„Nežinau, ko griebtis ir ką daryti“, – į DELFI kreipėsi merginos mama, apie dukros skolą sužinojusi atsitiktinai.
Išsideklaruoti nebūtina, bet prisikaupė skola
„Pradėjus sklisti žiniai apie PSD, suskubau ir aš pasitikrinti, ar aš, mano šeima nesame skolingi Lietuvai. Keletą metų gyvenu Jungtinėje Karalystėje, dirbu, moku mokesčius. Pati esu išsiregistravusi iš Lietuvos, tačiau apie dukrą net nepagalvojome“, – pripažino pašnekovė.
Jos dukra 2016 m. sausį atšventė 18-ąjį gimtadienį, antrus metus ji mokosi viename iš Anglijos koledžų.
„Skambinau į Lietuvos ambasadą Londone. Darbuotoja mane informavo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Deklaracijos 10 įstatymą, jei asmuo mokosi Europos Sąjungos valstybėje, jam nebūtina išsideklaruoti iš savo gimtosios šalies. Tačiau prisikaupė skola, kuri yra daugiau kaip 400 eurų“, – problemą aiškino emigrantė.
Išėjusi iš ligonių kasų net apsiverkė: turi skolą sumokėti iš karto
Ji su dukra informavo „Sodrą“ el. laišku, kad skolų kaupimasis būtų sustabdytas, tačiau ramiau nepasidarė, tad mergina nusprendė grįžti į Lietuvą ir patikrinti, ar viskas gerai.
Su savimi emigrantė pasiėmė ir koledžo administracijos laišką, įrodantį, kad ji 2016–2017 m. mokėsi ir dabar tebesimoko aptariamoje mokymo įstaigoje.
„Iš pradžių ji nuvyko į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), ši nusiuntė į Sodrą. Tada „Sodra“ nusiuntė į Ligonių kasas (VLK). Ligonių kasose labai arogantiška moteris numetė koledžo laišką į šoną ir pasakė, kad koledžas nėra aukštoji mokykla ir jai teks susimokėti. Paklausus, kaip susimokėti, nes ji neturi nei lietuviškos sąskaitos, nei yra dirbanti, darbuotoja tik gūžčiojo pečiais, bet vis kartojo, kad reiks susimokėti. Taip pat paklausus, ar galima dalimis skolą likviduoti, darbuotoja griežtai atsakė, kad ne, kad viską reikia sumokėti vienu kartu“, – su kuo teko susidurti, pasakojo emigrantė.
Jos teigimu, išėjusi iš Ligonių kasų jos dukra net apsiverkė.
Norėjo grįžti į Lietuvą, bet liko labai nusivylusi tuo, ką patyrė dukra
Į DELFI besikreipusi emigrantė tikino, kad nuo išvykimo nei ji, nei jos šeimos nariai nesinaudojo gydymo paslaugomis Lietuvoje, o štai dabar, piktinosi ji, reikia susimokėti.
„Esu labai nusivylusi. Planuojame grįžti į Lietuvą – vis tik tai mūsų gimtoji šalis, bet dabar atsirado baimė. Toks įspūdis, kad valdžia „suėstų“ tave gyvą. Labai nepasitikiu Lietuvos valdžia, nėra geranoriškumo, humaniškumo. Labai bjaurus, sovietinis aptarnavimas kai kuriose valstybinėse įstaigose“, – tikino pašnekovė.
Ji įsitikinusi – nesąžininga, kad jos dukra turi mokėti.
„Praėjusią savaitę ji jau išsiregistravo iš Lietuvos. Tačiau rugsėjo 1 dieną tikrai grįš į Lietuvą tęsti studijų. Kol nebus sumokėta skola, ji negalės naudotis medicininėmis paslaugomis. Man tai kelia rūpestį“, – kodėl kreipėsi į žurnalistus, pasakojo emigrantė.
Besimokantys ES šalyse pilnamečiai nėra draudžiami
Savo ruožtu VLK atstovai DELFI sakė, visų pirma, labai apgailestaujantys, kad aptariamai moteriai ir jos dukrai teko patirti tiek nepatogumų Lietuvoje ieškant atsakymų į klausimus dėl dukters privalomojo sveikatos draudimo (PSD).
