų ar lenkų kalbos, todėl gilinti šių kalbų įgūdžius gali būti problematiška“, - sakė G. Šeibokienė. Tačiau ji pažymėjo, kad paruošiamoji grupė lietuvių kalba gali padėti vaikui prieš mokyklą „išlyginti“ gimtosios kalbos žinių lygį.