Panevėžio visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistės Jūratės Valentinavičienės teigimu, lytinis švietimas - komplikuotas. Nors įvairios paskaitos organizuojamos jau ir darželinukams, tačiau tai tik lašas jūroje.
Pagrindinė problema yra ta, kad nėra specialistų, galinčių ir norinčių apie tai kalbėti su vaikais.
„Vaikai yra specifinė auditorija ir su jais apie lytinį švietimą reikia kalbėti kitaip, atsižvelgiant į jų amžių. Pavyzdžiui, su vyresniųjų klasių mokiniais jau galima diskutuoti apie viską, o su paaugliais reikia itin subtiliai, nes nei tėvai, nei mokytojai jiems jau nebėra autoritetas. Deja, rasti specialistų labai sunku. Nors Panevėžyje yra puikių savo srities specialistų gydytojų, tačiau ne visi turi pedagogo gyslelę“, – „Sekundei“ teigė J. Valentinavičienė.
Kita problema – tėvai lytiškumo temos vengia. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad užuot padėję vaikui apsiprasti ir paaiškinti, kokie pokyčiai vyksta jo kūne bręstant, jį tiesiog siunčia pas mokykloje dirbantį sveikatos specialistą. Tačiau ir jis ne visuomet kompetentingas atsakyti į klausimus.
Kita vertus, ir patys pedagogai kartais vengia šios temos.
Visai neseniai paskaitos apie lytiškumą buvo pradėtos skaityti darželinukams. Pirmoji reakcija tikrai ne tokia, kokios tikėjosi sveikatos biuro darbuotojai. Tačiau pamatę, kad apie lytiškumą galima pradėti kalbėti nuo visai paprastų dalykų, pavyzdžiui, kad visi žmonės yra skirtingi tiek savo akių spalva, tiek ir pomėgiais, daugelis specialistų pakeitė nuomonę.
„Per biologijos pamokas taip pat kelios valandos yra skirtos žmogaus fiziologijai ir lytiškumui, tačiau daugelis mokytojų šios temos net neliečia, bijodami, kad nevirstų pajuokos objektu. Vaikai dabar tikrai drąsūs ir nebijo klausti juos dominančių dalykų, tačiau pedagogai ir mūsų darbuotojai ne visada yra kompetentingi atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kai nėra specialistų, tai yra tik saviveikla, kai kada prieinama iki kraštutinumų. Nors Švietimo ministerijoje šis klausimas svarstomas jau ne vienerius metus, kol kas tai lieka problema“, – kalbėjo vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė.
Vadovėlis – internetas
Kad mokyklose nėra lytinio švietimo, tai turi ir tam tikrų neigiamų pasekmių. Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojo Akušerijos-ginekologijos reikalams Albino Ivonaičio nuomone, apie lytiškumą informacijos kaip niekad yra daug, tačiau ji kiek iškreipta.
Pagrindinis informacijos šaltinis ir net vadovėlis lytinio švietimo temomis yra internetas, tačiau jame pateikiama vienpusiška informacija. Deja, nušviesti kitą jos pusę pedagogai ir sveikatos specialistai ne visada gali.
„Mes, ginekologai-akušeriai, manome, kad lytinio švietimo per mažai. Taip, informacijos internete daugybė, tačiau ten nekalbama apie sveikatą, higieną, kokios grėsmės slypi anksti pradėjus lytinį gyvenimą. Deja, ko nors kaltinti dėl to tikrai negalime. Jaunuolius šviesti turi mokyklos, sveikatos biurai, bet kol kas tos informacijos tikrai nepakanka“, – pabrėžė medikas.
Jis svarsto, kad įtakos gali turėti ir lietuviškas mentalitetas – tokiomis subtiliomis temomis vengia kalbėti ne tik sveikatos specialistai, bet ir tėvai. Jeigu nebus nieko daroma, gresia liūdnos pasekmės, nes tai gali sukelti grandininę reakciją.
„Lytinio švietimo problemą reikia spręsti visais lygmenimis, nes tai sukelia tam tikrų pasekmių: nuo įvairių lytiškai plintančių ligų, pereinančių net į onkologines, iki ankstyvų nėštumų“, – „Sekundei‘ teigė A. Ivonaitis.
Nors nepilnamečių arba proto negalią turinčių gimdyvių skaičius, lyginant su bendru gimdyvių skaičiumi, nėra didelis, tačiau šie skaičiai nemažėja ir daug metų lieka stabilūs.
