Tokią išvadą pateikusio Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atstovai sako tegalintys patarti vieną – pasidomėti mokslo įstaiga prieš į ją stojant, o ne jau studijas baigus.

Reitinguose – aukščiau nei VU, bet

Savo istorija su DELFI sutikęs pasidalinti Osvaldas Brucas Didžiojoje Britanijoje mokėsis Hertfordshiro universitete. Vaikinas atvirauja – įtarimų dėl mokslo kokybės iki šiol nebuvo kilę.

„Šis universitetas man pasirodė pakankamai patikimas, nes kai kuriuose svarbiausiuose tarptautiniuose universitetų reitinguose jis net lenkia Vilniaus universitetą (VU). Pavyzdžiui, „The Times higher education“ reitinguose „University of Hertfordshire“ užima vietą tarp 501-600, kai VU – 601-800.

Be to, Anglijoje yra speciali organizacija, kuri vertina būtent filmų ir produkcijos televizijai gamybos programas, ką aš ir studijavau. Jei studijos – kokybiškos, jie suteikia sertifikatus, kuriuos Didžiojoje Britanijoje turi vos 6 aukštosios mokyklos. Tarp jų – ir Hertfordshiro universitetas.

Maža to, tame universitete mokosi daugiau nei 100 lietuvių. Man atrodė, kad nesusipratimų tikrai nebus“, – pasakojo O. Brucas.

Nei magistro studijų, nei norimo darbo

Tačiau jie atsirado tuomet, kai į Lietuvą grįžęs vaikinas panoro dalyvauti valstybinių institucijų rengiamuose konkursuose dėl darbo vietų.

„Privačiame sektoriuje išsilavinimas gal nėra toks svarbus – visi tenori pamatyti tavo darbus. Tačiau valstybinės įmonės (tokios kaip „Lietuvių filmų centras“, „Lietuvos kino centras“) turi griežtesnius nurodymus ir reikalauja, pavyzdžiui, būtent universitetinio išsilavinimo. Į SKVC kreipiausi, nes to reikalavo potencialūs darbdaviai, svarsčiau ir apie magistro studijas. Kai sužinojau atsakymą, kad mano išsilavinimas – tik koleginis, man tai pasirodė labai nesąžininga.

Tačiau SKVC atstovai mane patikino, kad į valstybės tarnybą turėtų priimti ir žmones su mano turimu išsilavinimu, tačiau tuomet atsiduriu keistoje padėtyje. Turėčiau skambinti į organizaciją, sakyti, kad jie nekreiptų dėmesio į įrašą, suorganizuotų dar vieną konkursą, sumažintų reikalavimus ir leistų man pretenduoti į darbo vietą.

Dėl magistro studijų – šioje situacijoje man būtų būtina įveikti išlyginamųjų studijų barjerą. Tačiau tai ir kainuoja – jos nėra finansuojama valstybės, ir gaištamas laikas – išlyginamosios studijos trunka mažiausiai metus“, – aiškino vaikinas.

Sako, kad laukia Lietuvoje, o sąlygos – nelygios

Išgirdęs SKVC vertinimą jis sakė pateikęs ir apeliaciją, tačiau atsakymas į ją taip pat buvo neigiamas.

„Pikta, nes šiuo metu visi deklaruoja: „Oi, norėtume susigrąžinti emigrantus, laukiame jų“, bet tiesa yra kitokia. Nereikia jokių privilegijų ar nuolaidų, tiesiog būtų smagu, jei mums būtų sudaromos lygios galimybės konkuruoti darbo rinkoje“, – tikino jis.

Įdomu ir tai, kad, O. Bruco žiniomis, vienas lietuvis, baigęs tą patį Hertfordshiro universitetą, tačiau studijavęs kitą specialybę – verslo vadybą – vis dėlto sugebėjo be problemų įstoti mokytis magistrantūroje. Jo išsilavinimas buvo prilygintas universitetiniam.

Be to, tikino vaikinas, panašios problemos jo kurso draugams, gyvenantiems svečiose šalyse, nekilo. Nemažai jų dirba ar studijas tęsia Didžiojoje Britanijoje.

O. Brucas taip pat neatmeta galimybės vėl vykti į užsienį ir ten baigti magistro studijas.

„Tai būtų ir greičiau ir pigiau“, – konstatavo jis.

Kurso draugai įstojo į geriausius pasaulio universitetus

Panašioje situacijoje atsidūrusi tikina ir „The Hague University of Applied Sciences“ Tarptautinės ir Europos sąjungos teisės studijų absolventė Kamilė Sakalauskaitė.

„Mano bakalauro laipsnis buvo įvertintas kaip profesinio bakalauro, nors pats tarptautinis diplomo priedas, kurį išduoda ir Lietuvos universitetai, nurodė, kad įgijau universitetinį išsilavinimą. Maža to, studijavau 4 metus ir įgijau 240 kreditų, kaip studijavę Lietuvos universitetuose.

Pagrindinis SKVC argumentas buvo toks, kad mano studijos esą labiau orientuotos į karjerą ir profesinį išsilavinimą. Pavyzdžiui, mano praktika, kuri užtruko 6 mėnesius, buvo įvertinta daugiau kreditų nei mano diplominis darbas“, – sakė ji.

