Tačiau papildomai norėčiau atkreipti dėmesį į dabartinį Lietuvos aukštojo mokslo sistemai strategiškai svarbiose srityse aktualų laikotarpį: pasiruošimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paskirstymui. Ypatingai svarbus, iki 20 mln. Eur pritraukti galintis strateginis projektas „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijos centras (HEALTH-TECH)“ yra itin niuansuotas ir reikalauja įsigilinusio Ministro dalyvavimo, kas naujam, su ministerija nesusijusiam, asmeniui būtų itin sudėtinga.
Paminėtina, kad šį mėnesį darbą pradėjo naujas aukštojo mokslo viceministras, tad siekis likus metams iki rinkimų pakeisti ir patį svarbiausią – Ministerijos vadovą – kelia rimtų klausimų dėl galimybės užtikrinti efektyvius darbinius procesus ir išanalizuotus sprendimus. Arba, kitaip sakant, kyla įtarimų dėl sąmoningo destruktyvaus elgesio, nes kiekvienam yra savaime aišku, jog artėjantys strateginiai sprendimai labai jautrūs laike ir reikalaus tolimesnio sėkmingo naudojimosi intelektiniais gebėjimais, o ne marionetės lankstumo.
Ar aš įtariu sąmokslo teorijas? Tikrai ne. Ar aš suprantu, kad populizmas ir viešieji ryšiai yra neatsiejama politikų darbo dalis? Tikrai taip.
Tačiau švietimo sritis yra pernelyg svarbi, kad būtų galima toleruoti partijų žaidimus, pavadinimu “nesutvarkyta vadovėlių leidyba”.
Akademinė bendruomenė pripažįsta tik argumentų kalbą, o šiame laikotarpyje ir kontekste nėra jokio tokio infantilaus elgesio paaiškinimo.
Tikiuosi, kad politikų manipuliaciniai žaidimai apsiribos kuo buitiškesniu lygmeniu ir nelies su tautos išsilavinimo ir mokslo raida susijusių sričių. Tai pernelyg svarbu ir demagogija čia skamba šventvagiškai.