Suprantama siaurai
Kalbant apie jaunuolius, turinčius proto negalią, lytinio švietimo tema iki šiol buvo tabu. Tarsi ir taip visiems aišku, kad tokie žmonės negali kurti šeimos ir puoselėti šiltų santykių. Tačiau realybė kitokia – būtent šie jaunuoliai dažniausiai įkliūna į prekybos žmonėmis tinklą ir seksualiai išnaudojami, taip pat dažnai pasitaiko neplanuotų nėštumų.
Panevėžio jaunuolių dienos centras, dirbantis su proto negalią turinčiais jaunuoliais, bando laužyti šiuos stereotipus. Pasak centro direktorės Linos Trebienės, su proto negalią turinčiais jaunuoliais lytiškumo tema vengiama kalbėti ir namuose, ir mokykloje, ir įvairiose socialinėse institucijose. Tarsi jei nebus kalbama apie lytiškumą, problemos ir nebus.
„Ši tema labai aktuali, nes pasitaiko ir seksualinio išnaudojamo atvejų, ir neplanuotų nėštumų, kitų dalykų“, – akcentavo centro direktorė.
Lytinis švietimas visuomenėje suprantamas labai siaurai, kaip tam tikras veiksmas, tačiau iš tiesų jis apima ir dėmesį vienas kitam, gražų asistavimą, pagarbą, nuoširdžią draugystę, pagaliau asmens higieną. Kita vertus, daugelis specialistų net neturi kompetencijos kalbėti tomis temomis, kiti bijo neigiamos reakcijos.
Anot L. Trebienės, Skandinavijos šalyse net ir Dauno sindromu sergantieji kuria šeimas ir gyvena visavertį gyvenimą, todėl remiantis šių šalių patirtimi lytinio švietimo jaunuolius ir jų šeimas pradėjo mokyti ir Jaunuolių dienos centras.
„Požiūris į neįgaliuosius Skandinavijos, Vakarų Europos valstybėse ir Lietuvoje labai skiriasi. Tai suprantama, nes gyvendami už geležinės uždangos turėjome labai daug religinių ir auklėjimo tabu, kurie labai gajūs ir dabar. Pavyzdžiui, daugelis šeimų neleidžia bendrauti proto negalią turinčių jaunuolių su priešinga lytimi, tačiau jie yra tokie patys žmonės kaip ir mes. O kam nepatinka komplimentai ir gražus asistavimas?“ – klausė L. Trebienė.
Ribas atranda patys
Tiesa, atrasti raktą į tokių jaunuolių širdį ir kalbėti apie lytiškumą nėra lengva. Iki šiol nė viename universitete ar kolegijoje ruošiami specialistai nėra mokomi, kaip su neįgaliaisiais kalbėti tokiomis temomis, todėl kartu su jais mokėsi ir psichologai bei socialiniai darbuotojai.
„Jų mąstymas yra kitoks nei mūsų. Kartais jaučiamės įspausti į kampą, nes nežinome, kaip suprantamai paaiškinti vieną ar kitą dalyką, kad seksualinė įtampa negimdytų agresijos, pykčio protrūkių.
Visuomenėje vis dar yra tokių negražių posakių – neduok dieve, tokie žmonės dar vaikus pradės gimdyti. Lytinio švietimo tikslas ir yra protinę negalią turintiems jaunuoliams padėti suprasti, kad jeigu negali pasirūpinti savimi, kaip galės pasirūpinti nauja gyvybe. Apie tai kalbėti būtina“, – sakė L. Trebienė.
Motinystės instinktas nesvetimas neįgalioms merginoms, daugelis jų svajoja apie atžalas. Deja, dažniausiai apie pasekmes negalvojama.
Danijoje labai pasiteisino paprastas eksperimentas – merginoms savaitę buvo duota pasirūpinti kačiuku, kad pačios suvoktų, koks tai atsakingas darbas. Tokią praktiką bus bandoma įgyvendinti ir Lietuvoje.
Dažnai neįgalūs jaunuoliai susižavi į centrą ateinančiomis savanoriauti jaunomis merginomis. Darbuotojų užduotis – įtikinti juos, kad tokie santykiai negalimi, geriau nepuoselėti tuščių vilčių ir susirasti panašų partnerį. Žlugusios svajonės sukelia skaudžių dalykų.
„Nors žmogus ir turi protinę negalią, jis suvokia savo ribas. Ne sveikoji visuomenės dalis turi sakyti, ką tokiam žmogui daryti ir ko nedaryti, ko norėti ir ko nenorėti, o jis pats turi gebėti atsakyti už savo veiksmus“, – mano Panevėžio jaunuolių dienos centro direktorė.