Pirmieji iš Žvėryno gimnazijos išėję dvyliktokai neslėpė, kad egzamino tikėjosi kiek kitokio.

Tikėjosi lengvesnio egzamino

Abiturientas Arūnas pamatęs DELFI žurnalistus net griebėsi už galvos.

Vapšė nesuprantu, ko laikiau tą istoriją. Laikiau dar lietuvių, rusų, trūko dar. Istorijos turėjau 7, galvojau paprasta bus“, – guodėsi vaikinas.

Paklaustas, galbūt istorijos egzamino pažymys jam buvo svarbus planuojant tolesnius mokslus, renkantis studijas, abiturientas tik atkirto, kad dabar nebežino, ar tebenori dar mokytis.

„100 proc., kad išlaikysiu. Neatsakiau gal tik į 7 klausimus. Bet nežinau, niekur gal kol kas nestosiu“, – sunkiai žodžius rinko jis.

Pribloškė dar testas

Savo ruoštu jo bendraklasis, nenorėjęs sakyti savo vardo, patikino, kad egzaminas gal bendrai žiūrint ir nesudėtingas, bet jam pasirodė sunkus.

„Gal kitiems bus nesunkus, bet man tai sudėtinga. Aš į pamokas nevaikštau, tinginys esu“, – juokėsi jis.

Paklaustas, kas egzamine jam pasirodė sunkiausia, vaikinas aiškino, kad iš pat pradžių pribloškė testo klausimai – 5 pirmieji buvo iš Konstitucijos.

„Dar šaltiniai sunkūs. Apie Staliną, Berlyną“ , – vardijo jis.

Egzaminą vaikinas tikino laikęs tik dėl savęs. Mokykloje iš istorijos prasitarė turėjęs šešetą, o iš egzamino tikisi surinkti bent 16 proc.

Istoriją rinkosi tik dėl studijų

Tuo metu kita dvyliktokė aiškino, kad egzamine ją nustebino užduočių apie Antrąjį Pasaulinį karą gausa.

„Gerai sekėsi. Užduočių, kurios nustebino ar buvo netikėtos nebuvo, bet labai daug apie karus, Rusiją. Rusiją per Antrąjį Pasaulinį karą. Karikatūros irgi apie karą, šaltiniai irgi“, – pasakojo mergina.

Ji prasitarė mokykloje nelabai mėgusi istoriją, tačiau šio dalyko egzamino jai reikia būsimuose moksluose. Mergina planuoja tapti policininke.

Egzamino nevadino nei sunkiu, nei lengvu

Savo ruožtu kitas dvyliktokas, šiemet laikęs ir anglų, ir lietuvių k. ir literatūros, ir matematikos egzaminus, o šiandien, trečiadienį, dar ir istorijos, aiškino šį egzaminą galintis priskirti prie sunkesnių šiemet, tačiau bendrai žiūrint vertino jį teigiamai.

„Egzaminas kaip egzaminas. Kas mokėsi, tas išlaikys. Nebuvo nesąmonių kokių, viskas paprasta, normalu. Nepasirodė man jis sunkus, bet ir lengvas nėra“, – sakė jis.

Pasak abituriento, egzamine nebuvo vyravusių temų. Klausimų teko praktiškai iš visos egzamino programos.

„Buvo apie Lietuvos mūšius su ordinais, Šaltąjį karą, porą temų prieš Pirmąjį Pasaulinį karą. Kas buvo egzamino programoje parašyta, to ir klausė“, – aiškino vaikinas.

Istorijos egzaminą jis tikino laikęs, nes šis dalykas jam tiesiog patinka. Abiturientas žada Vilniaus universitete studijuoti informacines technologijas, tad šio egzamino įvertinimas jam nėra labai svarbus.

Besirenkančių laikyti mažėja

Įdomu, kad besirenkančių laikyti istorijos egzaminą mažėja ketvirtus metus iš eilės. Šiemet jį laiko vos trečdalis visų šalies abiturientų (32 proc.), kai anglų k. egzaminą – 61 proc., lietuvių k. ir literatūros – 58 proc., o matematikos – 56 proc.

Beje, palyginti su praėjusiais metais, šis pokytis itin didelis. 2015 metais istorijos VBE rinkosi laikyti 13 006 kandidatai, o 2016 metais šį egzaminą pasirinko vos 10 836 kandidatai.

Nacionalinis egzaminų centras praneša, kad istorijos egzaminas bus vykdomas 117 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

Egzamino užduotyje šiemet bus po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrins aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Pernai – rekordiškas išlaikiusiųjų skaičius

Praėjusiais metais istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 99,38 proc. kandidatų. Tačiau dar metai prieš tokių tebuvo 89,3 proc. 100 balų įvertinimą gavo 0,3 proc. kandidatų. Visi šimtą balų gavę mokiniai mokėsi išplėstiniu kursu, o 91,7 proc. iš jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus. 61,9 proc. egzaminą išlaikiusių kandidatų surinko nuo 36 iki 85 balų. Palyginti su 2014 m., ne tik pagerėjo egzamino išlaikymo rezultatai, bet ir padidėjo mokinių skaičius, kurie gavo aukščiausius įvertinimus už istorijos valstybinį brandos egzaminą.

Savo ruožtu pasiruošimo brandos egzaminams sistemoje „Egzaminatorius.lt“ šiemet istorijos bandomojo egzamino užduoties surinktų taškų vidurkis yra 49,8, o praėjusiais metais buvo 59,01(iš 100).

„Tarp 12 lengvų užduočių pateko 4 užduotys, susijusios su vidurinių amžių istorija, 3 – su naujųjų amžių, 5 – su XX-XXI amžių istorija. 10 sunkių užduočių turinio sandara tokia: 6 užduotys – iš XX-XXI a. istorijos, 2 – iš naujųjų amžių istorijos ir 2 – iš vidurinių amžių istorijos“, – sunkiausias sritis abiturientams įvardijo projekto organizatoriai.

Pasidalinkite įspūdžiais

Iš viso 2016 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 33 710 kandidatų (2015 metais – 37 279 kandidatai). Tai, kovo 7 d. duomenimis, 3569 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais (maždaug 9,58 proc.). Per pastaruosius ketverius metus tai didžiausias kandidatų, užsiregistravusių laikyti brandos egzaminus, pokytis.

Istorijos egzaminas – vienas paskutiniųjų moksleiviams. Šią savaitę dar bus tikrinamos jų informacinių technologijų, kitą – chemijos žinios.

Pirmųjų valstybinių egzaminų rezultatų moksleiviai turėtų sulaukti maždaug Joninių metu.

Mokiniai, ar esate tarp tų, kurie šiandien laikė istorijos brandos egzaminą? Prašome Jūsų – pasidalykite įspūdžiais, įvertinkite egzamino užduotis!

Prašome atsiliepti ir mokytojus bei tėvelius – kokia jūsų nuomonė apie užduotis dvyliktokams? Jūsų minčių laukiame elektroniniu paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „12“.