Lietuviškas paradoksas: palygino dėstytojų ir rektorių atlyginimus

 (445)
Visuomenėje netylant diskusijoms dėl Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkų, vis keliamas klausimas ir dėl dėstytojų atlyginimų.
© DELFI / Andrius Ufartas

Ne paslaptis, kad pastarieji Lietuvoje – itin maži. Štai, pavyzdžiui, DELFI konferencijoje viešėjęs Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas įvardijo, kad universitete pradedančiam dirbti asmeniui geriausiu atveju gali pasiūlyti 500 eurų „į rankas“.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas žadėjo, kad šią problemą pavyks kiek išjudinti.

„Ką mes darome savo universitete, demonstruojame, kur reikia eiti. Šiandien pradedame praktiškai labai skausmingą darbo užmokesčio reformą VU, kurios metu, visų pirma, bus padidinti atlyginimai jauniesiems talentams. Tai yra, siekiame, kad apgynęs daktaro disertaciją, pradėjęs dirbti mokslo darbuotoju ar asistentu, gautų bent 600 eurų. Tai yra viskas, ką šiandien galime išspausti iš savo biudžeto. Ir tai su labai dideliu skausmu, su daugybę konfliktų. Tačiau einame šia linkme. VU rodo, kur reikia investuoti – pirma, į talentingą jaunimą“, – DELFI konferencijoje sakė rektorius.

Tiesa, panašu, kad esama finansinė situacija nebuvo kliūtis padidinti jo paties atlyginimą. Tarybos sprendimu, naujai išrinktam VU rektoriui atlyginimas buvo pakeltas ir dabar siekia 5000 eurų „ant popieriaus“.

Ne ką mažiau įspūdingi, atsižvelgiant į dėstytojų situaciją, ir kitų didžiausių Lietuvos universitetų rektorių atlyginimai. Dauguma jų uždirba daugiau ir už pačią švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

Tuo metu Seimo narė ir ekonomistė Aušra Maldeikienė, pati ilgus metus dirbusi dėstytoja, paklausta, ką mano apie šios profesijos atstovų ir rektorių atlyginimų skirtumus, patikino, kad žodis „moralė“ neegzistuoja nei Ramūnui Karbauskiui, nei Gretai Kildišienei, nei A. Žukauskui.

Ji pripažino pati dirbdavusi po 10-12 valandų, tačiau visą laiką vis tiek buvusi vyro išlaikytine. Politikės teigimu, jauni specialistai dabar taip net nebevargsta – tiesiog išvyksta svetur ir dirba ir už 25 kartus didesnį atlygį.

Naujam rektoriui – kone 1000 eurų didesnė alga

Švietimo ir mokslo ministrės atlyginimas, nustatytas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, per mėnesį po mokesčių siekia 2532,11 eurus.

Savo ruožtu VU rektoriaus atlyginimas „į rankas“ siekia maždaug 3800 eurų. Tokį užmokesčio už darbą dydį 2015 m. kovą nustatė universiteto taryba.

„Šis dydis gali būti peržiūrimas tik kartą per metus ir tik VU tarybos sprendimu atsižvelgiant į veiklos rezultatus darant pakeitimus darbo sutartyje Darbo kodekse numatyta tvarka. Rektoriaus atlyginimo skaičiavimo tvarka nuo minėto nutarimo priėmimo keičiama nebuvo“, – DELFI informavo VU atstovai.

Tiesa, dar 2014 m. spalį laikinojo VU rektoriaus Jūro Banio alga buvo juntamai mažesnė – maždaug 2550 eurų.

Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Uždirba daugiau nei 3 tūkst. eurų

Tuo metu KTU rektorius P. Baršauskas, universiteto atstovų teigimu, atskaičiavus mokesčius uždirba apie 3085,60 eurų.

„Pagal KTU darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatų 36-37 punktus, universiteto rektoriui pastovų mėnesinį darbo užmokestį, įvertinusi senato nuomonę, nustato taryba. Nėra gaunama papildomų priedų ar priemokų“, – informavo KTU atstovai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kanclerio doc. dr. Arūno Komkos teigimu, šiuo metu vidutinis rektoriaus atlyginimas per mėnesį, įskaitant priedus, po mokesčių yra 3640 Eur. Atlyginimo dydį ir jo skaičiavimo sąlygas nustato universiteto taryba.

