Advokato Renaldo Baliūčio teigimu, savivaldybė nesiėmė savo pareigos užtikrinti nustatyta tvarka vaikus registravusių tėvų teisių, todėl buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Tuo metu savivaldybė teisėtais lūkesčiais yra linkusi vadinti tvarką pažeidusių tėvų vaikų buvimą darželių sąrašuose. Vicemeras Valdas Benkunskas tikina, kad tėvai tvarką pažeidė dėl praėjusios kadencijos savivaldybės administracijos paliktų spragų.
Į LRT.lt kreipęsis vilnietis Dainius (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) mėgino registruoti savo vaiką darželyje pagal visus savivaldybės reikalavimus, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes vietas darželyje užėmė vaikai ir tų tėvų, kurie reikalavimų nepaisė.
„2015-aisiais, prasidėjus registracijai į darželius, kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę dėl vaiko registravimo lankyti darželį nuo 2015-ųjų rugsėjo. Buvo paaiškinta, kad registracija pagal 2015-ųjų savivaldybės tarybos sprendimu galiojančią tvarką vykdoma tik lankyti įstaigą kalendoriniais metais, išsirinktame darželyje formuojamos 1,5–3 metų grupės, o vaikas 2015-ųjų rugsėjį dar nebus 1,5 metų amžiaus. Neregistravo.
Kreipėmės į savivaldybę vaikui sulaukus 1,5 metų, darželį lankyti nuo 2016-ųjų rugsėjo. Užsiregistruoti pavyko, tačiau mus informavo, kad pasirinktame darželyje yra eilė laukiančių“, – pasakoja Dainius.
Aukščiau eilėje – ne vilniečiai ir per jauni
Dainiaus šeima – deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, gyvena darželiui priklausančiame rajone. Tačiau aukščiau už Dainiaus atžalą sąraše atsirado ir jaunesni vaikai, ir tie, kurių tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniuje.
Pabandęs kreiptis į savivaldybę Dainius gavo atsakymą, kad dėl registracijų į darželius buvo atliktas vidinis patikrinimas, tačiau situacijos neįmanoma pakeisti, nes tai pažeistų nepaisiusių tvarkos tėvų teisėtus lūkesčius.
„Dėl neteisėtų registracijų į Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes buvo atlikti vidiniai patikrinimai. Remiantis patikrinimo išvadomis, nuspręsta, kad tokie prašymai negali būti išbraukti iš centralizuotos prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinės sistemos eilės, nes tėvams pavyko centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje užregistruoti prašymus nepadarius pažeidimų. Toks sprendimas priimtas siekiant nepažeisti tokių gyventojų teisėtų lūkesčių“, – rašoma savivaldybės atsakyme Dainiui.
Vilnietis stebisi, kad savivaldybė oficialiai patvirtina, jog jiems svarbesni lūkesčiai tų tėvų, kurie vaikus užregistravo pažeidžiant teisės aktus, o ne tų, kurie užregistravo laikydamiesi nustatytos tvarkos. „Ar iš neteisėtų veiksmų gali kilti teisėti lūkesčiai? Šiuo atveju, tai mūsų teisėti lūkesčiai yra visiškai pažeidžiami“, – piktinasi jis.
Aktyvūs tėvai rašys peticiją
Ketvirtadienį savivaldybėje vyko „Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ susitikimas su atsakingais asmenimis, tarp kurių buvo vicemeras, Švietimo skyriaus, IT skyriaus vadovai. „Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ atstovė Rasa Žemaitė sako, kad savivaldybė laikosi savo pozicijos ir nesirengia nieko keisti.
„Vaikai, registruoti pagal buvusią tvarką, įgyja besąlygišką pirmenybę prieš bet kokį kitą vaiką, negalioja jokie kriterijai – nei gyvenamoji vieta, nei deklaruota vieta, mokami tėvų mokesčiai, broliai ir seserys tuose darželiuose.
Pavyzdžiui, Pilaitėje gyvenantis vaikas, kurio tėvai net nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniuje, pateko į darželį miesto centre vien dėl to, kad į darželį registravosi senąja tvarka, buvo „gudresni“ ir užbėgo už akių sistemai. Tuo metu į tą darželį nepatenka vaikas, kuris gyvena visiškai šalia darželio, jos brolis ir sesuo lanko tą darželį, o tėvai yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje ir čia moka mokesčius“, – paradoksalią situaciją pasakoja R. Žemaitė.
