Kol mokytojai streikavo, mokiniai per chemiją mokėsi lietuvių kalbos

 (451)
Daliai moksleivių antradienio rytas prasidėjo neįprastai – jų mokyklose vyko įspėjamasis pedagogų streikas. Streiką organizavusių profsąjungų tvirtinimu, dvi valandas pamokos nevyko daugiau kaip 300 mokyklų. DELFI kalbinti Vilniuje protestuojantys mokytojai apie streiko motyvus kalbėti nenorėjo, dalis Kauno mokytojų sakė streikuoti sutikę tik todėl, kad nesipyktų su kolegomis.
Mokytojų streikas
Mokytojų streikas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Streikuoti nusprendusi Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinė mokykla streikui pasirinko antrą ir trečią pamokas. Štai dešimtokams antra pamoka turėjo būti chemija. Mokytoja sėdėjo klasėje, tačiau pamokos nevedė. Mokiniai galėjo užsiimti kuo norį.

„Atėjau tam, kad nepažymėtų „n“, – DELFI sakė vienas dešimtokas. Vaikinas aiškino į mokyklą ėjęs, nes namie nebūtų ką veikti.

Šalia sėdėjusios merginos pasakojo chemijos pamoką paskyrusios lietuvių kalbos mokymuisi. Jos tvirtino palaikiusios mokytojų reikalavimus. Su žiniasklaida bendrauti atsisakiusi chemijos mokytoja paaiškino su dešimtokais klasėje būnanti, nes privalo užtikrinti jų saugumą.

Pamokų nevedė ir kiti S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos pedagogai. Vieni jų sėdėjo klasėse ir nevedė pamokų, kiti bendravo su moksleiviais. Dauguma jų į kalbas su žurnalistais nesileido ir protesto akcijos motyvų neatskleidė.

„Jie tikrai nebijo, mes nebijome, mūsų profsąjungos santykiai su administracija tikrai labai geri. Neturime baimės jausmo. Gal mokytojai jaudinosi, gal nenorėjo, nesitikėjo, bet tikrai prievartos nebuvo“, – kodėl mokytojai atsisako kalbėti apie streiką, aiškino mokyklos profsąjungos pirmininkė Gražina Malaiškienė.

Dauguma kalbintų moksleivių neslėpė džiaugsmo dėl nevykstančių pamokų ir žiniasklaidos dėmesio.

Kaune streikavo vos apie 60 mokytojų, vėliau prisijungė daugiau

Antradienio rytą tik keturiose Kauno mokyklose dėl švietimo darbuotojų iš anksto skelbto įspėjamojo streiko buvo sutrikdytas įprastinis darbo ritmas.

Daugiau nei trečdalis - 22 - mieste streikuojančių mokytojų yra iš įspėjamąjį streiką skelbusios S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos: jie pirmąją pamoką nėjo į klases, o visu būriu sėdėjo mokytojų kambaryje.

Prie streike dalyvaujančių mokyklų pedagogų „dėl kompanijos“ prisijungė ir vaikų darželio „Rudnosiukas“ darbuotojos. Tačiau, kaip naujienų agentūrai ELTA ankstų rytą sakė Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas dr. Antanas Bagdonas, darželio vaikai yra prižiūrimi grupėse, kur su jais žaidžia auklėtojos. Jo teigimu, tik formaliai protestuojama ir „Versmės“ mokykloje. Nors apie streiką tos mokyklos mokytojai pasiskelbė, bet antradienį pamokos čia vedamos.

Vienos iš streike dalyvaujančios mokyklos pedagogė ELTAI prisipažino, kad sutikimą streikuoti pasirašė tik nenorėdama pyktis su bendradarbėmis, nes puikiai supranta, kad kol kas streikuoti nėra dėl ko. Pasak jos, visi dabar gyvena prasčiau, ne tik mokytojai. Nes mažėja finansavimas ir policijai, ir sveikatos apsaugai: juk valstybėje krizė. Tačiau šiai pedagogei bei jos kolegoms daug abejonių kelia būsimos atestacijos, kurios gal tik dėl to ir planuojamos, kad mokytojams sumažinti profesines kategorijas, o tuo pačiu - ir darbo užmokestį.

