Kas kaltas dėl prastų lenkiškų mokyklų rezultatų?

 (386)
Kas kaltas dėl prastų lenkiškų mokyklų rezultatų?
© A.Stackevič nuotr.

Brandos egzaminų rezultatai byloja apie prastą švietimo kokybę Lietuvos lenkiškose mokyklose – kai kuriose jų egzaminų pasiekimai 3-4 kartus prastesni nei Lietuvos vidurkis. Specialistai tai aiškina nepakankamu valstybinės kalbos mokėjimu, o lenkų mokyklų atstovai, nesutikdami su tokiais rezultatais, kaltina „mokinių kontingentą“.

DELFI pateikia mokyklų palyginimą, sudarytą pagal visų mokyklų istorijos, matematikos ir anglų kalbos 2011 metų baigiamųjų egzaminų rezultatus. Mokinių pasiekimai viešai skelbiami Nacionalinio egzaminų centro puslapyje internete.

Mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis vieta visų šalies mokyklų eilėje pagal matematikos, istorijos ir anglų kalbos 2011 m. brandos egzaminų rezultatus

Mokyklamokomoji kalba90-100 gavusių dalis (%) lyginant su abiturientų skaičiumi*vieta visų Lietuvos mokyklų eilėje 75-100 gavusių dalis (%) lyginant su abiturientų skaičiumi*vieta visų Lietuvos mokyklų eilėje
Geriausia šalies mokyklalietuvių192,81213,51
Vilniaus Levo Karsavino vidurinė mokyklarusų31,02751,748
Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokyklabaltarusių27,33945,569
Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijalenkų25,04751,946
Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijarusų23,15347,360
Trakų rajono Trakų vidurinė mokykladvi(tri)kalbė23,15426,9170
Vilniaus Naujamiesčio vidurinė mokyklarusų21,86041,887
Vilniaus r. Pagirių gimnazijadvi(tri)kalbė21,76537,3104
Vilniaus Lukiškių vidurinė mokyklarusų20,97241,985
Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokyklarusų17,58737,5101
Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokyklalenkų17,09137,2106
Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokyklalenkų15,211122,7203
Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokyklarusų14,911529,8146
Vilniaus „Juventos“ gimnazijarusų14,412045,470
Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinė mokyklalenkų13,312940,091
Vilniaus r. Rukainių vidurinė mokykladvi(tri)kalbė10,716810,7359
Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinė mokyklalenkų9,718512,9327
Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijadvi(tri)kalbė9,518916,7278
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokyklarusų9,319820,4227
Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijalenkų9,219933,3126
Vilniaus Jeruzalės vidurinė mokykladvi(tri)kalbė8,321725,0183
Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokyklarusų7,522920,0232
Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijadvi(tri)kalbė7,523010,0367
Trakų r. Lentvario 1-oji vidurinė mokykladvi(tri)kalbė6,724920,0234
Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijarusų6,425221,7212
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokyklalenkų5,92665,9410
Vilniaus „Santaros“ vidurinė mokyklarusų5,627622,5204
Trakų r. Rūdiškių gimnazijadvi(tri)kalbė5,428113,5317
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijarusų4,929413,6315
Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijadvi(tri)kalbė4,73016,3403
Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijalenkų4,630216,9275
Vilniaus r. Avižienių vidurinė mokykladvi(tri)kalbė4,530411,4351
Vilniaus r. Mickūnų vidurinė mokykladvi(tri)kalbė4,330713,0325
Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokyklalenkų4,331227,5165
Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykladvi(tri)kalbė4,13116,1406
Šalčininkų r. Eišiškių gimnazijalenkų2,03598,0388
Kauno Aleksandro Puškino gimnazijadvi(tri)kalbė1,23703,7436

* Pateikiama visų trijų egzaminų rezultatų suma: matematika(%) + istorija(%) + anglų kalba(%)

Iš sudarytos mokyklų eilės išryškėja aiški tendencija, kad lenkiškose Vilniaus rajono mokyklose, skirtingai nei Vilniaus mieste, egzaminų rezultatai 3-4 kartus prastesni nei Lietuvos vidurkis. Visų Lietuvos mokyklų reitingo pirmajame šimtuke – tik dvi lenkiškos mokyklos.

Apžvalgininkas: tai lemia mokymasis ne valstybine kalba

Vytautas Strazdas
Vytautas Strazdas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Aš tikrai nemanau, kad kurių nors tautų moksleiviai mažiau gabūs negu kiti. Manau, visų gebėjimai maždaug tolygūs. O jei tokie rezultatai, vadinasi, kaltos nevienodos mokymosi sąlygos. Manau, tai, kad jie mokosi ne valstybine kalba, yra tiesioginė ir turbūt vienintelė priežastis, dėl ko rezultatai prastesni“, - teigia nepriklausomo švietimo savaitraščio „Dialogas“ apžvalgininkas Vytautas Strazdas.

V. Strazdas pats yra lyginęs vienodo tipo mokyklas, veikiančias tose pačiose gyvenvietėse – po dvi Rudaminoje ir Nemenčinėje. Ir jo tirtu atveju lietuviškų gimnazijų abiturientų rezultatai buvo gerokai geresni už tautinių mažumų mokyklų.

„Pamačiau didelį skirtumą tarp egzaminų rezultatų – kalbomis apie nevienodas gyvenimo sąlygas ir aplinkybes to niekaip nepateisinsi, nes imti tos pačios gyvenvietės vaikai. Dėl to ir manau, kad įtakos turi mokymasis ne valstybine kalba“, - sakė V. Strazdas.

