ISM: studijuoti anglų kalba nori 25 proc. daugiau studentų

 (30)
Pasibaigus pagrindiniam priėmimui daugiau stojančiųjų dėmesio sulaukė studijos anglų kalba, skelbia ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Tarptautinio verslo ir komunikacijos programą, dėstomą tik užsienio kalba, nuo rudens studijuos 25 proc. daugiau abiturientų nei pernai.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Universiteto rektoriaus dr. Nerijaus Pačėsos teigimu, didelė dalis gabiausių studentų yra suinteresuoti studijomis užsienyje, tačiau kaip gerą alternatyvą vertina ir studijas anglų kalba Lietuvoje.

„Stojančiuosius motyvuoja galimybė studijų metu sklandžiai išmokti anglų kalbą ir gerai pasiruošti profesinei karjerai, ypač tarptautinėse kompanijose. Nemaža dalis šių jaunų žmonių yra suinteresuoti dalyvauti universiteto vykdomose mainų programose ir daliai studijų išvykti į užsienį, bei tuo pačiu metu gauti dvigubą – ISM ir Norvegijos, Škotijos ar kitų šalių universitetų – diplomą“, – sakė dr. N. Pačėsa.

ISM anglų kalba galima studijuoti tarptautinio verslo ir komunikacijos, ekonomikos ir politikos programas.

Universitetas nusprendė priimti daugiau

ISM šiemet studijuoti pakvietė 20 proc. daugiau stojančiųjų – nuo 501 pernai iki 628 šiais metais. Pasak rektoriaus, didelę reikšmę studentų preferencijoms, renkantis mokymosi institucijas, turi valstybės finansavimo suteikimas privatiems universitetams. „Kadangi buvo daugiau susidomėjusių studijomis mūsų universitete, nusprendėme padidinti ir priimamų studentų skaičių“, – sakė rektorius.

Sudomino tarptautinis verslas

Paklausiausia studijų programa privačiame universitete tapo tarptautinio verslo ir komunikacijos studijos. Šiemet ISM verslo ir komunikacijos studijų programą savo prašymuose nurodė net 61 proc. daugiau abiturientų. Universitetas šią specialybę įgyti pakvietė 41 proc. daugiau studentų nei pernai – tarptautinį verslą studijuoti galės 200 žmonių.

Liko laisvų krepšelių

Po pagrindinio priėmimo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete liko 30 valstybės finansuojamų vietų. Anot universiteto rektoriaus dr. Nerijaus Pačėsos, dalis studentų, net ir pakviesti studijuoti šalies universitetuose, pasirinko studijas užsienyje. „Dažnai tokį studentų pasirinkimą nulemia ir šalyje susiformavęs stereotipas, kad kokybišką mokslą galima gauti tik užsienyje. Lietuvos universitetams ši tendencija reiškia iššūkį sudaryti visas reikiamas sąlygas gabiausiems abiturientams pasilikti Lietuvoje“, – teigia N. Pačėsa.

Pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojantieji gali per papildomą priėmimą, kuris prasideda nuo šiandien.

Šiais metais į ISM įstojusieji studentai gali gauti daugiau studijų krepšelių nei pernai – valstybės finansavimas bus suteiktas 150 bakalaurų ir 15 magistrantų.

Taip pat universitetas suteikia galimybę didesniam skaičiui pažangiausių studentų pelnyti visiškai nemokamas studijas – tai lemia nustatytas konkursinis balas (20,5 ir daugiau).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Pasidavė ir geriausias A. Maldeikienės mokinys: po pusmečio VU – atviras laiškas feisbuke (703)

Kiek daugiau nei pusmetį dėstytoju Vilniaus universitete (VU) dirbantis Tautvydas Marčiulaitis savo ateities su šia profesija nebesieja. Pašnekovo teigimu, problema yra tai, kad Lietuvai dėstytojų nereikia ir tuo esą jis įsitikino asmeniškai.

J. Petrauskienė mokytojams gerų žinių skelbti neskuba (149)

Rengiamas etatinio mokytojų atlyginimų modelio įvedimas brangiai kainuos ir šiam pokyčiui reikiamų lėšų rasti nebus paprasta, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Mokslo metų ilginimas: iš trijų scenarijų rinkosi vieną (140)

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė siekianti ilginti mokslo metų trukmę. Mokslo metai turėtų ilgėti 10-15 dienų.

Prasideda viešosios konsultacijos dėl mokslo metų trukmės (170)

Šią savaitę prasideda viešosios konsultacijos regionuose dėl siūlymo ilginti mokslo metų trukmę.

Prasideda lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ (32)

Prasideda dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“. Konkurso tikslas – skatinti mokinius interneto erdvėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą lietuvių kalbą.