Pašnekovė teigia, kad „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ svarsto, ką daryti toliau, ketina rašyti peticiją ir reikalauti, kad tvarka būtų įgyvendinta vadovaujantis teisės aktais, o ne interpretacijomis.
Vicemeras: nesklandumai – dėl praėjusios kadencijos administracijos spragų
Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras V. Benkunskas situaciją dėl darželių vadina sena istorija. Pasak pašnekovo, spragos buvo pastebėtos maždaug prieš metus, todėl buvo atliktas auditas.
„Po audito buvo įvardyta, kokios spragos egzistuoja teisės aktuose, mes juos pakoregavome. Mūsų teisininkai padarė išvadą, kad tai – ne tėvų, o savivaldybės teisės aktų netobulumo kaltė.
Tvarka tuo metu netiksliai apibrėžė vaikų amžiaus skaičiavimo principus, o tėvai, matydami neapibrėžtą tvarką, pabandė užsiregistruoti ir jiems pavyko. Tai yra savivaldybės, praeitos kadencijos administracijos klaidos. Todėl teisininkai rekomendavo registracijos nenaikinti“, – aiškina Vilniaus miesto vicemeras.
Pašnekovas pažymi, kad „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, su kuriuo savivaldybės administracija buvo susitikusi ketvirtadienį, pageidauja pagal senąją ir naująją tvarkas besiregistravusiųjų eiles sulieti į vieną, bendrai taikyti vietų skirstymo prioritetus. Tačiau tvarkos yra pernelyg skirtingos, kad tai būtų įmanoma padaryti.
„Tvarkos yra radikaliai skirtingos: anuomet buvo reikalinga vaiko registracijos vieta, dabar ir tėvų, skiriasi vaikų amžiaus skaičiavimo principai. Remiantis teismų praktika, gruodį buvo priimtas sprendimas pirmosios eilės nenaikinti, nes jei joje porą metų išstovėję tėvai pareikštų priekaištų, teisėtų lūkesčių pažeidimas subjektų ratui būtų daug didesnis“, – kalba V. Benkunskas.
Savivaldybės atstovas tikina, kad situacija liks, kokia yra – eilės bus atskiros. Tačiau siekiant priimti kuo daugiau šiais metais besiregistravusių jauniausių vaikų, formuojant darželių grupes, grupių mažiausiems stengiamasi formuoti daugiau. Tiesa, kaip pažymi pašnekovas, Seimas savivaldybei sumaišė kortas, padaręs privalomu priešmokyklinį ugdymą.
„Dėl šio sprendimo netekome maždaug 800 vietų darželiuose, kurias galėjome panaudoti formuojant mažųjų vaikų eiles“, – sako V. Benkunskas.
Advokatas: nesilaikant nustatytos tvarkos, negalima turėti teisėtų lūkesčių
Pasak „Law and suit“ advokato R. Baliūčio, tėvai, registruodami vaikus nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, netenkindami vaiko amžiaus apribojimo sąlygų, jokių teisėtų lūkesčių turėti negali.
„Teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina suinteresuoti asmenys gali remtis tada, kai atitinkami lūkesčiai turi pakankamą teisinį pagrindą. Šiuo atveju tėvų, žinančių apie naujai įsigaliojusią tvarką ir ją pažeidžiančių, teisėti lūkesčiai ginami negali būti, nepaisant to, kad registravimo sistema tokius tėvų prašymus tenkino.
Šiuo atveju galima kalbėti apie tėvų, užregistravusių vaikus pagal galiojančią tvarką, interesus. Būtent jų teisėti lūkesčiai (vaikui atsidurti eilės pradžioje) nagrinėjamu atveju yra pažeisti. Aptariamu atveju valstybės institucijos (savivaldybė – LRT.lt) nesiėmė savo pareigos užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą asmenų ratui, kurie prašymus registruoti vaikus padavė laikydamiesi nustatytos tvarkos. Todėl buvo pažeisti asmenų, besilaikančių nustatytos registravimo tvarkos, teisėti lūkesčiai, kurių apsauga yra neatsiejamas teisinės valstybės principo elementas“, – aiškina advokatas.
Remiantis pačios savivaldybės patvirtinta tvarka ir ją aprašančiu dokumentu, pirmiausia į eilę įrašomi vaikai, kurių abiejų tėvų (globėjų) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, tokiu būdu, vaikas, kurio tėvai nedeklaravę gyvenamosios vietos Vilniuje, eilės pradžioje būti negali, pažymi pašnekovas.
Anot R. Baliūčio, dėl susidariusios situacijos tėvams reiktų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, teikiant skundą savivaldybės administracijos direktoriui.