Jėga, kuri nužudys tradicinius universitetus ir sutrumpins kelią iki diplomo

 (218)
Sėdėdamas Prienuose, sėkmingai studijuosi Lietuvos ar užsienio universitete – tai daryti leis sparčiai populiarėjančios nuotolinės internetu vykdomos aukštojo mokslo studijos.
Jėga, kuri nužudys tradicinius universitetus ir sutrumpins kelią iki diplomo
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Tokią perspektyvą matantis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis prognozuoja, kad dėl nuotolinių studijų Europoje gali nelikti apie 90 proc. universitetų. Jei nuotolinės studijos įsitvirtins, mažės tradicinių užsiėmimų auditorijose, o kelias iki diplomo sutrumpės.

Pasak D. Pavalkio, pastaraisiais metais ir Europa, ir JAV susiduria su atvirų mokymosi išteklių reiškiniu (angl. open educational resources). Taip vadinami tie universitetai, internetu vykdomi kursai, kurie jau pritraukė iki keleto milijonų studentų.

Ministras prognozuoja, kad nuotolinės studijos bus didelis iššūkis universitetinei sistemai – pagal pesimistiškiausias prognozes, gali nelikti 90 proc. tradicinių Europos universitetų.

Dainius Pavalkis
Dainius Pavalkis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Ir Europos Komisija, ir Europos Taryba tame mato problemą. Mūsų užduotis pirmininkaujant ES Tarybai – diskutuoti, ką daryti su šiais kursais. Dėl jų buvimo arba nebuvimo niekas nebediskutuoja – diskutuojama dėl to, kiek valstybės narės gali pripažinti iš principo neformaliu būdu įgytas žinias, kompetencijas ir visa kita – kaip tai formalizuoti. Tokio atsakymo kol kas neturime“, – DELFI sakė D. Pavalkis.

Europos švietimo ministrų tarybos posėdyje bus svarstoma, kaip traktuoti, vertinti, užtikrinti nuotolinių studijų kokybę. Pasak ministro, iš vienos pusės, minėti kursai leidžia mokytis namuose, patrauklūs senimui, neturtingiems. „Iš kitos pusės, nežinome, kokia yra kokybė ir kaip tą vertinti – ar reikia egzaminų sesijos, į kurią baigus kursus reikėtų atvažiuoti, o paskui būtų gaunamas diplomas ar kursų baigimo sertifikatas“, – dėsto pašnekovas.

D. Pavalkio tvirtinimu, neaišku, kaip į kursus reaguos pramonė, darbdaviai. „Tačiau pasiklausius Ričardo Bransono ar Ilja Laurso, atrodo, jiems ne taip svarbu, kaip žmogus įgijo žinias – svarbu, kad jų turėtų“, – sakė ministras.

Pasak D. Pavalkio, internetinės studijos gerokai pigesnės, antra, studentas nėra pririštas prie vietos – gali sėkmingai studijuoti ir sėdėdamas Prienuose.

Anot ministro, kaip ši sistema vystysis toliau, paaiškės per 4-5 metus – tada bus matyti, kaip į naujoves sureaguos pasaulinė universitetinė sistema. Pašnekovo teigimu, galbūt tai tik pradinis pakylėjimas ir entuziazmas, kuris vėliau atslūgs, mat sistema aiškiau suformuluota tik 2012 m.

Jo žiniomis, iš 50 geriausių pasaulio universitetų, pusė jų jau siūlo universitetinius kursus. Tad Lietuva, būdama pirmininkaujanti šalis, esą negali nekreipti į tai dėmesio. Kitas klausimas – kaip Lietuvos universitetai į tai reaguos. Nuotolinių studijų tema jau kelta Universitetų rektorių konferencijoje, prie šio klausimo bus grįžta rudenį.

N. Pačėsa: daugės besimokančių dykai, dalis universitetų išnyks

Nerijus Pačėsa
Nerijus Pačėsa
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius docentas daktaras Nerijus Pačėsa laikosi atsargesnių prognozių, tačiau neišvengiamas permainas aukštajame moksle taip pat mato.

„Dabar esame šiek tiek nuošalyje ir stebime. Kiek tekę girdėti lietuviškame kontekste, nuotolinių studijų skvarba vertinama netgi skeptiškai, vadinamieji massive online courses (masiniai kursai internetu - DELFI) – visi nemokami ir kol kas niekur nėra išduodamas diplomas – yra sertifikatai, kurie iš esmės neduoda kreditų. Bet ateitis, manau, visiškai netoli – už kursus pradės teikti ir kreditus. Vadinasi, didelė dalis tų, kurie siekia diplomo, jį galės pasiekti žymiai paprastesniais būdais“, – prognozuoja N. Pačėsa.

N. Pačėsos tvirtinimu, jau dabar siūloma daug nuotolinių studijų, bet jų kaina praktiškai nesiskiria arba kartais net didesnė už tradicinių studijų. Nemokami kursai – vis dar naujas dalykas, ši tendencija gyvuoja tik kokius metus ir dar niekas nežino, kaip tai vystysis.