„Jeigu mes ilgai ruošėmės, laikėme egzaminus, kad gautume metodisto vardą, jei mūsų pamokas ir dabar vertintojai neretai aplanko ir stebi, tai negi staiga gali paaiškėti, kad nemokame dirbti?" - stebėjosi ji, tačiau sutiko, jog katastrofiškai Kaune mažėjant mokinių skaičiui, būtų labai trapi garantija užtikrinti mokytojams etatinį atlyginimą, nors darbo krūvis sumažėjęs.

„Kaune yra 179 švietimo ir ugdymo įstaigos. Mokyklose dirba 3500 mokytojų. Iš tikrųjų jų reikėtų mažiau, ir švietimo sistema negali išvengti reorganizacijos. Bet žmonių teisė streikuoti ar kaip kitaip protestuoti, civilizuotais metodais reikšti savo reikalavimus. Niekas už tai jų nebaus, tiesa, už nedirbtas valandas atlyginimas jiems nepriklauso.

Mokytojai, manau, patys puikiai supranta, kokia yra finansinė Lietuvos padėtis ir ar laiku dabar keliami jų reikalavimai. Tuo pačiu turėtų suprasti, kad ne Kauno savivaldybės galioje spręsti, ar įmanoma juos patenkinti. Pagrindiniai sprendimai priimami ministerijoje. Kad jie visus tenkintų, reikia ne streikuoti, o teikti konkrečius pasiūlymus, kaip sunkmetį išgyventi ir toliau sėkmingai vystyti bei tobulinti švietimą ir ugdymą", - kalbėjo skyriaus vedėjas dr. A. Bagdonas.

Prie antradienio rytą Kaune savo darbo vietose pradėjusių streikuoti apie 60 pedagogų iš keturių Kauno mokyklų bei vieno vaikų darželio po pietų prisijungė keliasdešimt kolegų iš dviejų mokyklų ir dar vieno darželio.

Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, Kaune įspėjamajame streike dalyvavo Vydūno pagrindinės, Gedimino sporto ir sveikatingumo, "Varpelio" pradinės, "Versmės" vidurinės, I vaikų muzikos mokyklų bei S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, vaikų darželių "Rudnosiukas" bei "Židinėlis" dalis darbuotojų.

Tikslus streikuotojų skaičius nepraneštas. Teigiama, jog daugiausia mokytojų (apie 30) pamokų pagal mokymo programas nevedė S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos klasėse.

"Manyčiau, didmiesčiuose kai kurie švietimo tinklo, mokinio krepšelio metodikos ar kiti klausimai, dėl kurių neradus mokytojams priimtino sprendimo organizuotas įspėjamasis streikas, nėra tokie aktualūs kaip kaimo mokyklose. Todėl didmiesčiuose ir įspėjamajame streike dalyvavo mažiau pedagogų. Tačiau mes manome, tiek miestuose, tiek kaimuose turėtų keistis požiūris į mokytoją, derėtų labiau gerbti jo profesiją. Kol kas su mokytojais visai nesiskaitoma, jie metami iš darbo net nesidominto kur žmogus šeimai duoną uždirbs. Suprantu, mokinių mažėja, mokyklos tuštėja, finansinė padėtis sunki. Tačiau manytume, kad švietimui lėšų tikrai pakaktų, jeigu jos būtų racionaliau naudojamos", - Eltai aiškino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė.

Pasak jos, valdžiai reikėtų su mokytojų atstovais diskutuoti, tartis, kaip kuo geriau panaudoti pedagogų, į kuriuos valstybė nemažai investavo, žinias ir patirtį.

