VDU rektorius Juozas Augutis skaičiuoja, kad apie pusė mokyklas baigusių abiturientų dar nėra tvirtai apsisprendę, kokias konkrečiai studijas pasirinkti. Teigiama, kad naujasis klasteris būtų naudingas būtent tokiems studentams.
Pirmuosius dvejus metus studentai studijuotų pagal bendrą programą, o likusi dalis būtų skirta specializacijai kompetencijos centruose.
Pavyzdžiui, dvejus pirmus metus studentas galėtų mokytis Šiauliuose ar Klaipėdoje, o paskutiniai du kursai būtų rengiami Kaune.
„Pirmiausia mes siūlome pertvarkyti programas taip, kad jos atitiktų „artes liberales“ principą. Tai reiškia, kad pirmi dveji metai būtų bendrauniversitetinės studijos. Toliau įvairiais bendravimo būdais studentai, kurie įstojo į panašias programas, būtų apjungiami į pirmųjų dvejų metų bendrąsias studijas. Didžiausia problema – specializacija, kurių daug ir kurių iš tikro reikia. Tačiau specializuoti studentus reikia turėti labai didelius pajėgumus – profesūros įvairovę, mokslinių tyrimų įvairovę. Laikyti tokį kontingentą, išlaikyti tokius pajėgumus visuose universituose – neįmanoma misija. Tikrai yra variantas turėti kompetencijos centrą viename ar dvejuose universitetuose“, - yra sakęs J. Augutis.
LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis atkreipė dėmesį į kuriamo klasterio svarbą. Pasak jo, „klasteris padėtų išplėtoti įvairesnes dalykiško bendradarbiavimo galimybes, plačiai taikyti Artes Liberales (laisvųjų menų) principus, kurti perspektyvias bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programas, vykdyti mokslinius tyrimus ir bendrą projektinę veiklą, efektyviau naudoti infrastruktūros išteklius“.
Tačiau klasterio idėjai pritaria ne visi.
„Nuoširdžiai – nerandu nė vieno argumento, kodėl konsorciumas galėtų veikti. Tokių fantazijų per 25 metus buvo labai daug ir nė viena jų neveikė – viskas liko teoriniame lygmenyje. Taip, Europoje yra konsorciumų, bet jie nėra tokio tipo, kokie čia bandomi daryti. Visas pasaulis juda link geriausio mokslo ir studijų potencialo konsolidacijos. Tada yra galimybė kažką padaryti. Lietuvoje, savo ruožtu, nekalbama apie tikrąją problemą – viskas vyksta iškreiptu būdu. Paprastai tariant, keistais būdais bandoma gauti papildomą finansavimą“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.