Šių rektorių alga nuo 2014 m. spalio mėnesio kito nežymiai.

Petras Baršauskas
Petras Baršauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Galimi 300 proc. atlyginimo dydžio priedai

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai, paklausti, kokią algą po mokesčių ir įskaičius priedus gauna rektorius, tikslių skaičių nepateikė.

„Rektoriaus atlyginimas ir priedas yra nustatyti vadovaujantis universiteto tarybos patvirtinta tvarka. Pagal šią tvarką, rektoriaus tarnybinis atlyginimas skaičiuojamas LR Vyriausybės patvirtintos bazinės mėnesinės algos dydį padauginus iš atitinkamo tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris yra 55 (su mokesčiais). Pagal tą pačią tvarką priedų suma neturi viršyti 300 procentų darbuotojui nustatyto tarnybinio atlyginimo, tačiau priedo dalis, išmokėta iš LR valstybės biudžeto lėšų, neturi viršyti 100 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio. Priedą rektoriui skiria universiteto taryba. Tarybos sprendimai skelbiami viešai. Atkreipiame dėmesį, kad rektorius dirba ne visą darbo laiką (0,75), todėl jam išmokamas darbo užmokestis yra proporcingai mažesnis“, – rašoma DELFI atsiųstame atsakyme.

Kadangi bazinės mėnesinės algos dydis siekia 35,5 eurus, rektoriaus atlyginimas be priedų, be mokesčių, atsižvelgus į darbo laiką, gali siekti 1113 eurus. Tiesa, įskaičius galimus priedus, jis gali būti ir trigubai didesnis.

Remigijus Žaliūnas
Remigijus Žaliūnas
© A.Koroliovo nuotr.

Vieną mėnesį atsisakė atlyginimo

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektoriui taryba nustatė 3594 eurų atlyginimą („į rankas“ – 2731 eurai). Kone toks pat atlyginimas rektoriui buvo mokamas ir 2014 m. spalį.

„Darbo užmokestį, kaip ir visų MRU dirbančių asmenų, dėstytojų, mokslinių darbuotojų, sudaro pastovioji dalis (tarnybinis atlyginimas) ir kintamoji dalis (priedai), skiriami už projektinę ir mokslinę veiklą. Dėl to rektoriaus gaunamas darbo užmokestis nėra didžiausias universitete – daugiau už jį gauna 14 profesorių ir docentų, dalyvaujančių tarptautiniuose projektuose ir programose“, – DELFI informavo universiteto atstovai.

Beje, jie pabrėžė, kad rektorius vieną 2016 m. mėnesį savo iniciatyva sutiko atsisakyti universiteto naudai vieno mėnesinio atlyginimo.

„2016 metais siekiant optimizuoti administracinius kaštus ir subalansuoti metinį biudžetą MRU buvo atsisakyta dviejų prorektorių pareigybių, o dalį jų funkcijų be papildomo užmokesčio taip pat perėmė rektorius“, – pabrėžė jie.

Algirdas Monkevičius
Algirdas Monkevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Estijoje profesoriai uždirba ir 4 kartus daugiau

VU rektorius A. Žukauskas DELFI konferencijoje sakė, kad kol kas universitete atlyginimus planuojama kelti tik jaunesniems dėstytojams. Vyresni, jo teigimu, „gal truputį palauks, kol valstybė susipras“.

Jis taip pat paminėjo, kad dėstytojų atlyginimai – labai skaudi problema ir įvardijo, kad Estijos Tartu universitete profesoriaus atlyginimas yra 3 tūkst. eurų, docento – apie 2 tūkst., pradedančio mokslininko – daugiau nei 1 tūkst. eurų.

„Jų biudžetai, atlyginimai – 2-2,5 karto didesni. Profesūra gauna net 4 kartus didesnius atlyginimus nei Lietuvoje. Ką tai reiškia? Mūsų profesorius kalbina latviai, estai. Labai natūralu, kad žmonių ekonominis svertas juos traukia ten“, – kad padėtis Estijoje – kur kas geresnė, pabrėžė ir P. Baršauskas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) skaičiavimais, įsitvirtinusių ir vadovaujančių Lietuvos tyrėjų vidutinis minimalus atlyginimas yra 4 kartus mažesnis nei ES vidurkis (palyginti perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą).

