Istorinis įvykis: KTU iš plagiatoriaus atėmė daktaro laipsnį

Lietuvoje – istorinis įvykis – Kauno technologijos universitetas (KTU) atšaukė prieš dešimtmetį Pauliui Banevičiui suteiktą mokslo daktaro laipsnį. Visus tuos metus šio tikslo siekė buvusi KTU docentė Zita Migonienė, įrodinėjusi, kad jos disertaciją nuplagijavo P. Banevičius. KTU tvirtinimu, klaidos pripažinimas ir ištaisymas po dešimtmečio rodo stiprumą, Švietimo ir mokslo ministerija tokį universiteto žingsnį vertina kaip precedentą ir apsivalymą.

Šią istoriją DELFI aprašė praėjusių metų rugsėjį. 2002 m. KTU apginta P. Banevičiaus daktaro disertacija „Relaksaciniai procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“. Z. Migonienė tvirtino, kad P. Banevičius „išrado“ tai, ką jau 1984 m. savo disertacijose apgynė ji ir kiti mokslininkai.

Į mokslininkų ginčą teko įsikišti prokuratūrai, teismams, universiteto senatui. KTU Senatas dar 2003 m. buvo pripažinęs, kad disertacija – plagiatas, tačiau daktaro laipsnis P. Banevičiui taip ir nebuvo panaikintas.

Ketvirtadienį KTU pranešė apie balandžio 30 d. priimtą sprendimą atšaukti mokslo daktaro laipsnį P. Banevičiui. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į KTU senato sudarytos specialios komisijos, tyrusios P. Banevičiaus disertacijos rengimo aplinkybes, išvadas. Komisija buvo sudaryta iš Lietuvos ir užsienio universitetų bei institutų mokslo ekspertų.

„Komisijos išvadose teigiama, kad rengiant disertaciją buvo nusižengta mokslinio sąžiningumo principui. Disertacijoje buvo pateikta reikšminga apimtis svetimų mokslo rezultatų be reikiamų nuorodų į šių rezultatų autorius“, – teigia KTU.
Universiteto tvirtinimu, teisinė galimybė atšaukti suteiktus mokslo laipsnius pirmą kartą atsirado Vyriausybei 2010 m. patvirtinus naują doktorantūros nuostatų redakciją.

Z.Migonienė: savo pasiekiau, bet tokių atvejų daug

„Aišku, tai, ką buvau užsibrėžusi, pasiekiau. Labai norėjau, kad Lietuvoje veiktų įstatymas – kaip laipsnio suteikimo, taip ir atėmimo. Jie kartais sakydavo „tai tavo reikalas“, tačiau, mano manymu, tai visų reikalas“, – DELFI sakė Z. Migonienė.

Z. Migonienės teigimu, speciali komisija tyrė ir jos disertaciją. „Daugiau nei 30 metų P. Banevičiaus tėvo ir KTU buvau kaltinama, kad aš nusirašiau. Jaučiuosi lyg ir nusiplovusi tą uždėtą vardą“, – kalbėjo docentė.

Mokslininkės teigimu, pirmųjų žingsnių ilgametei problemai spręsti ėmėsi dabartiniai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei viceministrė Nerija Putinaitė. Pastaroji problemos ėmėsi dar dirbdama prezidento Valdo Adamkaus patarėja. Z. Migonienė mano, kad klausimas būtų mėtomas dar 10 metų, jei ne naujasis KTU rektorius Petras Baršauskas.

Pašnekovė džiaugiasi, kad visuomenė pradeda netoleruoti akademinio nesąžiningumo. Z. Migonienės teigimu, tokių istorijos kaip jos šalyje daug. Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad komisija, tyrusi P. Banevičiaus disertacijos rengimo aplinkybes, buvo jau devintoji.

P.Banevičius: tai gal ir iš Niutono atimkime daktaro laipsnį

2002 m. universitetą palikęs ir dabar bendrovėje „GreenWorks Industry“ vyr. inžinieriumi dirbantis P. Banevičius buvo nekalbus. „Nieko nekomentuosiu, tai tik KTU padarė, tai dar nereiškia, kad tai yra teisinis nuosprendis. Nieko nekomentuosiu, kad kuo mažiau būtų kalbų“, – DELFI sakė P. Banevičius.

Jis tvirtino, kad keletas teismo sprendimų jam buvo palankūs. P. Banevičiaus teigimu, pats universitetas neturi teisės atšaukti suteikto mokslo laipsnio. „Jei atbuline tvarka, tai gal atimam ir pačiam Niutonui tada daktaro laipsnį. Nelabai noriu kalbėti, viso gero“, – pokalbį baigė P. Banevičius.

P.Baršauskas: tai rodo mūsų stiprumą

„Nuo pat pirmos dienos, kai pradėjau dirbti, bandau sakyti ir deklaruoti, kad mes atviri visuomenei, skaidrūs. Tas, kuris gali iškelta galva pasakyti padaręs klaidą ir ištaisyti, rodo tik stiprumą“, – teigia KTU rektorius profesorius P. Baršauskas.

Pasak P. Baršausko, tokie dalykai nėra paprasti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ekspertų komisija, kurioje buvo ir užsienietis, dirbo keturis mėnesius. Rektoriaus tvirtinimu, kad istorija išsispręstų, pirmiausia turėjo pasibaigti teismai. Antra, turėjo atsirasti teisinės galimybės atimti mokslo laipsnį.

Apie atimamą daktaro laipsnį P. Baršauskas informavo P. Banevičių, Lietuvos mokslo tarybą, švietimo ir mokslo ministrą.

KTU rektorius neslėpė „pletkų lygyje“ girdėjęs ir apie daugiau panašių atvejų. „Jei bus labai konkrečių faktų, spręsime, tačiau šiandien tokių neturiu. Manau, kad šis mastas išskirtinis – nemanau, kad tokių atvejų galėtų būti daug“, – svarstė P. Baršauskas.

N.Putinaitė: tai apsivalymo ir skaidrumo ženklas

Aš manyčiau, tai yra precedentas ir institucijai, priimančiai tokį sprendimą, reikia daug drąsos. Labai drąsu pripažinti, kad daktaro laipsnį suteikusi institucija padarė klaidą. Klaidos pripažinimas visada yra drąsus žingsnis. Kita vertus, tai rodo tam tikrą institucijos santykį ir požiūrį“, – teigia švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė.

Pasak N. Putinaitės, dabar jau galima sakyti, kad istorijoje padėtas taškas. „Manyčiau, tai akademinio apsivalymo ir skaidrumo ženklas, jį galima vertinti labai pozityviai. (...) Jei po šios istorijos atsiras daugiau žmonių, kurie taip pat norės ginti savo teises, manau, ir jų pretenzijos bus nagrinėjamos labai kruopščiai ir įdėmiai“, – kalbėjo N. Putinaitė.

Viceministrė nemano, kad atvejų, kai mokslo laipsnį įgyja plagiatorius, yra daug. Jos teigimu, daktaro laipsniai po keleto metų atimami ir užsienyje. Svetur mokslo darbai labiau viešinami – taip siekiama lengviau identifikuoti galimus plagijavimo atvejus.