Trečiadienis P. Kavaliauskui ir būriui tarptautinių dalykinių olimpiadų laureatų buvo ypatingas – juos priėmė ir pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė, rankas spaudė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Prezidentūroje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje ypatingo dėmesio sulaukė P. Kavaliauskas, ES mastu įvertintas už darbą „Naminių musių (Musca domestica) vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“. Be 7 tūkst. eurų premijos, lietuvis taip pat laimėjo keliones į tarptautinį Stokholmo jaunųjų mokslininkų forumą, Nobelio premijos laureatų apdovanojimų ceremonijos savaitę ir į 2012 metais vyksiantį tarptautinį Londono jaunųjų mokslininkų forumą.
Po ceremonijos P. Kavaliauskas atsakė į žurnalistų klausimus.
-Kaip jautiesi tapęs geriausiu ES ir sulaukęs tokio dėmesio – per apdovanojimų ceremoniją buvai pasodintas šalia prezidentės. Ar apdovanojimas pakeitė Tavo gyvenimą?
- Jaučiuosi tikrai labai nuostabiai, nes ne tik esu įvertintas pasauliniu lygiu, bet ir Lietuvoje – tai nuostabu.
Lietuvoje tapau šiek tiek labiau žinomas. Vis dar tikiuosi, kad koks nors universitetas mane pakvies studijuoti - jokių pasiūlymų vis dar negavau.
- Ar Lietuvoje sunkiau sulaukti įvertinimo nei užsienyje?
- Iš tiesų taip, nes, visų pirma, būtent šiame konkurse norint patekti į plačiuosius vandenis, reikia būti geriausiu ir Lietuvoje.
- Kiek metų tyrimų prireikė, kad gautum tokį apdovanojimą? Kodėl tyrinėjimams pasirinkai muses?
- Mano tyrimai truko ketverius metus, pirmieji metai buvo mėginių rinkimas, o visi kiti – juodas darbas laboratorijoje.
Didžiausia problema pasaulyje – antibiotikams atsparios bakterijos, infekcinių ligų sukėlėjų plitimas. Mokslas iki šiol nežino visų kelių, kaip bakterijos gali plisti. Mano prielaida buvo, kad jos gali plisti per muses. Dėl to musėmis ir susidomėjau. Tyrinėjau ne pačias muses, o bakterijas ir infekcines ligas, kurias platina musės.
- Kaip apibūdintum mokslo situaciją Lietuvoje?
- Didžiausia bėda – pakankamai skurdus mokslo finansavimas. Yra daug žmonių, kalbančių, kad Lietuvoje mokslo neįmanoma vykdyti, bet mokslas Lietuvoje vyksta, ir tikrai pasaulinio lygio, todėl padėtis čia pakankamai nebloga.
Kokia ji bus po dešimtmečio, priklausys, ar atsiras žmonių, kurie bandys keisti dabartinę padėtį moksle. Jeigu tokių žmonių atsiras, mūsų mokslas išliks, jei ne, liksime tame pačiame lygyje.
- Kaip įsivaizduoji savo ateitį?
- Ateityje save įsivaizduoju kaip pasaulinio lygio mokslininką iš Lietuvos. Ar liksiu Lietuvoje, priklausys nuo pasiūlymų, bet greičiausiai jeigu ir teks išvažiuoti, planuoju čia sugrįžti.
- Kodėl?
- Kažkam juk reikia pakeisti padėtį.
- Tačiau net mažiems pokyčiams gali prireikti viso gyvenimo...
- Galbūt, bet vis tiek bus padaryta pakeitimų ateities kartoms ir greičiausiai tai bus tęsiama toliau.
- Ar tokį pasiryžimą rodo ir Tavo bendraamžiai?
- Iš tiesų dauguma žmonių nori išvažiuoti, bet viskas priklausys, kaip susiklostys gyvenimas. Greičiausiai dauguma jų irgi grįš į Lietuvą.
Lietuva yra terpė, kurioje galima išauginti viską, ir aš esu pasiryžęs tai padaryti.
Dabar visi sako, kad didžiulė bėda emigracija, protų nutekėjimas. Tai mokslininkų pasaulyje buvo visais laikais. Net ir Marija Sklodovska-Kiuri, žinoma mokslininkė lenkė, išvažiavo į Paryžių. Tai irgi emigracija.
Nereikia bijoti, kad mokslininkai išvažiuos – svarbiausia juos privilioti atgal.
- Pavasarį baigsi mokyklą. Ką ketini studijuoti?
- Mano svajonių sritis – medicinos mikrobiologoja, norėčiau ją studijuoti ir ateitį sieti tik su ja. Medicinos mikrobiologija nagrinėja infekcines ligas, jų identifikavimą bei plitimą Lietuvoje.
- Ar matai galimybių šioms studijoms Lietuvoje?
- Užsienyje ši sritis pakankamai gerai išvystyta, ko, deja, Lietuvoje nėra. Bet kuriuo atveju, kaip minėjau, jei išvažiuočiau į užsienį, vistiek grįžčiau į Lietuvą.
- Kaip atrodo jauno mokslininko diena?
- Keliuosi penktą ryto, iš Jūrės miestelio traukiniu važiuoju į mokyklą Kaune, po pamokų skubu į Kauno klinikų Mikrobiologijos laboratoriją.
Turiu savo gyvenimą – nėra taip, kad gyvenčiau laboratorijoje ir nematyčiau nieko kita, tik knygas. Gyvenimą leidžiu tikrai aktyviai - laisvalaikiu susitinku su draugais, būnu gamtoje, skaitau.
- Ar ir kiti mokslai einasi taip pat gerai kaip chemija ir biologija?
- Lietuvių kalba daug prasčiau nei biologija ir chemija, bet viskas gerai.