Vidutinis docentų atlyginimas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 903 eurai, lektorių – 553 eurai, o asistentų – 345 eurai, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje 2015 m. IV ketvirtį siekė 744,2 euro.

Išėjo 6 jauni daktarai, lagaminus kraunasi ir paskutinė

Pasak A. Maldeikienės, rektoriai dabar neturi moralės, nežino, kas yra padorumas, ir vaikšto su „kiaulės akytėmis“.

„Iš tikrųjų, ne taip svarbu, kiek jie ten uždirba, nieko ypatingo nėra. Jei A. Žukauskas būtų geras mokslininkas, užsiimtų mokslu. Vadovas universiteto jis yra itin prastas ir, nuoširdžiai pasakysiu, negerbiamas. Aš iš universiteto išėjau prieš maždaug 8 savaites, buvau vienas tų žmonių, kuris kovojo, kad jis taptų rektoriumi, bet jis net nenusileido iki tolio lygio, kad su dėstytojais kalbėtų“, – paklausta, ką mano apie rektorių atlyginimus, atviravo A. Maldeikienė.

Pati ji pareiškimą dėl išėjimo iš darbo pasakojo parašiusi dar pavasarį – esą būtų išrinkę į Seimą ar ne, tai nebūtų svarbu.

„Nebeturėjau jėgų iš savo kuklios algos pirkti knygas, rūpintis, labiausiai – matyti, kaip iš katedros išeina jauni žmonės. Katedroje vienu metu turėjome 7 jaunus daktarus, kurie Vakaruose šį laipsnį apsigynė, tačiau dabar liko tik viena, kuri taip pat tuoj išvažiuoja į Šveicariją. Dirbti kuriam laikui, bet, greičiausiai, nebelabai ir grįš“, – kortas atskleidė pašnekovė.

Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Nesugeba išskirti teisingų prioritetų

Pasak A. Maldeikienės, mes prarandame patį didžiausią Lietuvos turtą – jaunus, protingus, išsilavinusius piliečius.

„Šaukia, kad reikia matematikų, tiksliukų, bet, iš tikrųjų, jiems nieko nereikia. Šaukia tik, kad gautų pinigus. Jų akyse, pažiūrėkite, kokia tuštuma. Kai jie kalba apie dėstytojus, tai daro su ironija. A. Žukauskas – visą laiką maivosi“, – pastebėjo ji.

Pasak ekonomistės, universitetas turi būti vieta, kurioje ne gaminama darbo jėga, o išsaugojamas ir dauginamas tautos protas, tačiau dabar rektorių prioritetai, panašu, kitokie.

„Kai šalyje yra normalūs universitetai, gretučių nebūna. Jos sėdi savo vietoje, kur priklauso, ne Seime. Universitetai, moksline prasme, kuria rinkas. Ne aptarnauja, o kuria. Tačiau Lietuvoje viskas pakeista, turime suimituotą tikrovę“, – sakė A. Maldeikienė.

Atskleidė, kaip dirba rektoriai

Piktina ją ir tai, kad rektoriai esą dažnai kalba apie pinigus, bet nesirūpina, ar dėstytojai turi galimybę būti dėstytojais.

„Nėra knygų, universiteto biblioteka funkcionuoja netinkamai, dėstytojai neturi normalių darbo sąlygų, krūviai – neadekvatūs. Aš 4 didžiulius kursus skaičiau. Dėsčiau ne kokią matematinę analizę, o makroekonomiką, kur viskas nuolat keičiasi – paskaitai pasiruošti reikia labai daug laiko, turi turėti knygų. Apie tai rektoriai niekada nešneka. Tie žmonės turi turėti vidinę šviesą, būti gilios dvasios, tačiau dabar jie – varžtai, gretučių patarnautojai“, – žodžių į vatą nevyniojo A. Maldeikienė.

Jos teigimu, savo darbui atsidavę dėstytojai nesižemina ir nelaksto po kelis universitetus, kad užsidirbtų pragyvenimui – jie susikrauna daiktus ir išvažiuoja.

