Įvertino, kas Lietuvos moksleiviams sekasi prasčiausiai, kas geriausiai

 (170)
Nors Lietuvos moksleivių rezultatai matematikos ir gamtos mokslų srityse nėra itin prasti, akis bado jau 4 klasėje išryškėjantys skirtumai tarp mergaičių ir berniukų. Be to, pasiekimai mūsų šalyje glaudžiai susiję su tuo, kokioje ir kur esančioje mokykloje tu mokaisi, kokia tavo socialinė padėtis – o čia skirtumai kone milžiniški.
© DELFI (V. Deveikytės nuotr.)

Tai paaiškėjo atlikus 4-8 klasių moksleivių tarptautinius matematikos ir gamtos mokslų tyrimus (TIMSS). Antradienį jų rezultatai pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) generalinės asamblėjos narės dr. Ritos Dukynaitės teigimu, tai vieni svarbiausių šios srities tyrimų.

Lietuviai – vidutiniokai

„Ketvirtokai matematikos srityje surinko 535 skalės taškus, kai vidurkis – 500 taškų. Lietuva užima 16-18 poziciją iš 49 šalių. Tačiau statistiškai reikšmingai lietuvius lenkia tik 10 šalių. Tad matematikos rezultatas yra pakankamai puikus“, – įvertino R. Dukynaitė

Gerokai aukščiau skalės vidurkio Lietuvos ketvirtokai ir gamtos mokslų srityje. Čia Lietuva užima 20-21 poziciją iš 47 šalių. Statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 15 šalių.

„Aštuntokai matematikos srityje surinko 511 skalės taškų, Lietuva užima 15-16 poziciją. Statistiškai reikšmingai mus lenkia tik 9 šalys“, – tikino R. Dukynaitė.

Gamtos mokslų srityje aštuntokai surinko 519 skalės taškų ir su tokiu rezultatu užima 14 poziciją iš 39.

Rezultatai gerėja, tačiau yra, į ką lygiuotis

Anot R. Dukynaitės, nuo tyrimų pradžios, jie buvo pradėti atlikti tuomet, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, ketvirtokų matematikos žinių kokybė mažai keitėsi. Pasiekimai šioje srityje išliko maždaug vienodi.

Tačiau gamtos mokslų srityje per 4 metus ketvirtokų žinios gerokai pagerėjo. Kur kas labiau džiugina ir aštuntokų pasiekimai matematikos ir gamtos mokslų srityse.

Lyderiai anksčiau įvardytų tyrimų srityse – Singapūras, Japonija, Pietų Korėja, Honkongas. Silpniausiai sekasi Marokui.

Rita Dukynaitė
Rita Dukynaitė
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Aštuntokų rezultatai išsilygino, tačiau 4 klasėje mergaitės geba daugiau

TIMSS‘o koordinatorius Mindaugas Stundža plačiau paaiškino tyrime išryškėjusius skirtumus tarp skirtingų lyčių moksleivių.

„Matome, kad skirtumas paskutinio ciklo metu nėra labai didelis. Tačiau čia vertėtų atkreipti dėmesį, kad mergaitės pirmą kartą 4 klasėje lenkia berniukus matematikos srityje, nors šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Gamtos mokslų srityje mergaitės vėl geriau pasirodė nei vaikinai“, – pripažino jis.

Tarp aštuntokų situacija yra kiek kitokia. Nors ilgus metus vaikinų pasiekimai tirtose srityse atrodė prasčiau, paskutinio ciklo metu buvo padaryta pažanga. Gamtos mokslų srityje merginų ir vaikinų rezultatai yra kone vienodi, o matematikos srityje – net geresni.

„Mergaitės pasižymi tuo, kad būdamos tam tikro amžiaus jos daugiau dirba, dažniau daro namų darbus, yra atsakingesnės. Tol jos gali daryti užduotis geriau. Paskui rezultatai pradeda skirtis. Tačiau skirtumą lemia tai, kad jos atsakingesnės ir pareigingesnės tam tikrame amžiuje“, – tai įvertino A. Pitrėnienė.

Pasakė, kas sekasi prasčiausiai ir geriausiai

Vertindamas turinio sritis ir kognityvinius gebėjimus, M. Stundža aiškino, kad ketvirtoje klasėje matematikoje moksleiviams geriau sekasi statistikos, prasčiausiai – geometrinių figūrų ir matavimo srityje. Čia nėra labai didelių skirtumų tarp mergaičių ir berniukų.