„Apdrausti PSD yra tie Lietuvos gyventojai, kurie patys moka arba už juos yra mokamos PSD įmokos. Šių įmokų mokėjimas yra prievolė. Tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas garantuojama teisė gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir kt. Valstybės lėšomis draudžiami vaikai iki 18 metų, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys moksleiviai (iki kol baigia mokyklą), aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas ir kt.“, – rašoma jų atsakyme DELFI.
VLK atstovų teigimu, iš tiesų valstybės lėšomis nėra draudžiami Europos Sąjungos (ES) šalyse besimokantys moksleiviai iš Lietuvos, jei jiems daugiau nei 18 metų.
„Tad, jeigu mergaitė išvyko iš Lietuvos siekti vidurinio ar profesinio mokslo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjo, jai nuo pilnametystės galimai pradėjo kauptis PSD skola, nes pasibaigė draudimas valstybės lėšomis nepilnamečių gyventojų grupėje“, – paaiškino jie.
Dėl skolų, susidariusių nuo 2016 m. sausio 1 d., reikėtų kreiptis į PSD įmokų administratorių – „Sodrą“.
PSD mokėti nereikia, jei koledžas turi aukštosios mokyklos statusą
„Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus dirbančius ir vykdančius ekonominę veiklą asmenis, kurie privalo mokėti PSD įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymą), laikomi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, taip pat Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas.
Švietimo įstaiga, tokia kaip koledžas, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje gali siūlyti įvairaus lygmens – tiek vidurinio ar profesinio, tiek aukštojo mokslo – kvalifikacijas. Jeigu gyventojas mokosi koledže, turinčiame aukštosios mokyklos statusą, pagal aukštojo mokslo programą nuolatine arba dienine studijų forma, PSD jis draudžiamas valstybės lėšomis, o tokiu atveju savarankiškai mokėti PSD įmokų nereikia (deklaruoti išvykimo iš Lietuvos taip pat nereikia).
Tokiu atveju PSD laikotarpiui nustatyti teritorinei ligonių kasai (TLK) būtina pateikti mokslo įstaigos išduotą dokumentą su duomenimis apie studijas ES valstybės narės aukštojoje mokykloje, jame turi būti nurodyta studijų vieta, studijų forma, studijų pradžios ir pabaigos datos.
Jeigu gyventojas yra ES aukštosios mokyklos dieninės formos studentas ir neturi galimybių dokumentus pristatyti asmeniškai, pažymos originalą ir pirmo puslapio paso kopiją (arba asmens tapatybės kortelės kopiją) TLK galima atsiųsti registruotu laišku – PSD laikotarpis būtų nustatytas einamiems mokslo metams nuo teisės atsiradimo datos pagal atsiųstos pažymos duomenis.
Svarbu žinoti, kad ES aukštosios mokyklos dieninės formos studentai yra draudžiami vieniems mokslo metams, ir, jei mokosi net kelerius metus, tokią pažymą iš aukštosios mokyklos turi pristatyti TLK kiekvienais mokslo metais.
Tokie dokumentus susitvarkę studentai yra apdrausti valstybės lėšomis ir gali gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, ši teikia garantiją, kad prireikus bus suteikta būtinoji pagalba pagal tos šalies, kurioje studijuoja, įstatymais nustatytą tvarką“, – informavo VLK atstovai.
Kas gali būti skolingi?
Savo ruožtu „Sodra“ primena, kad darbo santykių neturintys, jokios ekonominės veiklos nevykdantys ir valstybės lėšomis nedrausti asmenys kas mėnesį privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas. Jos sudaro 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos; šiuo metu galiojanti mėnesio įmoka yra 34,20 Eur.
Privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis yra draudžiami asmenys, įsiregistravę darbo biržoje, taip pat sukaupę didesnį nei 30 metų darbo stažą – jį galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui interneto svetainėje www.sodra.lt.
Pabrėžtina, kad PSD valstybės lėšomis taip pat yra draudžiamos nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu – joms reikia teritorinei ligonių kasai (TLK) pateikti gydytojo pažymą; bei vienas iš tėvų, auginančių vaiką iki 8 metų ar daugiau vaikų iki 18 metų, – jiems reikia su tapatybę patvirtinančiais dokumentais atvykti į TLK ir pranešti, kuris iš tėvų turėtų būti apdraustas.
Jei asmuo šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, kad nesikauptų PSD skola, jis privalo arba deklaruoti išvykimą, arba „Sodros“ teritoriniam skyriui pateikti draustumą kitoje šalyje įrodantį dokumentą. Daugiau informacijos išvykusiems – www.sodra.lt/emigrantams.