Rektoriaus manymu, pirmiausia, keisis studijų, kaip verslo modelio, suvokimas. „Jeigu kalbėsime apie studijavimo įpročius ir kas gresia tradiciniams universitetams – faktas, kad įtaka bus didelė. Natūralu, kad vis daugiau žmonių pradės mokytis nuotoliniu būdu ir dykai. Kils klausimas, ką reikėtų daryti tradiciniams universitetams – jie turės pasiūlyti kažką kito. Labiau tradiciniai arba prastesnės kokybės universitetai, manau, visiškai neturi ateities“, – sako N. Pačėsa.

Mat, aiškina jis, jeigu auditorijoje nesukuri jokios pridėtinės vertės, perpasakoji tai, ką galima susirasti bet kur, kyla klausimas, ko eiti į universitetą. „O didelė dalis universitetų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje veikia tokiu principu: studentams pasakojama tai, ką galima lengvai pasiekti elektroniniais kanalais“, – mano pašnekovas.

Jo teigimu, turi būti sukuriama aplinka, kai auditorijoje kuriama pridėtinė vertė. Tai reiškia, kad atėjusius studentus, dėstytoją-moderatorių reikės matyti kaip tikros diskusijos dalyvius, jie turės generuoti žinias, įžvalgas, naujus pastebėjimus ir atsakyti į klausimus čia ir dabar.

Dalis geriausių universitetų tą daro ir dabar. „Jei tradiciniai universitetai nesugebės to padaryti, studijų srityje jie ateities turi mažai. Aišku, lieka mokslinių tyrimų dalis, kuri didžiąja dalimi finansuojama iš valstybių ir, matyt, išliks“, – prognozuoja ISM rektorius.

Jo manymu, mokytis tam tikruose universitetuose – Stanfordo, Oksfordo, Sorbonos – vien dėl jų vardo bus norima dar ir po 50 metų. Tačiau lietuviški universitetai neturi tokio prestižo, nebent VU dar galės važiuoti ant „prestižinio įvaizdžio“.

„Manau, universitetai turės labai gerai derinti tiek nuotolines studijas, tiek vertę, kurią reikės sukurti auditorijoje. Tokių tradicinių studijų kaip dabar, kai ateini ir visus metus studijuoti auditorijoje, tikrai neliks. Aišku, prie to reikia pridėti tarptautinį aspektą – universitetai turės pasiūlyti labai geras tarptautines patirtis, nes ko nepatirsi mokydamasis nuotoliniu būdu – tikrai nepatirsi visų bendravimo įgūdžių. O bendravimas šiandien darosi absoliučiai globalus, universitetą baigęs žmogus turi būti pasiruošęs dirbti bet kokioje tarptautinėje aplinkoje. To negalėsi patirti mokydamasis nuotoliniu būdu“, – aiškina jis.

N. Pačėsa pastebi, kad kol kas daugiau žmonių nemokamus kursus siūlančios įmonės „Coursera“ sistemoje registruojasi pabandymui, iš kelių šimtų tūkstančių užsiregistravusių mokslus baigia keli tūkstančiai. Pašnekovo manymu, pirma banga nuslūgs, ateis antroji, kuris bus tvari, bus suprastos nuotolinio mokymo vertės.

„Ir įsivaizduoti, kad nutiks kažkas siaubingo per ateinančius 5 ar 10 metų – nenutiks. Kad tai palies kokius 10-20 proc. universitetų, tai tikrai. Tokiems, kurie savo vietos neturi, yra dideli ir nesugeba savo dydžio paversti pridėtine vieta studentams, jiems bus sunku, jie gali per ateinančius 5-10 metų išnykti. Bet tikrai ne 80 ar 90 proc., sunkiai tokią situaciją įsivaizduoju“, – su D. Pavalkio įžvalgomis nesutinka N. Pačėsa.

Jo teigimu, pirmiausia reikia suprasti, kad jokios tendencijos neplinta masiškai. Pavyzdys – prekyba internetu, kuri, nepaisant patogumo, netapo labai populiari.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Pasitikrink žinias: sukti klausimai apie istoriją (121)

Ar pamenate, kas vyko per Prancūzijos revoliuciją? O kaip buvo prijungtas Klaipėdos kraštas? Jei manote, kad jūsų istorijos žinios ne ką prastesnės už dvyliktoko – kviečiame priimti DELFI ir leidyklos „Šviesa“ mestą iššūkį.

Finansavimas doktorantūrai kitiems mokslo metams padidintas 1,3 mln. eurų (21)

Finansavimas doktorantūrai kitiems mokslo metams padidintas 1,3 mln. eurų.

Tūkstančiai mokinių ir mokytojų nebežino, ką daryti (139)

Mokslo metų pabaiga – įtemptas metas ir mokytojams, ir ugdymo įstaigų vadovams. Šiuo metu tradiciškai vyksta paskutiniai mokinių atsiskaitymai, vedami trimestrų ar pusmečių pažymių vidurkiai. Tačiau šiemet, skundžiasi jie, šis procesas nevyksta sklandžiai.

Po anglų kalbos egzamino – priekaištai: kliuvo viena užduotis (204)

Daugiau nei 20 tūkst. abiturientų šeštadienį laikė valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą. Pirmieji išsprendę jo užduotis pasidalinti savo patirtimi sutiko ir su DELFI.

Dvyliktokams – pirmasis rimtas išbandymas: vyks anglų k. egzaminas (36)

Šeštadienį daugiau nei 20 tūkst. abiturientų laikys anglų kalbos egzaminą. 9 val. prasidėsiančiam žinių patikrinimui atlikti bus skiriamos 3 valandos.