Liko mažiau nei trys savaitės iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios, tačiau universitetai dar nežino, kiek studentų galės priimti šiais metais.
© Corbis
Norint išlaikyti tokį pat studijų finansavimo lygį, universitetams valstybės finansuojamas vietas siūloma sumažinti beveik penkiais tūkstančiais. Jei projektui Vyriausybė pritartų, Klaipėdos universitete (KU) studijų vietų sumažėtų beveik trim šimtais, o kai kurių specialybių apskritai gali nebelikti.

KU studijų prorektoriaus Vaidučio Laurėno teigimu, kalbos apie žadamą drastiškai mažinti studijų vietų skaičių universitetuose, uostamiesčio alma mater kelia didžiulį nerimą.

"Mūsų universitetas yra daugiakryptis ir į beveik 80 procentų studijų programų yra priimama po 20 studentų. Todėl jeigu mums pasiūlytų studentų skaičių sumažinti trim šimtais, būtume priversti kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu, kad leistų atsisakyti priėmimo į kai kurias studijų programas", - nuogąstavo jis.

Siūlymas - nepopuliarus

"Sumažinti priėmimą į aukštąsias mokyklas siūlome gavę Vyriausybės kanceliarijos potvarkį nustatyti tokį studentų skaičių, kad ateinančiais metais studijų finansavimui nereikėtų papildomų lėšų", - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sekretorius Saulius Vengris.

Universitetams ŠMM siūlo priėmimą į valstybės finansuojamas vietas sumažinti 4 634, o kolegijoms - 180.

"Noriu pabrėžti, kad tai tik siūlymas ir ne ministerijos išgalvotas. Klausimą spręs Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kiek jos dispozicijoje yra lėšų tam, kad studentus būtų galima tinkamai išmokslinti. Didžiulis studentų skaičius už labai mažus pinigus reikštų, kad aukštasis mokslas Lietuvoje taptų tik nominalus", - dienraščiui sakė S.Vengris.

Be to, teigė valdininkas, šalyje be valstybinių veikia ir privatūs universitetai, kuriuose jaunuoliai taip pat gali studijuoti.

ŠMM sekretorius teigė suprantąs, kad sprendimas sumažinti studentų skaičių būtų nepopuliarus: "Nesakau, kad problemos nėra, tačiau kalbu apie realias galimybes, kurių aplinkoje reikia veikti".

Kranininkų ieško... universitete

Kita vertus, svarstė S.Vengris, dalis žmonių ministerijos siūlymui pritaria. "Turinčių profesinį išsilavinimą žmonių Lietuvoje labai trūksta, o tų, kurie baigę aukštąjį mokslą dirba kasininkais-kontrolieriais, daug. Vadinasi, valstybės lėšos išleistos netinkamai. Aukštasis mokslas yra didelis turtas, bet tą patį turtą kažkas turi išlaikyti, o vėliau nupirkti", - teigė S. Vengris.

Anot jo, Pramonininkų, Verslo darbdavių konfederacijos atstovai kalba apie didesnį kolegijų absolventų poreikį, nei baigusiųjų universitetus.

Savo ruožtu V. Laurėnas dienraščiui pasakojo kone anekdotines situacijas, kai į KU atėję pramonininkai ieško sau kranininkų ar mokančių vairuoti traktorių žmonių: "Tai, sakau, kodėl, neieškote kranininko kolegijoje ar profesinėje mokykloje? Kažkodėl ieško žmogaus su aukštuoju išsilavinimu".

"Esame Europos uodegoje"

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento Vytauto Kaminsko teigimu, tokiam ministerijos siūlymui rektoriai nepritars. "Beveik 5 tūkst. mažinti universitetų studentų skaičių, paliekant beveik tiek pat kolegijose, būtų neteisinga", - sakė profesorius V.Kaminskas.

Rektorių konferencija tebesilaiko pozicijos, kurią ministerijai išsakė dar kovą: pritaria, kad universitetuose būtų sumažinta valstybės finansuojamų studijų vietų 2 tūkst., tačiau tokiu pat skaičiumi būtų sumažintas ir priėmimas į kolegijas, o priėmimas į profesines mokyklas padidintas 4 tūkst.

"Mes vykdome Vyriausybės užsakymą, todėl kiek bus leista priimti studentų, tiek ir priimsime. Tačiau universitetas - ne fabrikas, mes turime ir misiją paaiškinti visuomenei, ką apie visa tai manome", - teigė KU studijų prorektorius.

Pasak V.Laurėno, valstybės finansuojamų vietų mažinimas universitetuose ir akademijose prieštarauja Bolonijos deklaracijos ir Lisabonos strategijos pagrindinėms nuostatoms ir gali sukelti socialinę įtampą.

