ISM: studijuoti anglų kalba nori 25 proc. daugiau studentų

 (30)
Pasibaigus pagrindiniam priėmimui daugiau stojančiųjų dėmesio sulaukė studijos anglų kalba, skelbia ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Tarptautinio verslo ir komunikacijos programą, dėstomą tik užsienio kalba, nuo rudens studijuos 25 proc. daugiau abiturientų nei pernai.
ISM: studijuoti anglų kalba nori 25 proc. daugiau studentų
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Universiteto rektoriaus dr. Nerijaus Pačėsos teigimu, didelė dalis gabiausių studentų yra suinteresuoti studijomis užsienyje, tačiau kaip gerą alternatyvą vertina ir studijas anglų kalba Lietuvoje.

„Stojančiuosius motyvuoja galimybė studijų metu sklandžiai išmokti anglų kalbą ir gerai pasiruošti profesinei karjerai, ypač tarptautinėse kompanijose. Nemaža dalis šių jaunų žmonių yra suinteresuoti dalyvauti universiteto vykdomose mainų programose ir daliai studijų išvykti į užsienį, bei tuo pačiu metu gauti dvigubą – ISM ir Norvegijos, Škotijos ar kitų šalių universitetų – diplomą“, – sakė dr. N. Pačėsa.

ISM anglų kalba galima studijuoti tarptautinio verslo ir komunikacijos, ekonomikos ir politikos programas.

Universitetas nusprendė priimti daugiau

ISM šiemet studijuoti pakvietė 20 proc. daugiau stojančiųjų – nuo 501 pernai iki 628 šiais metais. Pasak rektoriaus, didelę reikšmę studentų preferencijoms, renkantis mokymosi institucijas, turi valstybės finansavimo suteikimas privatiems universitetams. „Kadangi buvo daugiau susidomėjusių studijomis mūsų universitete, nusprendėme padidinti ir priimamų studentų skaičių“, – sakė rektorius.

Sudomino tarptautinis verslas

Paklausiausia studijų programa privačiame universitete tapo tarptautinio verslo ir komunikacijos studijos. Šiemet ISM verslo ir komunikacijos studijų programą savo prašymuose nurodė net 61 proc. daugiau abiturientų. Universitetas šią specialybę įgyti pakvietė 41 proc. daugiau studentų nei pernai – tarptautinį verslą studijuoti galės 200 žmonių.

Liko laisvų krepšelių

Po pagrindinio priėmimo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete liko 30 valstybės finansuojamų vietų. Anot universiteto rektoriaus dr. Nerijaus Pačėsos, dalis studentų, net ir pakviesti studijuoti šalies universitetuose, pasirinko studijas užsienyje. „Dažnai tokį studentų pasirinkimą nulemia ir šalyje susiformavęs stereotipas, kad kokybišką mokslą galima gauti tik užsienyje. Lietuvos universitetams ši tendencija reiškia iššūkį sudaryti visas reikiamas sąlygas gabiausiems abiturientams pasilikti Lietuvoje“, – teigia N. Pačėsa.

Pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojantieji gali per papildomą priėmimą, kuris prasideda nuo šiandien.

Šiais metais į ISM įstojusieji studentai gali gauti daugiau studijų krepšelių nei pernai – valstybės finansavimas bus suteiktas 150 bakalaurų ir 15 magistrantų.

Taip pat universitetas suteikia galimybę didesniam skaičiui pažangiausių studentų pelnyti visiškai nemokamas studijas – tai lemia nustatytas konkursinis balas (20,5 ir daugiau).

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

N. Putinaitė. Ką partijos galvoja apie aukštąjį mokslą (24)

Partijų programose aukštasis mokslas, kaip jau įprasta, nėra prioritetas. Aukštajam mokslui net apimties atžvilgiu skiriama daug mažiau dėmesio nei bendrajam ugdymui. Tai aiškintina paprasta politine pragmatika.

Vilniuje planuojama sukurti beveik 1 000 naujų vietų darželiuose (19)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius aplankė naują lopšelio-darželio "Kodėlčiukas" skyrių, kurį nuo šio rugsėjo pradėjo lankyti 117 mažųjų vilniečių.

Paauglių alkoholio vartojimo rodiklis – žemiausias nuo 1995 m. (25)

Pernai apklausus paauglius visoje Europoje paaiškėjo, kad Lietuvoje mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse penkiolikmečių ir šešiolikmečių per pastarąjį mėnesį buvo gėrę alkoholio.

Mokytojų nuotaikos niūrios: skaičiuoja, ko neteks (372)

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus kreiptasi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, sako Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo teigimu, kitąmet įsigaliosiantys pokyčiai darbo rinkoje skaudžiai paveiks ir mokytojus, kurių gyvenimas gerokai apkars.

Buvęs Karo akademijos viršininkas: mokyklose būtinas savanoriškas karinis parengimas (46)

Šalies mokyklose būtina sudaryti galimybę savanoriškai lankyti karinio parengimo pamokas, teigia buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius.