Valstybės kontrolės duomenimis, 2007-2016 metais investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) siekė 628 mln. eurų, tačiau Europos Sąjungoje (ES) pagal inovacijas Lietuva yra vos 24 vietoje tarp 28 šalių.
Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija, atsakydama į Valstybės kontrolės vertinimą dėl MTEP efektyvumo, išskiria tarptautinius Lietuvos mokslininkų laimėjimus ir pabrėžia būtinybę spręsti sistemines Lietuvos mokslo problemas.
Valstybės kontrolės auditas parodė, jog Lietuvoje investiciniam projektui studijų ir mokslo srityje – mokslo slėnių sukūrimui – 2012–2015 metais buvo panaudota beveik 299 mln. eurų, tačiau šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo įrankis nedavė laukiamų rezultatų.
„Infrastruktūra nėra išnaudojama taip, kaip planuota - atviros prieigos centrų užimtumas 2012–2015 metais buvo 44 procentai. Be to, slėniuose įsteigtų mokslo ir technologijų parkų, turėjusių pritraukti ir remti verslo įmones, veikiančias MTEP srityje, pagrindinė veikla (96 proc. pajamų) – patalpų nuoma“, - teigiama Valstybės kontrolės išvadose.
Auditoriai taip pat pažymi, jog nepritraukus verslo ir privačių investicijų ir neišnaudojant pajamas kuriančių slėnių teikiamų galimybių, atnaujintos infrastruktūros išlaikymas guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
„Projekto pradžioje buvo iškelti ambicingi slėnių programų tikslai ir nustatyti siektini rodikliai, tačiau jų veiklos stebėsena nevykdoma nuo 2013 metų, kai buvo panaikinta Slėnių stebėsenos grupė, ir Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už slėnių programų koordinavimą, neapibendrino projektų rezultatų ir nepateikė jų visuomenei“, - nurodo Valstybės kontrolė.
Auditoriai atkreipia dėmesį, jog 2014–2020 metais toliau bus investuojama į MTEP - tam numatoma skirti 678,9 mln. eurų, nors ankstesnio finansavimo laikotarpio rezultatai pasiekti ne tokie, kokie planuoti.
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, 2007–2013 metais ES struktūrinių fondų finansavimas leido iš pagrindų atnaujinti mokslo infrastruktūrą ir Lietuvos mokslininkams įsigyti modernią tyrimų įrangą, būtiną siekiant konkuruoti tarptautinėje mokslo erdvėje.
„Pirmuosius investicijų į mokslą rezultatus galima matyti geriausių Lietuvos mokslininkų pasiekimuose: biochemikas Virginijus Šikšnys pripažintas pasaulinio lygio mokslininku genomo redagavimo srityje, biotechnologui Sauliui Klimašauskui Europos mokslo taryba skyrė prestižinę 2,5 mln. eurų dotaciją“, - tvirtinama ministerijos pranešime.
Ministerijos teigimu, 2014–2021 metų ES struktūrinio finansavimo laikotarpio tikslas – modernią mokslinių tyrimų įrangą įveiklinti, skatinti bendrus mokslo ir verslo projektus, sudaryti mokslui palankias sąlygas kurti inovatyvius produktus ir paslaugas ir diegti juos rinkoje.
„Siekiant, kad valstybėje augtų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstos inovacijos, reikia, kad šalyje būtų pakankamai mokslui imlaus verslo, turinčio atitinkamą žmogiškąjį ir finansinį kapitalą (...) Ypač svarbu skatinti studentus ir tyrėjus komercinti mokslo žinias, o universitetams ir mokslinių tyrimų institutams padėti ugdyti žinių ir technologijų perdavimo gebėjimus. Į tai nukreipiama ir naujojo periodo ES parama“, - rašoma pranešime.
Ministerija nurodo, kad šiuo metu rengiama valstybinių mokslo ir studijų institucijų tinkle pertvarka sudarys prielaidas sutelkti mokslo potencialą ir efektyviai naudoti mokslui skiriamą finansavimą – investuoti į didžiausią potencialą ir įdirbį turinčias mokslo sritis.