Visi mokykloje dėstomi mokomieji dalykai reikalingi, pritaikyti pagal vaikų amžių ir jokių papildomų programų pridėti nereikia, sako švietimo srities ekspertai. Jie priduria, kad metas keisti dėstymo metodus. Pasak jų, lyderės visose srityse yra Azijos šalys ir reikėtų į jas lygiuotis.
„Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rengiamų Pizos testų rezultatai rodo, kad europiečiai yra vidutiniokai. Lyderės yra Azijos šalys. Šanchajus, Hon Kongas, Pietų Korėja, Japonija, Singapūras - šios šalys žymiai geresnės, kaip ir jų švietimo sistema. Pavyzdžiui, Kinijoje vaikų darželiuose vaikai ne tik mokomi anglų kalbos ar kaip perskaityti laikraštį. Kiekvieną rytą vaikai vieną valandą sportuoja, po pietų jie taip pat valandą sportuoja - tai padeda. Vieno darželio patirtis rodo, kad po trejų tokios sistemos taikymo metų, vaikų elgesys, jų socialiniai gebėjimai daug geresni – jie labiau suaugę ir patys yra patenkinti, – sako „Reykjavik Geothermal“ valdybos pirmininkas profesorius Carlas H. Hahnas.
Švietimo specialistai Lietuvoje taip pat sutinka, kad šiuo metu mokomųjų dalykų mokykloje užtenka, bet turėtų keistis mokytojo bendravimas su mokiniu, atsirasti daugiau praktinių užsiėmimų, kurie dažniausiai lieka tik būreliams.
„Privalo atsirasti partnerystė, nes dabar mokytojas nebėra vienintelis žmogus, gebantis kaime perskaityti raštą. Turime suprasti, kad viena iš kompetencijų, kurią reikia ugdyti, yra globalios perspektyvos turėjimas, savęs, kaip gyventojo, matymas. Taip pat reikia suvokti, kaip aš elgiuosi, kokius priimu sprendimus, ką rašau, ką sakau. Tai daro įtaką ne tik siauram ratui žmonių, esančių aplink mane. Kai išmokysime vaikus ir kai patys išmoksime prisiimti atsakomybę, tada tikrai galėsime inicijuoti tikrus pokyčius“, – įsitikinusi edukologė dr. Austėja Landsbergienė.
Mokiniams suteikti daugiau praktinių žinių siūlo ir „APCO WorldWide“ JAE strateginės komunikacijos ir ryšių su visuomene konsultantas Dominykas Milašius. „Siūlau pridėti simuliacijų metodus, tam tikras užduotis, kad mokiniai gautų praktinių žinių, įgūdžių ir galėtų analizuoti pačius einamiausius ir aktualiausius pasauliui klausimus, pavyzdžiui, tai, ką jie mato laikraščiuose. Tai būtų labai įdomus istorijos mokymas. Tas pačias simuliacijas būtų galima pritaikyti kad ir fizikos mokymui, pavyzdžiui, simuliuojant Šveicarijos CERN laboratorijos darbą ir nagrinėti atradimus“, – vardija specialistas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu įtraukti mokinius į tokias veiklas, kuriomis jie vėliau galėtų išsiskirti kurdami savo gyvenimo aprašymus, rašydami motyvacinius laiškus. Tai ypač svarbu ketinantiems studijuoti užsienyje.