Pagal Švietimo įstatymą, nuo šių metų rugsėjo šalyje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai nustatomi tokie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.
Įgyvendinus švietimo reformą, vidurinėms mokykloms buvo paliktas terminas pertvarkai. Pagal parlamentarų siūlymą, šis terminas būtų pratęstas iki 2018 metų rugsėjo 1 dienos.
Tokią Švietimo įstatymo pataisą pasirašo per 30 parlamentarų, tarp jų daugiausiai „darbiečių“ ir „tvarkiečių“, keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Pataisos teikėjai aiškina, kad kai kurios mokyklos dėl savo specifikos dar turėtų išlaikyti 12-kos klasių ugdymą.. „2015-09-01 įsigaliosianti įstatymo redakcija, panaikinanti vidurinės mokyklos, kaip bendrojo ugdymo mokyklos tipą, atims galimybę daugeliui perspektyvių, augančių Lietuvos švietimo įstaigų akredituoti vidurinio ugdymo programas“, - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
Švietimo reforma numato kai kurias išimtis, leidžiančias išlaikyti ir ugdymą nuo nuo 1 iki 12 klasės. Tai būtų vadinamoji ilgoji gimnazija: vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.
Taip pat ilgąją gimnaziją gali turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla. Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.