Ką mokykloje patyrė mokytoja lesbietė

Šūksniai lesbietė, pastabos dėl dainavimo eitynėse „Už lygybę“. Apie tokią patirtį papasakojo savo homoseksualios orientacijos neslepianti muzikos mokytoja Ausma Sakalauskaitė.

Vienoje Marijampolės rajono mokykloje mokytojaujanti A. Sakalauskaitė savo patirtimi pasidalijo ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie homofobines ir transfobines patyčias.

Apie tai, kad A. Sakalauskaitė homoseksuali, artima aplinka žinojo nuo 18-kos. Visuomenė apie ją daugiau sužinojo prasidėjus „Baltic Pride“ eitynėms – mergina yra Lietuvos gėjų lygos (LGL) valdybos narė ir atvirai dalyvauja organizacijos veikloje. Jos veidas tapo žinomas iš „Baltc Pride“ reklaminių klipų.

„Manau, mokyklos aplinką daugiausia pasiekė reklaminio klipo žinutė ir dalyvavimas vienoje televizijos laidoje, kurioje tiesiog pasakiau esanti lesbietė. Dabar su manimi mokiniai bendrauja pagarbiai, lygiai taip pat aš su jais“, – DELFI sakė A. Sakalauskaitė.

Tačiau dar prieš porą metų po pamokų einant automobilio link neišvengiami buvo pašūkčiojimai: „Lesbietė!". Dabar to mokytoja tiesiogiai nesulaukia.

Kartą per televizijos žinias Rygoje vykusiose eitynėse mokiniai išvydo žygiuojančią mokytoją – ten ji dalyvavo ir dainavo kartu su Jaunimo linijos savanoriais. „Mokytoja, aš mačiau, jūs gėjų eitynėse dainavote“, – rudenį muzikos mokytojai per pamoką pareiškė vienas mokinys. „Linksmai atsakiau, kad dainavau gėjų parade, dainuoju ir laidotuvėse. Mokiniai tą priėmė paprastai, paprasčiau nei įsivaizduoja ar bando pateikti suaugusieji“, – pasakoja A. Sakalauskaitė.

Ji asmeniškai nesusidūrė su priekaištais, kad lesbietė moko vaikus. „Mano dėkinga fizionomija – mane pamato, atrodau griežtai, piktai, tad nėra niekad į akis pasakę. Žinau, kad tai vyksta aplinkui, žinau, kad kalba už nugaros, bet niekada mokinių tėvai nėra atėję aiškintis, niekada direktorė nėra pasakiusi, kad būtų atėję“, – kalbėjo A. Sakalauskaitė. Nė vienam mokiniui nebuvo uždrausta pas ją mokytis dėl jos seksualinės orientacijos. Mokytoja visada pabrėžia, kad jos pamokos atviros – į jas visada gali ateiti kitų klasių mokiniai, tėvai, direktorė. „Aš ateinu dirbti, tą darau gerai ir tai niekaip nesusiję su lytine orientacija“, – sakė pašnekovė.

Patyčioms įtakos turi C. Wurst ir net rinkimai

A. Sakalauskaitė – „Jaunimo linijos“ savanorė, tad nuolat girdi, kuo skundžiasi skambinantis jaunimas. Šįmet „Jaunimo linijoje“ jau sulaukta 1208 skambučių, 5,03 proc. visų skambučių – LGBTQ (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai, queer) asmenys, norėję kalbėti konkrečiai šia tema. Tačiau, L. Sakalauskaitės nuomone, besikreipiančių LGBTQ asmenų skaičius gerokai didesnis. Jie daugiausia skundžiasi dėl patyčių, atsiskleidimo, savęs ieškojimo. Daugiausia pagalbos kreipiasi 16-20 metų LGBTQ asmenys.

„Vienos priežasties nėra. Tai yra visuomenės lygis, kurį nuolat matome žiniasklaidoje, politikoje, kitų transliuojamą nepagarbų požiūrį į LGBTQ žmones. Tiek šeimoje, kuri yra artima aplinka, tiek mokykloje, kur tarp draugų tyčiojamasi, LGBTQ yra žaizda, votis ir panašiai suvokiama“, – kalbėjo „Jaunimo linijos“ savanorė.

Per metus Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių – keturis kartu daugiau nei žūsta autoįvykiuose. Savižudybė – pagrindinė mirties priežastis tarp 15-29 amžiaus jaunuolių. Specialistų teigimu, LGBTQ žmonės nusižudo ar bando žudytis 2-3 kartus dažniau.

A. Sakalauskaitė pastebėjo, kad emocinės paramos poreikis išaugo gegužę. Tai siejama su keletu įvykių. Gegužę žiniasklaida buvo pilna pranešimų apie Conchitos Wurst pergalę „Eurovizijoje“, vyko „Vaivorykštės dienų“ renginiai, taip pat Europos Parlamento ir prezidento rinkimai – žymūs Lietuvos žmonės ragino balsuoti už žmogaus teises. Šiame kontekste vaikai nuolat girdėjo patyčias LGBTQ atžvilgiu, tad padaugėjo besikreipiančių į „Jaunimo liniją“.

„Jaunimo linijos“ savanorė pastebi, kad mokykloje vaikai dažniausiai tyčiojasi vieni kitų atžvilgiu vartodami žodžius gaidys ir pyderas.