Visuotinis mokestis už mokslą bus įvestas tik tuomet, kai visi studentai turės galimybę pasiimti lengvatines valstybės paskolas. Taip sakė švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. "Ateinančiais mokslo metais visuotinis mokestis už studijas nebus įvestas. Prie jo bus pereita palaipsniui", - teigė ministras.
© ELTA (V.Kopūsto nuotr.)
Paklaustas, ar numatytas privalomų įmokų už studijas dydis, ministras teigė, jog jos bus skirtingos ir gali svyruoti nuo 2 iki 8 tūkst. litų per metus. Tačiau, kaip ir dabar, visos studijų kainos studentams mokėti nereikės.

"Net neakivaizdininkai nemoka visos studijų kainos, - pažymėjo R. Motuzas. Jo teigimu, iš biudžeto pinigų numatoma išlaikyti pastatus, mokėti už jų priežiūrą, leisti vadovėlius, organizuoti mokymą, nes "tai - valstybės pareiga".

Ministras užtikrino, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol nusistovės nauja paskolų studentams sistema, išliks valstybės finansuojamos vietos.

"Šių metų pabaigoje teiksime Vyriausybei ilgalaikį aukštojo mokslo planą, kurio sudėtinė dalis bus aukštųjų mokyklų finansavimas bei studentų įmokų dalis", - sakė ministras.

Studijų finansavimo ir mokesčio už mokslą pakeitimai šiuo metu aptariami su aukštųjų mokyklų bendruomenėmis. Taip pat svarstomi skirtingi valstybės paskolos grąžinimo būdai.

"Pavyzdžiui, jei specialistas nuvažiuos dėstyti į Šalčininkus, kur tuo metu trūks dėstytojų, valstybė nereikalaus grąžinti kredito. Tačiau, jeigu po studijų jis pasirinks uždarbiauti Dubline, paskolą turės grąžinti", - sakė ministras.

R. Motuzo teigimu, įvedus visuotinį mokestį už mokslą taip pat bus siekiama atsisakyti universitetų finansavimo lygiavos. Planuojama, kad dabartinį universitetų finansavimą pakeis "mokinio krepšelio" principu drauge su studentu į konkrečią aukštąją mokyklą "ateinantys" pinigai.

"Turėdami vienodas galimybes pasiimti paskolas, studentai galės laisvai rinktis studijų programas ir universitetus. Daugiau studentų turinti mokykla gaus daugiau pajamų, o nepopuliarios studijų programos - atkris", - aiškino ministras.

Mokslo ir studijų fondo duomenimis, 2004 metais valstybės paskolomis galėjo pasinaudoti 9350 studentų. Jiems buvo išdalyta 20,6 mln. litų. Iš jų apie 2 mln. litų, skirtų tiksliniams mokesčio už mokslą kreditams, liko nepanaudoti.

"Mokesčio už mokslą kreditų nepopuliarumą nulėmė dvi priežastys. Visų pirma tai, jog kartą per semestrą suteikiama 500 litų paskola pervedama ne studentui, o aukštajai mokyklai. Kita priežastis - palyginti nedidelė paskolos suma, dėl kurios jaunuoliai nesiryžo pradėti tvarkyti dokumentų", - sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Mačernius.

Metų pabaigoje nepanaudoti mokesčio už mokslą paskolų pinigai buvo skirti populiarioms gyvenimo išlaidų paskoloms.

Norinčių gauti iki 36 minimalių gyvenimo lygių (4,5 tūkst. litų) paskolą gyvenimo išlaidoms kasmet yra daugiau nei pinigų. Todėl aukštosios mokyklos priverstos spręsti, ar maksimalią paskolą suteikti mažesniam skaičiui studentų, ar po mažesnę sumą padalyti didesniam skaičiui.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų šalies akademinio jaunimo galimybės pasiimti valstybės lengvatines paskolas - ribotos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, kurio metu buvo analizuota studentų socialinė padėtis 26 Europos šalyse, parodė, jog Kipre, Maltoje ir Didžiojoje Britanijoje beveik visi norintys gali paimti valstybės paskolas studijoms. Mažiausiai paskolas gaunančių studentų Europoje - nuo 11 iki 20 proc. - Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Vokietijoje ir Portugalijoje.

2004 metais Lietuvoje valstybės paskolų užteko 5,7 proc. studentų.

Valstybės paskolos studentams pradėtos teikti 1998 metais. Pirmaisiais metais joms buvo skirta 2 mln. litų, o 2005 metais - jau 20 mln. litų.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (40)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (346)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvai – galimybė prisitraukti pinigų iš Lenkijos (129)

Politinis neapibrėžtumas Lenkijoje verčia tenykštį verslą žvalgytis į užsienį, o Lietuva...

Ragina būti atsargius: stiprus vėjas prilaužė medžių (7)

Ugniagesiai ketvirtadienio rytą gavo šešis iškvietimus šalinti nuvirtusių medžių.

S. Skvernelis: padidinti alkoholio akcizai pasiteisino (194)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino -...

Nyderlanduose užkirstas kelias potencialiam teroristiniam išpuoliui nutrauktas roko grupės koncertas (93)

Nyderlanduose vienas ispanas buvo sulaikytas netoli roko koncerto vietos vairuojantis dujų balionų...

Sąžiningai pasielgusi vairuotoja liko apgauta „teisininkės“: eismo įvykio nė nebuvo (72)

Darydama automobilio dureles kitos mašinos dureles įbrėžusi klaipėdietė sulaukė netikėtų...

Traumos padariniai: neišvengiami M. Kalniečio viršvalandžiai ir alternatyvos (22)

Tai turėjo būti metai, kai Lietuvos rinktinė pagaliau nebūtų turėjusi bėdų įžaidėjų...

Provincijos turguje vaikinas susikūrė naują įvaizdį ir tai kainavo visai nedaug (42)

DELFI Stilius vėl apsilankė Raseinių turguje ir šį kartą žvalgėsi, kokių drabužių čia...

Pigu ir kokybiška: egzotiškesnės alternatyvos pabodusiai Turkijai (18)

Visame pasaulyje viena iš populiariausių žmones apsėdusių manijų tampa kelionių manija....