Tai numatyta valdančiąją koaliciją suformavusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos (LSDP) Vyriausybės programos projekte.
Programą įvertinusi švietimo ekspertė Virginija Būdienė įsitikinusi: šios kadencijos Seimas galės priimti radikaliai konservatyvius sprendimus, nes valdančioji koalicija dar konservatyvesnė už konservatorių dominuojamą opoziciją.
Gręžiasi į krikščioniškas vertybes
LVŽS ir LSDP koalicijos programoje Lietuvos švietimo politikos esminiais žodžiais įvardijama kokybė, tinkamumas, lygios galimybės, prieinamumas ir tarptautinis reikšmingumas.
Programoje ne kartą minimos krikščioniškos vertybės. Būtent šiomis vertybėmis grįstu ir į tautos bei valstybės išsaugojimą orientuotu požiūriu bus siekiama, kad jaunoji karta save ir Lietuvą suvoktų kaip savarankišką, aktyvią ir kitoms šalims lygiavertį pasaulio istorijos veikėją. Kaip rašoma programoje, šios vizijos įgyvendinimo pagrindu švietimo srityje galėtų būti Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos idėja, kurios branduolys – ne Lietuvos pasaulyje, o pasaulio Lietuvoje samprata. Ji leistų Lietuvos mokykloje įtvirtinti nuostatą apie orią, ilgaamžes tradicijas ir ateitį turinčią Lietuvos visuomenę.
Toliau programoje pereinama prie konkretesnių žingsnių. Pavyzdžiui, žadama kurti saugią mokyklos aplinką, užsiimti patyčių, savižudybių, žalingų įpročių prevencija. Žadama tobulinti nacionalinį mokinių pasiekimų vertinimą jį papildant baigiamojo brandos darbo, socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos elementais.
„Siekdami adekvačiai įvertinti mokinių pažangą ir įgytas kompetencijas, valstybinių brandos egzaminų sistemą pertvarkysime daugiau dėmesio skirdami kaupiamajam įvertinimui bei nacionalinio (NEC, LAMA BPO) ir mokyklos indėlio į pasiekimų vertinimą racionaliai pusiausvyrai“, – rašoma koalicijos programoje.
Ketinama pertvarkyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą atsisakant išimtinai akademinių kriterijų ir sudarant sąlygas „racionaliam, individualizuotam mokymosi institucijos / mokymosi formos pasirinkimui“.
Žadama parengti programas skirtingiems lavinimo poreikiams tenkinti – dvikalbiams ir kitakalbiams, taip pat turintiems negalią ar specialiųjų poreikių vaikams. Programoje numatoma mažinti kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir periferijos, stiprinti daugiafunkcinius bendruomenių centrus kaimo vietovėse.
Programoje liko ir LVŽS rinkimų kampanijos metu kartotas pažadas bendrajame ugdyme atsisakyti „mokinio krepšelio“ metodikos, kuri esą didina ugdymo sąlygų netolygumus. Ją žadama pakeisti „su skirtinga didmiesčių ir periferijos situacija susietu klasių komplektų modeliu“.
Mokytojų, kito pedagoginio personalo atlyginimams užtikrinti žadama įdiegti etatinio apmokėjimo tvarką. Darbo užmokestį žadama diferencijuoti atsižvelgiant į darbuotojų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir darbo sąlygų skirtumus, priklausomai nuo ugdymo įstaigos ir jos buvimo vietovės tipo. Žadama parengti pedagogų pensijų skyrimo tvarką ir visavertės išankstinės pensijos sąlygas.
Žadama neapsiriboti visuotiniu priešmokykliniu ugdymu. Koalicijos partnerių nuomone, svarbu žengti dar vieną žingsnį – priešmokyklinį ugdymą pradėti vaikui sulaukus 5 metų, o pradinį ugdymą – 6 metų amžiaus. Skelbiama, kad kiekvienas vaikas galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, bus sudarytos galimybės lankyti neformaliojo ugdymo įstaigą, išaugs vasaros poilsio stovyklose dalyvaujančių vaikų skaičius.
