Lenkijos švietimo ekspertai pareiškė, kad Lietuvos įstatymas diskriminuoja lenkų moksleivius

 (298)
Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija pareiškė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkų mažumos moksleivius ir darkart paragino lietuvius pateikti pasiūlymus, kurie atitiktų Lietuvos lenkų keliamus reikalavimus.
Lenkijos švietimo ekspertai pareiškė, kad Lietuvos įstatymas diskriminuoja lenkų moksleivius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lenkų pareiškimas buvo paskelbtas po to kai praėjusį penktadienį Trakuose penktą kartą įvyko abiejų šalių premjerų inicijuotos Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės susitikimas. Tąkart abiem pusėms nepavyko suderinti pozicijų ir parengti bendro baigiamojo dvišalės darbo grupės susitikimo komunikato. Buvo sutarta, kad kiekviena pusė parengs po atskirą įvertinimą.

Pasak Lenkijos ministerijos pareiškimo, Lietuvos lenkų moksleivių interesus pažeidžia Švietimo įstatymo nuostatos dėl bendro valstybinės kalbos egzamino, mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba tinklo ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose.

"Lenkijos pusė, po kruopščios analizės ir diskusijų su Lietuvos puse, mano, kad Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo nuostatos (...) yra diskriminacinės Lenkų mažumos mokyklų Lietuvoje atžvilgiu", - sakoma Lenkijos nacionalinio švietimo ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

"(...) todėl, kad nuostatos, priešingai lygioms mokinių galimybėms gauti išsilavinimą, pakeitimus įtvirtina per pernelyg trumpą laikotarpį ir veda prie turėtų Lenkų tautinės mažumos teisių į išsilavinimą sumažinimo - ribojamos galimybės mokytis gimtąja kalba", - teigia lenkų ekspertai.

Pasak jų, Lietuvos pusė bendroje darbo grupėje neišreiškė noro keisti įstatymo, o jos pasiūlyti sprendimai, nors ir būtini, yra nepakankami.

"Lenkijos pusė ir toliau ragina Lietuvos pusę pakeisti įstatymą ir nuostatas, liečiančias esminius klausimus. (...) Tikime, kad dialogas su Lietuvos lenkų bendruomene tęsis ir nuves prie patenkinamo problemos sprendimo", - teigiama pareiškime.

Dokumente pažymima, kad Lenkijos švietimo pareigūnai yra pasirengę tęsti dialogą, jei Lietuva pasiūlytų sprendimus, kuriais būtų atsižvelgiama į lenkų mažumos reikalavimus.

Lietuvos švietimo ekspertų pareiškimas turėtų būti paskelbtas antradienį. Švietimo viceministras Vaidas Bacys penktadienį BNS sakė, kad Lietuvos pusė pradėdama darbą bendroje su Lenkija švietimo ekspertų grupėje tikėjosi daugiau ekspertinio požiūrio ir pridūrė, kad, Lietuvos lenkams reiškiant nepasitenkinimą dėl Švietimo įstatymo pokyčių, politinių dalykų šiose diskusijose visiškai nepavyko išvengti.

Likus kelioms dienoms iki baigiamojo susitikimo Trakuose Lenkijos žiniasklaida paviešino premjero Donaldo Tusko laišką Andriui Kubiliui, kuriame Lenkijos premjeras darbo grupės rezultatus pavadino nepatenkinamais. Netrukus po to Lietuvos lenkų rinkimų akcijos interneto svetainėje paskelbta apie planuojamą streiką lenkiškose mokyklose Lietuvoje.

Pagal naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, o po kelerių metų numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams. Lietuvos lenkai sako, kad taip bloginama jų padėtis.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pažymi, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Privačioje mokykloje Kaune mokslas kainuos 350 eur už mėnesį (198)

Rugsėjį Kaune startuos nauja privati pradinė mokykla – „Erudito“ licėjus. Jis įsikurs buvusiose Ryšių istorijos muziejaus patalpose, esančiose Rotušės aikštėje. Licėjui vadovaujantis buvęs pirmojo Lietuvoje nevalstybinio vadybos ir ekonomikos universiteto ISM rektorius Nerijus Pačėsa sako, kad mokyklos tikslas yra per integruotą mokymą ugdyti visapuses asmenybes.

Jūreivystės mokyklą baigė 170 absolventų (28)

Ketvirtadienį priešpiet prie Žvejo paminklo sugužėjo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai. Juos į diplomų įteikimo šventę atlydėjo gausus būrys šeimų, netrūko ir smalsumo vedamų praeivių, atėjusių pamatyti šį jaunuoliams įsimintiną įvykį, rašo VE.lt.

Jiems žada aukso kalnus: ragina priimti dvigubai daugiau studentų (109)

Verslininkai ragina nedelsiant dvigubinti informacinių technologijų (IT) studentų skaičių, tačiau universitetai, nenorėdami rizikuoti kokybe, neskuba.

Gimtosios kalbos egzaminus laikys tautinių mažumų atstovai (6)

Trečiadienį vyks tautinių mažumų gimtųjų kalbų – baltarusių, lenkų, rusų – mokykliniai brandos egzaminai.

Per savaitę Norvegijoje uždirba daugiau nei per mėnesį Lietuvoje: emigracija praryja vis daugiau (831)

Daugiau kaip 70 procentų Lietuvos profesinėse mokyklose besimokančių specialistų savęs su Lietuva nebesieja, pastebi Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.