Niūri realybė: dirbo po 10-12 valandų, bet buvo vyro išlaikytinė

„Aš visą laiką buvau vyro išlaikytinė. Dirbdavau po 10-12 valandų – mano toks standartas. Vasaromis rašydavau knygas, vadovėlius, versdavau nemokamai, kad Lietuvoje žmonės turėtų. Tik todėl nesu profesorė, kad atidaviau savo studentams viską. Ir nesigiriu, konstatuoju faktą. Tokių kaip aš – tikrai ne vienas. Tačiau vieną gražią dieną supranti, kad nebeišsilaikai niekaip ir tuoj pavalgyti neturėsi ką“, – pripažino A. Maldeikienė.

Pradėjusi dirbti televizijoje ji prisiminė už vieną laidą gaudavusi sumą, prilygstančią mėnesiui dėstytojo atlygio.

„Siūlau akcentuoti ne algas, o moralę. Kalbant apie algas, prasideda: „Bet mes neturime pinigų“. O tai turite moralę ateiti ir pasinaudoti dėstytojo smegenimis, jo ilgamečiais mokslais, talentu? Nueikite ir dantų gydytojui pasakykite kaprizingo vaiko balsu: „Neturiu pinigų, bet tu įdėk man aukščiausio lygio implantą“. Tokios moralės žmonės neištrauks“, – konstatavo politikė.

Pasiūlė 25 kartus didesnį atlygį

Paklausta apie Lietuvoje ir Estijoje dirbančių dėstytojų algų skirtumus, politikė aiškino turinti estę pusseserę, kuri yra baigusi Tartu universitetą, šiuo metu dirba mokslininke, psichologe.

„Ji niekada neturėjo problemų su knygomis. Vienas mano buvęs mokinys iš Jėzuitų gimnazijos prieš mėnesį apsigynė daktaro laipsnį. Vilniaus Gedimino technikos universitetas už 8 kursų skaitymą užsieniečiams pasiūlė 119 eurų. Jis išsiuntė savo CV į Tartu universitetą, iš karto atėjo atsakymas – 3 tūkst. eurų „į rankas“, – skaičius, kaip iš tiesų skiriasi atlyginimai, įvardijo A. Maldeikienė.

Jos teigimu, tas asmuo jau rengiasi išvažiuoti – tik į Vokietiją, ne į Estiją, tačiau tokių kaip jis tikrai ne vienas ir situacija nesikeis, kol nebus atkreiptas dėmesys į moralę.

„Tie visi žmonės išvažiuoja ne dėl pinigų, o dėl gilios paniekos protui, sąžinei. Jei visą laiką kenti, kenti, kenti, kiek tai gali tęstis?“, – susimąstyti paragino A. Maldeikienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Vilniuje prasideda bažnyčios organizuojamos Lietuvos jaunimo dienos (9)

Penktadienį Vilniuje prasideda Lietuvos jaunimo dienos. Tai aštuntą kartą organizuojamas religinis renginys, kuriame laukiama daugiau kaip 5 tūkst. dalyvių.

Pristatė tyrimą apie studijų būklę Lietuvoje: situacija dramatiška (144)

Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25 proc., kartu (6 proc.) mažėjo ir išlaidos studijoms, tačiau ūkiui ir administravimui paskirstomos lėšos išaugo beveik 40 proc. Maža to, absolventų pasirengimas dirbti žemas, o priekaištų studijų kokybei turi tiek studentai, tiek ekspertai.

Vaikų peštynės su peiliuku Širvintų rajone: žaizdą pridengė tualetiniu popieriumi ir išleido namo (87)

Širvintų rajono Vileikiškių kaimo bendruomenės vaikų dienos centre 12-metė bendraamžiui peiliuku perpjovė nosį ir lūpą. Berniukui prireikė Vilniaus medikų pagalbos. Vietos gyventoja įtaria, kad incidentą mėginta nuslėpti, nes policiją ir greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne dienos centro darbuotojai, o po kurio laiko apie nelaimę informuota savivaldybės specialistė.

Vyriausybė – už tai, kad sunkiai sergančių vaikų tėvai galėtų nedirbti visus metus (11)

Vyriausybė pritarė siūlymui, kad labai sunkiai sergančių vaikų tėvai galėtų ilgesnį laiką gauti ligos išmoką.

S. Skvernelis: urėdijų pertvarkai priešinasi neskaidri sistema (46)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad dėl valstybinių miškų pertvarką Seime stabdo kalta neskaidri ir neefektyvi urėdijų sistema.