Stiprins pedagogų rengimą
Turėtų nelikti ne tik mokinio, bet ir „studijų krepšelio“, pagrįsto modeliu, kai vietą aukštojoje gavęs studentas su savimi atsineša finansavimą. „Siekdami aukštojo mokslo valstybinio reguliavimo (valstybės užsakymo), „studijų krepšelio“ metodiką pakeisime finansavimu pagal sutartis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus su aukštosiomis mokyklomis, grindžiamas aukštųjų mokyklų profiliu, strateginiais uždaviniais ir pasiektais rezultatais pagal valstybės nustatytus kokybės kriterijus studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – rašoma programoje.
Visiems Lietuvos gyventojams, priimtiems į studijas pagal valstybės užsakymą, bus garantuojama nemokoma studijų vieta. Nemokama studijų vieta ir socialinės paramos bei stipendijų sistema bus susieta su studento įsipareigojimu pasiekti apibrėžtus studijų rezultatus.
Numatoma, kad studijų paskolas palaipsniui ims teikti Valstybinis studijų fondas – bus atsisakyta komercinių bankų dalyvavimo.
Žadama įdiegti skaidrią konkursinę atestaciją priimant į darbą, dirbančių pedagogų kvalifikacijos peržiūrą inicijuoti kas penkerius metus. Numatoma mokytojo teisių, įpareigojimų ir atskaitomybės pusiausvyra, mažinant kontrolę ir biurokratiją. Tai, tikimasi, suteiks daugiau erdvės kūrybiškumui ir inovacijoms.
Remdamiesi tarptautine praktika, valdantieji žada modernizuoti doktorantūros studijas: numatoma įsteigti profesinę doktorantūrą, sudaryti prielaidas doktorantams kuo anksčiau prisidėti prie sumanios specializacijos prioritetų realizavimo ir įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvės projektus. Taip, skelbiama, išaugs doktorantų ir mokslininkų, dirbančių verslo įmonėse, skaičius, Lietuva įsijungs į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus (CERN, ESS ir kt.), šalyje veiks bent vienas tarptautinis aukštos kompetencijos centras.
V. Būdienė: tylima dėl „raupsuotųjų“
Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė ir prezidentės vyriausioji patarėja V. Būdienė pastebi, kad Vyriausybės programoje iš esmės pasikeitė nemokamų studijų principas. Valstiečiai žalieji buvo siūlę visuotinai nemokamas studijas, bet dabar siūloma nemokamai studijuoti tik pagal „valstybės užsakymą“.
Ekspertė stebisi, kad programoje nieko nekabama apie studijuojančių savo lėšomis situaciją – minimi tik studijuojantys pagal valstybės užsakymą. Koalicijos derybose buvo kilusi idėja juos atskirti nuo „valstybinių“ studentų į atskiras auditorijas. V. Būdienė tokius studentus buvo pavadinusi „raupsuotais“. Pagal programos projektą neaišku, ar raupsuotieji atsiras, ar valstiečiai šios idėjos atsisakė.
Lyginant su priešrinkimine valstiečių programa, V. Būdienė mato dar vieną naujovę: studijų paskolas pradės teikti Valstybinis studijų fondas, o bankų paslaugų bus atsisakyta. „Tai gera idėja, per dešimtmetį toks fondas išlaikytų pats save, o studentai, absolventai gautų lankstesnes sąlygas“, – komentuoja specialistė.
Programoje naujai deklaruota, kad kelios aukštosios mokyklos susijungs į stambesnius vienetus, bus sukurtas tarptautiniu mastu konkurencingas aukštųjų mokyklų tinklas, veiks bent vienas tarptautinis aukštos kompetencijos centras. „Jokie būdai, kaip tai bus atlikta, kol kas neįvardijami“, – sako pašnekovė.
M. Lukšienės idėjos suplaktos su krikščionišku mokymu
Vis dėlto V. Būdienei įdomiausia Vyriausybės programos projekto preambulė.
„Ten šalia nusistovėjusių kokybės, lygių galimybių ir prieinamumo principų įvardijamas ir tinkamumo principas. Deja, jo turinys neatskleidžiamas.
Kokiomis nuostatomis bus siekiama grįsti švietimą? Priešrinkiminėje LVŽS švietimo dalies programoje tarp nediskriminavimo švietime principų šalia kitų buvo įrašyti dar nediskriminavimas dėl lyties ir religijos, dabar jų neliko, bet atsirado nediskriminavimo dėl gyvenamosios vietovės principas.
