Paisydami nepilnamečių teisių apsaugos įstatymo, mokyklų pavadinimų, direktorių ir vaikų pavardžių neminėsime.
Ligoninėje praleido penkias dienas
Į DELFI kreipėsi moteris, kurios artima giminaitė mokosi trečioje klasėje, pasakojo, kad mergaitė ką tik išėjo iš ligoninės. Praėjusią savaitę ją bendraklasis sumušė taip, kad gydymo įstaigoje ji praleido penkias dienas – patyrė sunkų galvos sutrenkimą.
„Jis terorizuoja ir kitus vaikus. Man pasakojo, kad kitą bendraklasę jis smaugė šaliku, dar kitą – megztiniu, o vienai mergaitei į pilvą spyrė taip, kad ji irgi atsidūrė ligoninėje, ją stipriai pykino. Tačiau tas berniukas ir toliau eina į mokyklą ir šiurpina visą klasę. Jis trukdo pamokų metu, plėšo knygas, kabinėjasi, prasivardžiuoja, vaikai bijo eiti į mokyklą“, – apie giminaitės susidūrimą su vos prieš mėnesį į naują mokyklą perkeltu vaiku pasakojo moteris.
Ji tikina suprantanti ir mokyklos vadovybės požiūrį – jie negali neleisti berniukui eiti į mokyklą, tačiau tikina paprasčiausiai kasdien bijanti, ar iš mokyklos mergaitė grįš sveika.
„Ar tikrai negalima nušalinti to vaiko, kuris padarė realią žalą bendraklasiams? Galbūt jis pradės keršyti?“, – susirūpinimo neslėpė moteris.
Berniuko nesuvaldo net mama
Ji patikino girdėjusi, kad mokykloje, iš kurios jis atėjo, berniukas sumušė mokytoją, todėl Švietimo skyrius paskyrė jį į naują mokyklą, kurioje jis esą būtinai turi baigti penkias klases, nes ji jam priklauso pagal gyvenamąją vietą.
„Girdėjau, kad tai – protingas vaikas, mokosi jis pakankamai gerai, tačiau nemoka pripažinti savo kaltės. Kai dėl konflikto mokytoja pakviečia direktorių, jis sako, kad pati mokytoja paėmė jo ranką ir taip padarė. Kokia yra berniuko psichologinė būklė, aš nežinau, tačiau nesuprantu, kodėl, matydami situaciją, tėvų parašytus pareiškimus, Švietimo skyriaus atstovai nesiima jokių veiksmų? Kaip jaustis mokiniams? Užburtas ratas – jie nenori apriboti to berniuko teisių, tačiau apriboja mūsų vaikų teises – jie negali mokytis. Dabar vyksta posėdžiai, tačiau neaišku, kada jie pasibaigs, o tuo metu berniukas ir toliau gąsdina visą mokyklą“, – pasakojo moteris.
Ji tikino bandžiusi susisiekti ir su minėto vaiko mama, tačiau net ir ji negali suvaldyti berniuko.
Ketina perkelti į kitą mokyklą
Minimos mokyklos direktorius patikino, kad ši istorija jam yra žinoma, ją bandoma spręsti, tačiau radikalių veiksmų imtis jis negali.
„Ir tėvai, ir mokykla kreipėsi į policiją, parašėme jo charakteristiką. Šis vaikas pas mus mokosi neseniai, tačiau matyti, kad jis turi tam tikrų elgesio sutrikimų. Ką mes galime padaryti? Kur galime padėti tą vaiką? Jam privaloma lankyti mokyklą iki 16-os metų. Mes jį tegalime perkelti į kitą mokyklą, kur su juo dirbs kiti pedagogai, galbūt galintys išspręsti jo problemas. Vaikui sunku bendrauti, ištverti pamokos režimą. Mes neturime mokytojo-padėjo etato, specialisto, kuris galėtų šalia vaiko būti pamokų metu, tačiau su juo dabar dirba mokyklos psichologė, socialinė pedagogė, slaugytoja“, – sakė mokyklos direktorius.
Nors su DELFI kalbėjusi moteris patikino, kad berniuko perkelti į kitą mokyklą negalima, direktorius patikino, kad tai nėra tiesa. Nors ši mokykla ir yra jo gyvenamoje teritorijoje, Panevėžio mokykloms labai trūksta vaikų, todėl problemų neturėtų iškilti.
Direktorius tikino bandęs bendrauti ir su to berniuko mama, ji lankėsi pamokose, posėdžiuose, svarsto apie galimybę vaiką perkelti į kitą mokyklą.
„Mama stengiasi, tačiau vaikas yra toks, koks yra“, – atsiduso direktorius pridūręs, kad berniukas nėra vienintelis vaikas šeimoje.
„Aš negaliu pasakyti, kada visa ši istorija baigsis. Nesu gydytojas ar diagnostikas, kuris pasakytų, kad: štai, po savaitės viskas bus gerai. Supraskite, tai yra gyvas žmogus, su kuriuo reikia daug ir kantriai dirbti, jei nori rezultatų“, – patikino direktorius.
Spardė ir direktorę
Šį vaiką aiškiai prisiminė ir mokyklos, iš kurios jis buvo perkeltas, direktorė. Jos teigimu, oficiali berniuko išėjimo iš mokyklos priežastis – jo netenkino mokykloje dirbančių specialistų kvalifikacija.
„Mūsų mokykloje jis nieko nebuvo primušęs, tačiau pavojingas buvo. Jis mušdavo mokytojas, bent tris tai tikrai yra bandęs taip pamokyti, mane spardydavo. Kadangi negalime jo paliesti, tai neapsiginsi“, – prisiminė direktorė.