Profsąjunga: didinti darbo užmokesčio ar finansavimo neprašome

„Aš manau, kad pokyčių bus į gerąją pusę, bet jei ir toliau ministerija laikysis savo kietakaktiškos pozicijos, pradėsime kalbėti apie neterminuoto streiko organizavimą“, – antradienį žurnalistams sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Jo tvirtinimu, antradienį streikavo gerokai daugiau nei 300 iš Lietuvoje esančių 1300 mokymo įstaigų. „Lyginant su 2007 m. vykusiu streiku, dvigubai daugiau mokyklų dalyvauja streike, dukart tiek mokyklų palaiko streiką“, – kad prie streiko prisijungė mažai mokyklų, gynėsi A. Jurgelevičius.

LŠPS lyderis pripažino, kad ypač mažai mokyklų streikavo Vilniuje. „Dar kartą kartoju, kad streiko reikalavimuose nėra prašymo didinti darbo užmokestį ar finansavimą švietimui. Yra reikalavimas iš esmės nebloginti darbo sąlygų ir neuždarinėti mokyklų“, – streiko reikalavimu dėstė A. Jurgelevičius.

Jo tvirtinimu, Lietuva turi nusistatyti prioritetą, kad, kaip deklaruojama, mokykla būtų arčiau mokinio. Pasak A Jurgelevičiaus, jei toks prioritetas yra, reikia skirti pakankamai daug lėšų mažų kaimo mokyklų išlikimui. „Šiandien Lietuvoje susiklosčiusi paradoksali situacija, kada deklaruojama, kad siekiama išsaugoti kaimą, kaimo mokyklas, bet realybėje daroma viskas atvirkščiai“, – tvirtino profsąjungos vadas.

Politikai skundžiasi, kad buvo neįsileisti į mokyklas

Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija praneša, kad  politikai  pasisiūlė nuvykti į mokyklas ir išklausyti mokytojų keliamus klausimus bei atsižvelgti į racionalius pasiūlymus, tačiau, deja, Vilniaus ugdymo įstaigų profesinės sąjungos atstovai parlamentarų į mokyklas nepanoro įsileisti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė nekvestionuojanti pedagogų teisės rengti įspėjamąjį streiką, tačiau paragino problemas spręsti prie derybų stalo, o ne gatvėje.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino įspėjamojo streiko nedramatizuojantis. Jo teigimu, dėl dviejų valandų streiko didelės žalos mokymo procesui nebus padaryta.

DELFI primena, kad Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktuose reikalavimuose LŠPS reikalauja nedelsiant inicijuoti mokinio krepšelio metodikos pakeitimus bei nemažinti savivaldybėms skirtos mokinio krepšelio dalies. Profsąjunga taip pat reikalauja atidėti atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, koreguoti mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų nustatyta 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma. Tai esą padidintų darbuotojų socialinį saugumą.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Po anglų kalbos egzamino – priekaištai: kliuvo viena užduotis (201)

Daugiau nei 20 tūkst. abiturientų šeštadienį laikė valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą. Pirmieji išsprendę jo užduotis pasidalinti savo patirtimi sutiko ir su DELFI.

Dvyliktokams – pirmasis rimtas išbandymas: vyks anglų k. egzaminas (36)

Šeštadienį daugiau nei 20 tūkst. abiturientų laikys anglų kalbos egzaminą. 9 val. prasidėsiančiam žinių patikrinimui atlikti bus skiriamos 3 valandos.

Pagalbai vaikams, nukentėjusiems nuo smurto numatomas didesnis finansavimas (15)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė projektų konkursą nevyriausybinėms organizacijoms, skirtą pagalbai nukentėjusiems nuo smurto vaikams. Nuo gegužės 20-osios iki birželio 10 dienos laukiama paraiškų iš nevyriausybinių organizacijų, kurios teiktų kompleksines paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams.

Mokyklose – 11 proc. mažiau abiturientų (32)

Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 27,5 tūkst. abiturientų – 11 proc. mažiau negu pernai. Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje buvo 30,6 tūkst. abiturientų.

Siūlo neslėpti: kai kurie mokiniai vartoja narkotikus (16)

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė sako, kad mokyklų vadovai turėtų pripažinti, kad kai kuriose mokyklose egzistuoja narkotikų vartojimo problema, neslėpti šios problemos ir ją viešinti.