Papildomai atsirado bei kelis kartus preambulėje pakartotas švietimo krikščioniškųjų vertybių pamatas. Pasikeitė ir programinės orientacijos į Meilės Lukšienė idėjas“, – komentuoja Vilniaus universiteto docentė.
Priešrinkiminėje programoje rašyta: „Sekdami profesorės M. Lukšienės tautinės mokyklos koncepcija, remsimės tautos kultūra ir spręsime Lietuvai aktualius uždavinius dalyvaudami Europos ir pasaulio švietimo procesuose.“
Vyriausybės programos projekte rašoma jau kitaip: „Krikščioniškomis vertybėmis grįstu ir į tautos bei valstybės išsaugojimą orientuotu požiūriu siekti, kad jaunoji karta save ir Lietuvą suvoktų kaip savarankišką, aktyvią ir kitoms šalims lygiavertį pasaulio istorijos veikėją. Šios vizijos įgyvendinimo pagrindu švietimo srityje galėtų būti M. Lukšienės Tautinės mokyklos idėja, kurios branduolys – ne Lietuvos pasaulyje, o pasaulio Lietuvoje samprata“.
„Suplakti M. Lukšienės idėjų su krikščioniškuoju mokymu nedera, nes jos ugdymo filosofija paremta humanizmo, nacionalinės bei pasaulio kultūrų sąveika, o ne tiesmukai minimomis religinėmis nuostatomis“, – atkreipia dėmesį švietimo specialistė.
Įžvelgia radikalų konservatizmą
V. Būdienė prognozuoja, kad naujos kadencijos Seime galime sulaukti radikaliai konservatyvių sprendimų.
„Akivaizdu, kad šios kadencijos Seimas galės priimti radikaliai konservatyvius sprendimus, nes valdančioji koalicija dar konservatyvesnė už konservatorių dominuojamą opoziciją. Gal toks ir buvo gudrus planas – neutralizuoti liberaliau nusiteikusias politines frakcijas, pvz., socialdemokratus, kai bus balsuojama už sprendimus, susijusius su šeima, partneryste, lytiniu ugdymu ir rengimu šeimai“, – svarsto pašnekovė.
V. Būdienės pastebėjimu, su vertybinėmis nuostatomis susiję ir keli punktai programos mokslo srityje. Pavyzdžiui, bus skatinami lyčių lygybės moksliniai tyrimai, tik nenurodoma šių tyrimų paminėjimo priežastis. Bet pabrėžiama, kad mokslo rezultatų naudojimas bus „neatsiejamas nuo asmens ir visuomenės lūkesčių bei vertybėmis grįstų pasirinkimų“.
„Gali taip nutikti, kad bus draudžiami, pavyzdžiui, kamieninių ląstelių tyrimai, biotechnologiniai tyrimai. Toks požiūris į mokslą anksčiau buvo būdingas kai kuriems konservatoriams, bet šioje programoje jis įrašytas kaip nuostata gali atsirasti „geras‘ ir „blogas“ mokslas Lietuvoje? Didžiuojamės savo biotechnologijos, biochemijos mokslais, bet gal nebe ilgai?“, – klausimus kelia buvusi prezidentės vyriausioji patarėja.
Dėl visko kaltina krepšelius
Vienas švietimo programos dalies autorių, LVŽS atstovas Seimo narys Eugenijus Jovaiša DELFI patvirtino, kad su socialdemokratais dėl minėtų nuostatų sutarta.
E. Jovaiša sako, kad tam pasiekti yra įvairių kelių ir čia reikės susitarimo bei bendro darbo. Pašnekovas mini aukštojo mokslo harmonizavimą – esą tai geriausiai apibrėžia koalicijos planus.
„Dabartinis finansavimo metodas finansuoja žmogų – pinigų maišelį – kur žmogus, ten pinigai. Yra ir toks finansavimo metodas, kai kurios šalys naudoja, bet šis finansavimo metodas pagimdė tai, ką dabar girdite – visos partijos, frakcijos vienu žodžiu šaukia, kad švietimą reikia tvarkyti iš esmės. Nesutvarkyto švietimo finansinis pagrindas – tie patys krepšeliai. Štai čia ir kyla klausimas, ar toks finansavimas padarė, kad mokslas būtų geresnis, ar ne“, – tai, kad krepšelių sistemą reikia naikinti, įrodinėja E. Jovaiša.