"Lisabonos strategijoje yra numatyta ES universitetuose studentų skaičių kasmet didinti maždaug po 2 milijonus, o pas mus žadama mažinti. Ir ne kiek nors, o 20 procentų! Juk Lietuvoje ir taip tik 13 procentų darbingo amžiaus žmonių turi aukštąjį išsilavinimą: suraskite dar nors vieną šalį Europoje, kur šis procentas būtų toks mažas", - stebėjosi prorektorius.

Minėtiems dokumentams, pasak V.Laurėno, prieštarauja ir siūlymas sumažinti 595 vietomis magistro studijų skaičių: "Europa yra pasiruošusi per artimiausius metus didinti mokslo daktarų skaičių 700 tūkstančių, o, įdomu, iš ko gi daktarai atsiranda?".

Anot V.Laurėno, pastaruoju metu akcentuojama, kad vienam tūkstančiui mūsų šalies gyventojų tenka daugiausiai studentų, tačiau pamirštama, kad Lietuvoje yra mažiausiai išsilavinusių žmonių: "Prisiminkite, kad 1990-1995 metais beveik niekas aukštosiose nesimokė, o prekiavo Gariūnuose. Be to, vidutiniškai ketvirtadalis jaunuolių universitetų nebaigia".

Sumažėtų ir mokamų vietų

Prorektorių labiausiai stebina tai, jog universitetuose užsimota ir maždaug tūkstančiu sumažinti valstybės neapmokamų studijų vietų: "Net už pinigus žmonėms norima nebeleisti mokytis. Nerandu jokio protingo paaiškinimo tam".

Anot V.Laurėno, dalis politikų tikisi, kad sumažinus studijų vietų skaičių universitetuose, jaunuoliai stos į profesines mokyklas. Tačiau jis teigė abejojąs tuo: "Abiturientai rinksis kolegijas arba išvažiuos į kokią Airiją ar Kiprą".

Prorektoriaus manymu, sumažinus vietų skaičių universitetuose, jaunuoliai būtų kone jėga stumiami rinktis žemesnio lygio studijas.

"Jei žmogus geba studijuoti universitete, kodėl jam siūloma eiti į profesinę mokyklą? Lietuvos konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad žmogus gebantis siekti aukštojo mokslo, turi teisę tai daryti. Todėl verta pamąstyti, ar siūlymai mažinti studijų skaičių universitetuose neprieštarauja šalies konstitucijai, - teigė V. Laurėnas. - Universitetai gali pasakyti jaunuoliui, ar jis pakankamai gabus studijuoti aukštojoje mokykloje, ar ne. Tačiau šioje situacijoje, spėju, konstitucijos garantuojama teisė dirbtinai apribojama todėl, kad Vyriausybė negali surasti papildomų 28 milijonų litų esamam studijų vietų skaičiui išlaikyti".

Beje, studijoms Lietuvoje lėšų šiuo metu skiriama 4 kartus mažiau už Europos Sąjungos šalių vidurkį ir beveik 10 kartų mažiau negu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiems mokslo metams Lietuvos jaunuolio studijoms Lietuvoje vidutiniškai teko 5 137 litai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (17)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

A. Tapinas. Mūsų gėda tarp intrigantų ir impotentų (109)

Penktadienį Vilniaus oro uoste vėl nusileidus pirmajam lėktuvui, viešoje diskusijoje pasigirdo...

Tyrėjų akiratyje – kredito unijos, kurios be klientų žinios pervedinėjo pinigus (3)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) tiriamos kredito unijos „Baltija“ ir Namų...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (1)

Planas rekonstruoti„ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Isteriją Vokietijoje sukėlusios JAV sankcijos Rusijai – gera proga nulipti nuo Maskvos vamzdžio? (108)

Vokietijoje netyla prieštaringos diskusijos dėl naujųjų JAV sankcijų Rusijai. Kairiojo sparno...

V. Adamkus: tokia ES nebegalės egzistuoti (106)

Keista stebėti, kaip kai kurie ES šalių lyderiai perima Vladimiro Putino retoriką ar net gina...

Gyvybę išgelbėjęs stebuklas Šiauliuose: praeivis sugavo pro langą krentančią mergaitę (30)

Šiauliuose pirmadienis prasidėjo dramatiškai – pro vieno bendrabučio langą iškrito mažametė...

Saldžių mandarinų galite užsiauginti tiesiog ant palangės

Kvapnūs, sultingi, saldūs mandarinai Lietuvoje „auga“ ne tik parduotuvėse… Jų derliaus...

Prakalbo apie svarbiausią jaunimo bruožą: po Antrojo pasaulinio karo tokie žmonės buvo engiami

Didelis greitis, staigūs manevrai ir įspūdingos figūros ore – Lietuvoje sparčiai populiarėja...