„Vertinant gebėjimus, geriausiai sekasi matematikos taikyme, tačiau prasčiausios yra matematikos žinios. Pastaraisiais metais deklaruota tai, kad reikia stengtis ugdyti aukštesniuosius gebėjimus. Atrodo, kad tai pavyko, tačiau šiek tiek susirūpinti reikėtų dėl žinių. Tai yra pagrindas taikymui, mąstymui, bet šie rezultatai Lietuvoje, lyginant visas sritis, prasčiausi“, – pastebėjo jis.

Anot pranešėjo, gamtos mokslų srityje moksleiviams geriausiai sekasi fizinių mokslų, prasčiausiai – žemės mokslų (fizinė geografija) srityje.

Mindaugas Stundža
Mindaugas Stundža
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Aštuntokams trūksta elementariausių žinių

„Iš 8 klasės mokinių reikalaujama daugiau, todėl ir sričių čia yra daugiau. Matome, kad geriausiai sekasi statistikos ir galimybių srityje, o prasčiausiai – algebroje. Merginoms prasčiausiai sekasi skaičių ir skaičiavimų srityje, geriau – būtent algebroje“, – įvertino M. Stundža.

Pagal gebėjimų sritis, matoma, kad 8-okai stokoja matematinių žinių.

„Gamtos moksluose geriausias rezultatas pasiektas biologijos srityje, o prasčiausias – fizikoje. Tačiau ši sritis sudėtingiausia daugelyje šalių. Mergaitės daug geriau sprendė biologijos užduotis, tačiau žemės mokslo arba geografijos sritys lengvesnės vaikinams“, – aiškino jis.

Pasak pranešėjo, šie tyrimai siunčia svarbią žinutę – Lietuvos moksleiviams trūksta elementariusių žinių.

„Viena svarbesnių žinučių – žinios. Prasčiausiai mūsų mokiniams sekasi būtent žinių srityje“, – pastebėjo jis.

Iš rusų mokyklų – pavyzdys, tačiau lenkų kelia susirūpinimą

Anot M. Stundžos, pirmą kartą per visą tyrimų laikotarpį, kadangi buvo pradėti tirti moksleiviai, besimokantys mokyklose, kuriose mokoma ne tik valstybe kalba, galime skirti dėmesio tam.

„Matematikos srityje rusų mokyklose pasiekti net geresni rezultatai nei lietuvių mokyklose. Tam, kas prisimena nuo senųjų laikų, matyt, tai nėra netikėtumas. Dauguma žino, kad rusai matematikos mokytojai yra vieni stipriausių“, – priminė jis.

Tačiau gamtos mokslų srities rezultatai rusų ir lietuvių mokyklose 4 klasėje yra gana vienodi.

„Didžiausią susirūpinimą turėtų kelti lenkiškos mokyklos. Bet kurioje sričių jų rezultatai yra gerokai žemesni ir net žemiau skalės vidurkio. Preliminari priežastis galbūt vietovė, nes dalis lenkiškų mokyklų yra kaimiškose vietovėse“, – mintimis dalijosi jis.

Socialinė atskirtis – milžiniška

„Tyrime tirti ne tik patys pasiekimai, bet ir, pavyzdžiui, mokykloje patiriamų patyčių dažnis. Jei žvelgsime į 8-okų rezultatus, visose šalyse tai didėjanti problema. Nors gal ir galėtume džiaugtis, kad Lietuvoje beveik niekada nepatiria patyčių 72 proc. mokinių Tačiau ar tikrai yra gerai ir pakankama, jei 28 proc. mokinių patiria patyčias bent kartą per mėnesį?“, – klausė jis.

Svarbus rodiklis, aiškino M. Stundža, ir mokinių aprūpinimas. Lietuvoje itin mažai mokyklų turi stacionarias laboratorijas.

„Dar vienas stipriai rezultatus veikiančių rodiklių yra socialinė ekonominė padėtis arba išteklių kiekis namuose. Iš vienos pusės, džiugu, kad Lietuvoje tik 3 proc. mokinių turi mažai išteklių, bet galime pastebėti, kad ir kaimyninėse šalyse tokių nėra daug. Tačiau turinčių labai daug išteklių Lietuvoje nėra daug, o rezultatų skirtumai, galima pasakyti, net milžiniški. Tai verčia susimąstyti, ką daryti ir ko imtis, kad atskirtis mažėtų“, – pabrėžė pranešėjas.

Pateikė rekomendacijas Lietuvai

Tyrimų organizatoriai pateikė ir kelias rekomendacijas Lietuvai. Viena originalesnių – mokymo turinys turi būti peržiūrėtas. Labai svarbu galvoti ir apie tikslingą aprūpinimą mokymo priemonėmis, gerinti mokyklų kompiuterizavimą.

