Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) instituto studentas Vėjas (vardas pakeistas) prieš keletą dienų neišlaikė filosofijos egzamino.
„Tai buvo paskutinis ir pats sunkiausias egzaminas, nes reikėjo tiesiog iškalti. Per 10 dienų laikiau 4 egzaminus. Mokiausi labai daug, galva buvo pergrūsta, net kaito, maniau, geriau iš naujo laikyčiau valstybinius egzaminus“, – pasakoja per Vytauto Radžvilo egzaminą kritęs Vėjas. Nepasisekė ne jam vienam – studento žiniomis, iš maždaug 145 studentų, filosofijos neišlaikė apie 50 pirmakursių.
Apie žinomą filosofą, politologą V. Radžvilą universitete sklando legendos. Dėl žinių, iškalbos ir sugebėjimo įtikinti pirmakursiai jį laiko kone Dievu. Tačiau, jų tvirtinimu, profesorius turi ir keistenybių.
Paprastai visi egzaminų rezultatai suvedami į duomenų bazę internete ir žinomi tik patiems studentams. Pas V. Radžvilą tvarka kitokia: visi susirenka į auditoriją ir po vieną kviečiami prieiti. „Kada prieini, jis į tave pasižiūri, jei atsimena, kad kalbėjai per seminarus, pažymį gali pakelti, jei ne, vertina pagal tai, ką parašei. Šįmet buvo daug atvejų, kai studentui nespėjus prieiti, dėstytojas sakydavo „perlaikymas“, – pasakojo Vėjas. Tiesa, kai kam pasisekė – jie egzamino neišlaikė, bet už dalyvavimą seminaruose gavo penkis. Pernai pasitaikė atvejų, kai V. Radžvilas klausdavo: „perlaikymas ar penki“? Tie, kurie pasirinko penkis, gavo šešis. Šįmet tokios galimybės nebuvo.
Vėjo teigimu, ištisos studentų kartos žino: pas V. Radžvilą reikia mokėti taip, kaip parašyta knygoje. Beje, studentai žino, kad V. Radžvilo paskaitos metai iš metų kartojasi: esą jis jas skaito žodis žodin, nesiskiria nei užduotys, nei seminarai. Studentai net turi sudarę iš kartos į kartą perduodamus konspektus.
Atsižvelgia į studentų nuomonę
Tuo metu TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad egzamino vertinimas – dėstytojo nuožiūros klausimas. Administracija žiūri, kad vertinimo kriterijai ir studijų organizavimas būtų aiškūs. Po kiekvieno semestro studentai turi galimybę pateikti komentarus apie dėstytojų ir jų skaityto kurso darbą. Dėstytojams pasiūloma atsižvelgti į studentų pastabas.
„Kol kas nematome, kad būtų ekstremalių nukrypimų į vieną ar į kitą pusę – kad labai prastai laikytų ar dominuotų itin geri vertinimai“, – aiškino R. Vilpišauskas. Jis pats dėsto magistrantūros studentams, jo kurse egzamino neišlaikymas – gana retas dalykas.
R. Vilpišauskas aiškino, kad institute visi dėstytojai reiklūs ir dalykų, ties kuriais dažniausiai suklumpama, neišskyrė. „Mano nuomone, krūvis tikrai pakeliamas tiems, kurie įdeda pakankamai darbo, tam skiria pakankamai laiko“, – kalbėjo TSPMI direktorius.
I. Smetonienė: studentas parašė tris puslapius, tačiau gavo vienetą
„Šio dalyko mokėmės tris semestrus – tai visa istorinė gramatika nuo fonetikos iki sintaksės. Iš jos krito daugiausia, ypač vyrų. Kai įstojome, kurse beveik pusė buvo vyrų, o baigė gal tik 10 ar 11 vyrų“, – DELFI pasakojo I. Smetonienė.
Studentai įsivaizdavo, kad istorinę gramatiką galima iškalti, tačiau Z. Zinkevičius žiūrėdavo, ar studentas mąsto, ar tikrai moka, pavyzdžiui, iš dabartinės žodžio formos nuvesti iki prokalbės ir atvirkščiai. Čia ir pasirodydavo visos žinios. I. Smetonienės teigimu, būdavo sakoma, kad negali duoti universiteto diplomo, jei studentas tokių dalykų neišmano. Sovietmečiu į akademines skolas žiūrėta rimčiau.
I. Smetonienė neseniai sulaukė anglų filologijos studento apeliacijos – studentas skundėsi parašęs tris lapus kokybiško teksto, tačiau už tai gavo vienetą. „Žmogui atrodo, kad jis parašė labai gerai, bet jis visiškai nesugeba susieti dviejų skirtingų dalykų. Rašo, kad mokykloje girdėjo apie Kristijoną Donelaitį, Simoną Daukantą, bet man reikia ne to – reikia standartinės kalbos formavimosi faktų. Ir jeigu K. Donelaitis ar S. Daukantas nieko nesakė apie tarmės pasirinkimą, gramatikos standartizavimą, jie man ir neįdomūs. Žmogus žino kažką iš bendro išsilavinimo ir bando kurti rašinėlį“, – juokėsi I. Smetonienė. Jos teigimu, darbu pasibaisėjo ir sudaryta apeliacinė komisija – srities specialistai. Nors minėtas studentas gavo vienetą, egzamino pažymys buvo kaupiamasis ir jis įvertintas septynetu.
„Iš dabartinio jaunimo truputį justi, kad jie mano su bendromis frazėmis galintys išlaikyti egzaminą. Taip neišeina. Yra požiūris, kad bet kaip išlaikysiu, tačiau dėl prastėjančio bendrojo lygio kenčia ir geri užsienio universitetai. Nebelieka mąstymo, susiejimo, faktų analizės“, – pasakoja I. Smetonienė.
Jos nuomone, dabartinei kartai mokytis lengviau, tačiau sukramtytas kąsnis galėjo padaryti meškos paslaugą. Dabar internete pilna informacijos ir protingas žmogus gali atsirinkti. Tačiau, primena docentė, neužtenka bet ką paskaityti ir parašyti.
10-tukui moka tik ponas Dievas?
Lietuvoje studijų procesas sureguliuotas taip, kad antrą kartą nemokamai neišlaikius egzamino kartojamas visas studijų dalykas. Tai studentus skatina įdėti kuo daugiau pastangų ir egzaminą išlaikyti. Kai kuriose aukštosiose už egzamino perlaikymą reikia susimokėti. P. Baltokas taip pat ragina atkreipti dėmesį į tai, ar įmoka už egzamino perlaikymą yra adekvati suteikiamoms paslaugoms – kartais gali būti pateikiamos to pačios užduotys.
„Kylant abejonių dėl egzamino užduočių atitikimo studijų dalyko numatomiems rezultatams, studentai turėtų teikti apeliacijas, nes tai yra vienintelė nuo dėstytojų piktnaudžiavimo apsauganti priemonė. Svarbu apeliaciją pateikti laiku, jeigu studentui kyla klausimų dėl apeliacijos teikimo procedūrų, jis gali kreiptis į studentų atstovybę, kuri jį pakonsultuos“, – kalbėjo P. Baltokas.