Nustatys pereinamąjį vertinimo laikotarpį tautinių mažumų vaikams
Jo teigimu, šie rezultatai lėmė, kad nuo 2013-ųjų vienodinant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis dėstomų mokyklų abiturientams bus įtvirtintos specialioms normos, kurios lenkų ar rusų mokyklų abiturientų rašybą, gramatiką ir kalbinę raišką leis vertinti laisviau. Pereinamasis laikotarpis truks aštuonerius metus. Vertinimo normas Švietimo ir mokslo ministerija teigia paskelbsianti iki šių metų lapkričio 15 d.
„Mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai turės iki aštuonerių metų laikotarpį, kurio metu egzamino išlaikymas (tautinių mažumų mokyklų abiturientams – DELFI) skirsis nuo gimtosios kalbos egzamino lietuviams. Tos nuolaidos arba tam tikras pereinamasis laikotarpis bus įtvirtintas kasmet pagal iš anksto žinomas vertinimo normas. Tos normos nustatomos vienuoliktoje klasėje surengus bandomąjį egzaminą“, - spaudos konferencijoje teigė G. Steponavičius.
Anot jo, bandomojo egzamino rezultatai, nepatvirtino nuogąstavimų, kad lenkų ar rusų mokiniams bus sunku rašyti rašinius vienodomis temomis su lietuvių mokiniais, tačiau jų rašyba, kalbinė raiška ir gramatika buvo prastesnė.
„Kaip ir buvo spėta, platesnis literatūros mokymasis tautinių mažumų mokyklose teikia tautinių mažumų abiturientams išsilavinimo pranašumų. Vienoliktokai rašė šį bandomąjį testą, egzaminą, rašinio temas autorius ir kūrinius rinkosi vienodai, nepriklausomai nuo mokymosi kalbos, Pavyzdžiui, lietuvių ir lenkų dėstomąją kalba mokiniai iš pasiūlytų autorių noriai rinkosi tiek Adomą Mickevičių, tiek Joną Biliūną ar Maironį. Turime kartu pripažinti, kad prastesni buvo rašybos, gramatikos, kalbinės raiškos rezultatai“, - teigė ministras.
Literatūriniam rašiniui lenkų mokiniai dažniau rinkosi Sarbievijų
Bandomąjį egzaminą laikė 3500 vienuoliktokų iš 86 skirtingų tipų mokyklų, kuriose dėstomoji kalba yra lietuvių arba kuri nors tautinės mažumos kalba. 2300 mokinių buvo iš lietuviškų mokyklų, 600 – iš rusiškų, 600 – iš lenkiškų.
„Norėta, kad patektų ir miesto gimnazijos, ir miestelių, ir kaimiškos vietovės mokykla bei panašiai“, - teigė V. Bacys.
Jo teigimu, lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų mokiniai temas rinkosi beveik vienodai. Taip pat pastebėta sąsaja tarp samprotavimo rašinio temos pasirinkimo bei metinio mokinio pažymio – aukštesnius pažymius turintys mokiniai iš įvairių mokyklų rinkosi tas pačias temas.
„Literatūrinių rašinių temų pasirinkimas šiek tiek išsiskyrė. Iškart galiu pasakyti, kad pirmoji buvo Sarbievijus – lenkų tautinės mažumos mokiniai rinkosi šiek tiek daugiau Sarbievijų. Kitose temose skirtumų visiškai nematome“, - pasakojo viceministras.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus yra poetas, rašęs lotynų kalba ir buvęs populiarus XVII a. Europoje. Poetas buvo Vilniaus akademijos auklėtinis, vėliau profesorius, jis studijavo Romoje, savo mokytoju buvo pasirinkęs Horacijų.
„Kalbant apie turinio vertinimą, mes iš esmės nematome prasmės daryti skirtingų vertinimų tarp mokinių, besimokiusių tautinių mažumų mokykloje ir lietuvių kalba, bet, be abejo, mes matome esminį skirtumą – prastesni rašybos, gramatikos, kalbinės raiškos rezultatai, dėl to mūsų skelbiamose normose tas akivaizdžiai matysis, bus parodyta, kokie yra skirtumai“, - teigė V. Bacys.
Egzaminas išlaikomas surinkus bent 30 proc. taškų
Valstybinė brandos egzaminas visiems abiturientams nuo kitų metų truks iki 4 valandų. Abiturientai turės pasirinkti vieną iš keturių temų – tai yra iš 2 samprotavimo ir 2 literatūros rašinio temų.
Ministerijos teigimu, samprotavimo rašinyje turėtų būti analizuojamos pilietinės, pasaulėvokinės bei kitos panašios problemos, rašant jį bus reikalaujama remtis vienu iš trijų nurodytų autorių.
Literatūriniame rašinyje reikalaujama analizuoti kūrinį ir jo kontekstus, jį rašant reikia pasirinkti vieną iš trijų nurodytų autorių, o kitą – savo nuožiūra. Rašinys turi apimti ne mažiau kaip 500 žodžių.
„Literatūros rašinyje turi lyginti du autorius“, - teigė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, pridūręs, kad mokiniai turės teisę naudotis žodynais.
„Tikslas yra ne tiek pagauti mokinį, kuris daro klaidas, kiek leisti jam parodyti, kiek jis geba naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, kad jis gali pasitikrinti ir atiduoti tekstą tikrintojai, kuris yra parašytas gerai, nuosekliai ir atitinka kriterinius reikalavimus“, - sakė viceminitras.
Rašinio įvertinimas sudarys 40 proc. viso įvertinimo, kalbos taisyklingumas – 35 proc., teksto raiška – 25 proc.
Norėdamas išlaikyti egzaminą mokinys turi surinkti ne mažiau nei 30 proc. galimų surinkti taškų.
„Egzaminas vertinamas 0 taškų, jei parašyta visai kita tema, mažiau nei pusė nurodytos apimties, tai yra jeigu neparašo 250 žodžių, nesiremta nė vienu iš prie temos nurodytų autorių. Tokie reikalavimai yra numatyti“, - pasakojo V. Bacys.
Švietimo įstatymas papiktino lenkų mažumą
DELFI primena, kad Seimas pernai kovo mėnesį priėmė Švietimo įstatymą, kuriuo nustatoma, jog nuo rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Seime priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad bent 4 valandas per savaitę lietuviškai mokytis turės ir priešmokyklinukai, o nuo 2013 m. taip pat ketinama suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Didžiausią lenkų bendruomenės nepasitenkinimą sukėlė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino suvienodinimas, mat tuo metu neplanuotas joks pereinamasis laikotarpis.