Mergina tikino bandžiusi paaiškinti, kad užsienyje jos diplomas prilygsta universiteto, net keli jos kurso draugai dar šiemet įstojo į Oksfordo ir Kembridžo universitetus, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

Lauks dokumentų iš universiteto

K. Sakalauskaitė tikino taip pat teikusi ir apeliaciją, tačiau atsakymas į ją buvo neigiamas.

„Įvertinimo dėl išsilavinimo man reikėjo, nes dar studijuodama paskutiniame kurse sulaukiau pasiūlymo dirbti Lietuvoje. Laimei, neaiški situacija su išsilavinimu darbdavių neatbaidė“, – guodėsi mergina.

Pagal SKVC pateiktą aprašą, prašymas pakartotiniam įvertinimui gali būti teikiamas, jei atsiranda naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos iki pateikiant apeliaciją. Tad šiuo metu ji tikina laukianti atsakymo iš universiteto, ar jie gali pateikti papildomų dokumentų, kad suteikė bakalauro, o ne profesinio bakalauro laipsnį.

Stoja ir į veikiančias nelegaliai mokymosi įstaigas

Išgirdusi apie šias situacijas SKVC direktorė Nora Skaburskienė pripažino, kad tokių atvejų iš tiesų pasitaiko, tačiau patikino, kad jų pastaruoju metu mažėja.

„Mes tikrai gauname nemažai klausimų iš moksleivių ir jų tėvų, kurie prašo pakonsultuoti apie tam tikrą aukštąją mokyklą ar studijų programą. Sakyčiau, kuo toliau, tuo daugiau žmonių į mus kreipiasi prieš pradėdami studijas. Tų, kurie jau baigė studijas, tačiau jų turėti lūkesčiai dėl išsilavinimo nepasitvirtina, sakyčiau, labai mažas procentas – vienetai.

Mes nuolat stengiamės teikti informaciją, kad prieš stojant labai svarbu pasitikrinti aukštosios mokyklos statusą. Būna atvejų ne tik kai įstojama į kolegiją, nors manyta, kad tai – universitetas, bet ir kad įstojama į aukštąją mokyklą, kuri veikia nelegaliai“, – prasitarė ji.

Nora Skaburskienė

Problemos – dėl sistemų skirtumo

Pasak N. Skaburskienės, nesusipratimai atsiranda, nes šalių aukštojo mokslo sistemos – skiriasi.

„Tam tikrose šalyse studijų keliai yra kitokie. Pavyzdžiui, įgijęs profesinio bakalauro laipsnį asmuo gali mokytis profesinėje magistrantūroje. Tuo metu Lietuvoje tokios galimybės nėra, todėl kelias ir užsidaro“, – pavyzdį pateikė ji.

Unikalia N. Skaburskienė vadina ir Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo sistemą. Šioje šalyje įgijęs bakalauro laipsnį asmuo negali iš karto mokytis magistrantūroje.

„Jie turi dar kitą laipsnį – „bachelor of honours“ (bakalauras su pagyrimu – liet.). Tik jis suteikia teisę stoti į magistrantūrą. Jei žmogus nepasidomėjo, baigė tik trejų metų studijas ir įgijo „bachelor“ (bakalauro – liet.) laipsnį, negali mokytis magistro. Taip, Didžiojoje Britanijoje jis galėtų eiti dirbti, užsiimti profesine veikla, bet jei norėtų studijuoti akademinį magistrą, to daryti be papildomų kursų negalėtų ir ten“, – tikino SKVC direktorė.

Ji pripažino, kad tiesa ir tai, kad tos pačios aukštosios mokyklos, tačiau skirtingų specialybių studentai gali gauti skirtingą išsilavinimą.

„Užsienyje tikrai yra atvejų, kai viena institucija teikia ir profesinį, ir aukštąjį išsilavinimą“, – aiškino ji.

Į ką atkreipti dėmesį

Anot N. Skaburskienės, pasitikrinti, kokį statusą turi aukštojo mokykla ir kokį išsilavinimą ji suteikia – nėra sunku.

„Mūsų tinklalapyje yra nuoroda į ENIC/NARIC tinklą, kuriame visos šalys teikia informaciją apie savo švietimo ir aukštojo mokslo sistemas, pripažintas aukštąsias mokyklas, suteikiamus laipsnius. Tačiau galima ir mums skambinti, rašyti. Visada padėsime“, – informavo ji.

Paklausta, gal šioje srityje planuojami pokyčiai ir svarstoma liberaliau žiūrėti į išsilavinimą įgijusius užsienyje, N. Skaburskienė patikino, kad tai priklauso nuo Lisabonos pripažinimo konvencijos.

„Šiuo metu rengiamas dokumentas, kuris būtų kaip gairės visiems kvalifikacijos vertintojams. Be abejo, tuomet peržiūrėsime ir mūsų vertinimą, nors nesakyčiau, kad mūsų vertinimo taisyklės – labai griežtos. Net kitose Baltijos šalyse vertinama griežčiau“, – aiškino ji.

Tuo metu jau įgijusiems išsilavinimą užsienio aukštojoje mokykloje, kurios suteiktas išsilavinimo lygis yra žemesnis nei tikėtasi, ji patarė dar kartą kreiptis į administraciją klausiant, gal užtektų išsilaikyti papildomus egzaminus arba tiesiai į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kurios galbūt sutiktų užskaityti didžiąją dalį kreditų ir suteikti trūkstamas žinias.