„Taip pat mums reikia mažinti mokinių, pasiekiančių žemiausios ugdymo turinio ir kognityvinių gebėjimų pasiekimų lygmenis, dalį. Kitą vertus, turime skirti daugiau dėmesio mokiniams, galintiems pasiekti aukštą ir aukščiausią lygmenis“, – vieną rekomendacijų, ką reikėtų daryti, patiekė R. Dukynaitė.

Jos teigimu, matyti, kad Lietuvos vaikams trūksta ir tikrojo, giluminio pasitikėjimo savo gebėjimais.

„Mes turime ieškoti priemonių, kaip žadinti mokinių susidomėjimą matematikos ir gamtos mokslais. Taip pat reikia paskatinti savivaldybes ieškoti veiksmingų būdų, kaip sumažinti mokyklų atotrūkį. Būna ir taip, kad tame pačiame regione jie būna itin dideli“, – pastebėjo R. Dukynaitė.

Specialistė aiškina, kad reikia nuoširdžiai susirūpinti ir lenkiškomis mokyklomis. Dėmesį būtina skirti ir mokytojų skatinimui, jų kvalifikacijos kėlimui.

„Turime paieškoti, kaip galime sumažinti neigiamą socialinį, kultūrinį poveikį mokyklose. Tokių sėkmingų pavyzdžių yra, bet turime ir tam tikrų tipų mokyklų, regionų, kur atskirai turime labai rimtai susirūpinti“, – pabrėžė pranešėja.

Audronė Pitrėnienė
Audronė Pitrėnienė
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

A. Pitrėnienė – apie tai, kas suneramino

Laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė, vertindama rezultatus, sakė, kad, pirma, puiku, kad pasistūmėjome į priekį, tačiau kartu, pripažino, neramina naujų technologijų spraga mokyklose. Tai, aiškino ji, gali ateityje stabdyti judėjimą į priekį.

„Jei paskutiniu metu mes fursavome ir visada sakėme, kad mūsų turinys apkrautas žiniomis, žinių per daug, nėra taip. Per daug įsižaidėme į procesą, bet pamiršome žinias“, – pastebėjo ministrė.

Ji pasidžiaugė, kad mokiniams pavyko pasiekti pakankamai gerus rezultatus be didesnių mokykloms skiriamų išteklių, tačiau suneramino ją ištekliai namuose, skirtumai tarp regionų.

„Rezultatai ir rekomendacijos, kurias suformuoja asociacija šaliai irgi yra labai svarbu. Ateis naujas ministras, kabinetas, kuriems, praktiškai, tai bus kaip darbo knyga, užrašai. Manyčiau, tai reikšminga diena švietime“, – sakė A. Pitrėnienė.

Anot jos, skaičiai parodo ne tik mokinių, bet ir mokytojų, mokyklų vadovų darbo kokybę.

„Mūsų komandai teks tik išklausyti ir palinkėti naujai komandai suplanuoti veiklas“, – tikino laikinai einanti pareigas ministrė.

Tirti 4-8 klasių mokiniai

TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) – tai tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas, inicijuotas Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos IEA (International Association of the Evaluation of Educational Achievement).

TIMSS tyrimų objektas – 4 ir 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai, jų kaita ir pasiekimus lemiantys veiksniai. Tyrimo ciklas vyksta kas 4 metus.

Lietuva IEA veikloje dalyvauja nuo nepriklausomybės pradžios. Jau anksčiau dalyvavo trijuose 4 klasės tyrimo TIMSS cikluose ir penkiuose 8 klasės tyrimo TIMSS cikluose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

J. Petrauskienė: atlyginimai vienareikšmiškai turi didėti (369)

DELFI konferencijoje apsilankiusi paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų likti 3-5 universitetai. Pokyčių, aiškina ji, taip pat sulauks ir besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose, ir ten dirbantys.

Teismų savivaldoje - nauji nariai (10)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais paskyrė naujus visuomenės atstovus į svarbias teismų savivaldos institucijas - Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

DELFI konferencijoje – J. Petrauskienė (37)

Ketvirtadienį, 13 valandą, tiesioginėje DELFI konferencijoje lankysis paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Iš pažadų liko tik šnipštas: ekspertė įvertino valdančiųjų planus (261)

Rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai viešai ne kartą skelbė, kad švietimas jiems – prioritetas. Tačiau Seimui pateiktas Vyriausybės programos projektas gali nuvilti tuos, kurie šioje srityje laukia kardinalių pokyčių ir reformų.

Naujoji ministrė pasakė, koks turėtų būti mokytojo atlyginimas (395)

Paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokytojo atlyginimas neturėtų skirtis nuo to, ar jis moko 8, ar 24 vaikus. Kartu ji akcentuoja švietimo kokybės netolygumą.