Tačiau ji patikino, kad į policiją ar kitas institucijas dėl to kreiptasi nebuvo, nes mokytojai nebuvo rimtai sužaloti.
„Išsikvietėme mamą, kalbėjomės su ja. Nuo pat pradžių jis buvo pavojingas – mėtydavo daiktus, griūdavo, stumdydavo, tačiau rimtai sužeidęs vaikų nebuvo. Mes jį dar laikėme“, – patikino direktorė, kurios vadovaujamoje mokykloje berniukas mokėsi nuo pat pirmos klasės.
Direktorė patikino, kad su vaiku buvo specialiai dirbama, šnekamasi, tačiau tai problemų išspręsti nepadėjo.
„Yra nurodytos tvarkos, kaip reikia elgtis su tokiu vaiku, kad jį reikia atskirti nuo kitų, nuraminti, jis turi pabūti kitoje aplinkoje. Tačiau negalime to padaryti, nes jis blaškosi, daužosi, nori ištrūkti. Mes bijodavome jį sužaloti, nes vėliau dėl to tikrai būtume apkaltintos. Tai yra labai sunki problema, kurios ištakų, manau, reikia ieškoti šeimoje. Berniukas yra išlepintas. Su mama kalbėti neįmanoma, bandėme, tačiau ji pasakė, kad mes nemokame dirbti su jos vaiku. Tai pripažinome ir išlydėjome jį į kitą mokyklą“, – sakė direktorė.
Specialių poreikių turinčių vaikų – apie 10 proc.
Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjo Rolando Zuozos teigimu, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai sudaro apie 10 proc. visų Lietuvos mokinių. Į šią mokinių kategoriją patenka vaikai, kurie turi pedagoginės psichologinės tarnybos nustatytus regos, klausos, intelekto, elgesio ir kitus sutrikimus.
„Vaikams siekiame visapusiškai padėti, teikiant individualias švietimo pagalbos specialistų konsultacijas, ugdant jų socialinius įgūdžius. Ugdymo įstaigose sukurta ir veikia pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai sistema, kuri nuolat atnaujinama ir tobulinama.
Kiekvienoje mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija, kurios paskirtis – padėti užtikrinti saugią, jaukią, darnią aplinką mokykloje, laiku pastebėti kylančias problemas ir jas spręsti. Viena iš šios komisijos funkcijų – analizuoti ir spręsti smurto, patyčių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus mokykloje. Į komisijos sudėtį įeina mokyklos administracijos atstovai, socialiniai pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai, mokytojai, taip pat gali būti įtraukiami tėvai, vietos bendruomenės, seniūnijos atstovai. Iškilus problemai, ji turi būti svarstoma šioje komisijoje ir kolegialiai priimami optimalūs sprendimai, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi vaiko elgesio problemų priežastys skirtingos ir reikalauja skirtingos pagalbos. Galbūt vaikui reikia nuolatinės psichologinės ar pedagoginės psichologinės tarnybos pagalbos, jei jam nustatomi specialieji poreikiai.
Be to, Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva dar 2012 metais yra parengtos Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams. Rekomendacijose numatytos poveikio priemonės taikomos tada, kai vaiko elgesys daro žalą ar kelia realų pavojų jo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui. Jose nustatytos galimos taikyti poveikio priemonės netinkamo mokinių elgesio atvejais“, – pasakojo jis.
Baudos – tik nuo 16-os
R. Zuozos teigimu, norėdama taikyti šiose rekomendacijose numatytas poveikio priemones, mokykla turi konkrečiai nustatyti šių priemonių taikymo sąlygas mokyklos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Anot jo, sutarčių sudarymo metu mokyklos turėtų daugiau dėmesio skirti mokinių ir tėvų įsipareigojimams ir atsakomybei.
„Labai svarbu, kad į bet kokias vaikų netinkamo elgesio apraiškas būtų reaguojama iškart, neleidžiant joms įsisenėti ir pasiekti kritinės ribos. Mokyklos gali rinktis ir vykdyti smurto ir patyčių prevencijos programas, kurios padeda mokiniams ugdytis savikontrolę, atskirti tinkamą ir netinkamą elgesį. Už tvarką mokykloje ir saugią ugdymosi aplinką atsako direktorius. Be visų išvardintų priemonių, be abejo, į mokyklą turi būti kviečiama ir policija, kai to reikalauja konkreti situacija, o už netinkamą elgesį, drausmės pažeidimus gali būti taikomos ir Vaiko teisių įstatyme numatytos drausmės bei auklėjamosios priemonės arba taikoma administracinė, arba baudžiamoji atsakomybė (kai vaikas yra sulaukęs atsakomybei kilti reikiamo teisės aktuose numatyto amžiaus)“, – patikino jis.
Anot R. Zuozos, švietimo įstatymas taip pat numato, kad švietimo įstaigos vadovas už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas irgi numato atsakomybę – įspėjimą ar piniginę baudą tėvams, kai nepilnametis mokykloje pažeidinėja mokinių elgesio taisykles, elgiasi nepagarbiai kitų mokyklos bendruomenės narių atžvilgiu. Mokiniai, turintys 16 metų, už chuliganišką elgesį mokykloje gali būti baudžiami bauda iki trijų šimtų litų arba administraciniu areštu. Jiems taip pat gali būti taikomas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, reglamentuojantis pagalbą nusikalsti linkstantiems mokiniams.