Pasak V. Strazdo, prastesni mokymosi rezultatai atsiliepia tolimesnei jaunuolių karjerai, gyvenimo lygiui. „Tai yra labai blogai – kitų tautybių žmonės turi turėti visas galimybes išlikti savo tautos atstovais, bet sąlygos, kurios verčia kartu gyventi nevienodomis galimybėmis, nėra priimtinos“, - kalbėjo apžvalgininkas.

„Keistais“ ir „nelabai suprantamais“ V. Strazdas vadina lenkų mažumos reikalavimus padėties nekeisti ir daugiau lietuvių kalbos į mokyklas neįsileisti. „Daug požymių, rodančių, kad didžiajai daugumai tokia sistema nepalanki. Galbūt tai palanku kai kuriems jų politikams“, - svarstė V. Strazdas. Jo nuomone, įsileidimas į mokyklas daugiau lietuvių kalba mokamų dalykų – puikus būdas gerai išmokti lietuvių kalbą.

Teisinasi mokinių kontingentu

„Pirma problema – mokinių kontingentas – be motyvacijos arba iš visokių šeimų. Miesto vaikai iš vienų šeimų, kaimo – iš kitų. Antra – tai priklauso nuo mokyklos darbo, pedagogų meistriškumo, kabinetų techninių priemonių, naujų mokymosi sistemų įdiegimo“, - sako Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas, neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro apdovanotas Jozefas Kviatkovskis.

Visgi jis teigė nelinkęs tikėti reitingo rezultatais. J. Kviatkovskis siūlo tarpusavyje lyginti konkretaus rajono mokyklas – esą tada paaiškėtų, kuri mokykla kaip dirba.

„Aš Vilniaus rajono lenkiškų mokyklų nelyginčiau su, pavyzdžiui, Vilniaus Jėzuitų gimnazija ar Kauno technologijos universiteto gimnazija. Bet palyginčiau su Vilniaus rajone veikiančiomis mokyklomis, kurios pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. Tai būtų geras palyginimas“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak J. Kviatkovskio, jei abiturientai gerai nemokėtų valstybinės kalbos, jie nelaikytų valstybinio egzamino. O dabar, sako jis, iš 1215 abiturientų 90 proc. renkasi valstybinį egzaminą ir į jį eina įsitikinę, kad išlaikys.

DELFI primena, kad būtent J. Kvetkovskio vadovaujama „Macierz Szkolna“ dar vasarą ragino lenkų pedagogus nesilaikyti dalies Švietimo įstatymo nuostatų, kuriomis lenkų mokyklose įvedama daugiau pamokų lietuvių kalba.

V.Stundys: tai žinoma jau seniai

Valentinas Stundys
Valentinas Stundys
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

„Tos tendencijos jau buvo fiksuotos gerokai anksčiau, ir ne vienu atveju. Tą rodo ir tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvavo mūsų mokyklos, rezultatai, tą kasmet rodo ir brandos egzaminų rezultatai“, - teigia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

V. Stundys nesiryžo vertinti, kas nulemia prastesnius lenkų mažumos egzaminų rezultatus. Tačiau, mano komiteto vadovas, vieni veiksnių – geras valstybinės kalbos mokėjimas, mokytojų darbe naudojamos metodikos.

V. Stundys pastebi, kad viešumoje tautinių mažumų atstovai teigia priešingai – kad mokymosi rezultatai gerėja. Tokį požiūrį jis vadina politiniu.

„Vienas instrumentų, kuris įgalintų siekti geresnės rezultatų kokybės, yra ir geras valstybinės kalbos mokėjimas. Mes tą suvokiame kaip vieną labai svarbių veiksnių - ne tik brandos egzaminų kontekste, bet ypatingai galvodami apie abituriento sėkmingas studijas aukštojoje mokykloje, kur ypač svarbi pakankama valstybinės kalbos kompetencija“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.

www.DELFI.lt
 
386
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Jaunimo sodas

Patvirtinta stojimo į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarka (11)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 13:04
Patvirtinta stojimo į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarka
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Pagrindiniai konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas 2016 metais skaičiavimo principai išliks tokie patys kaip 2014 ir 2015 metais. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarką.

Tai, kas nutylima: kas lobsta iš egzaminų (182)

2014 rugpjūčio mėn. 27 d. 05:30
Matematikos užduočių nutekinimo skandalas išryškino švietimo sistemos pūlinį: tiek pedagogai, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojai lobsta teikdami korepetitorių paslaugas.

Besiriejančios profsąjungos grasina mokytojų streikais (65)

2014 rugpjūčio mėn. 26 d. 20:53
Kaip grybai po lietaus sudygusios švietimo profesinės sąjungos nesutaria tarpusavyje ir grasina mokytojų streikais.

D. Pavalkis turi rimtų planų permainos laukia ir abiturientų, ir darželinukų (74)

2014 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:55
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis jau kitąmet planuoja įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas. Ministras taip pat žada siūlyti, kad likus metams iki mokyklos, vaikai jai turėtų būti privalomai rengiami priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Šiaulių universitetas turi naują rektorių (29)

2014 rugpjūčio mėn. 25 d. 16:40
Šiaulių universitetas, ŠU nuotr.
Šiaulių universiteto taryba slaptu balsavimu išrinko naująjį Šiaulių universiteto rektorių. Juo tapo iki šiol laikinojo rektoriaus pareigas ėjęs matematikos mokslų prof. dr. Donatas Jurgaitis.