Apie kultūros vadybos ir politikos magistrantūros studijas svajojusi ilgus metus menininkų pasaulyje besisukanti ir du bakalaurus turinti mergina tikina, kad su ja buvo pasielgta itin neteisingai.
Savo ruožtu akademijos atstovai savo klaidų nepripažįsta, nors pasidalinti argumentais, kodėl mergina vis dėlto nebuvo priimta studijuoti, nepanoro.
Savo patirtimi didžiuojasi
„Naiviai buvau užtikrinta, kad man yra daug galimybių įstoti į specialybę, kurioje dirbu ne vienerius metus. Kadangi mano mama yra dailininkė, mano gyvenimas visuomet siejosi su menu. Pati nuo mažens paišiau, laisvu laiku ir dabar tapau. Baigiau dvejas bakalauro studijas, vienas jų – užsienyje. Tarptautinio verslo bakalauro temą pasirinkau susietą su vizualaus meno vadyba. Rašiau jį dvejus metus, medžiagą rinkau geriausiose Anglijos bibliotekose. Mano bakalauro baigiamasis darbas buvo išleistas knygos pavidalu ir platinamas po visą pasaulį.
Kai grįžau į Lietuvą, po ilgų pasiruošimų kartu su mama įkūrėme privačią kultūrinę organizaciją, kurioje dirbame jau ne vienerius metus. Organizuojame parodas, renginius, užsiėmimus, vakarus, stovyklas ir daug daugiau.
Šiais metais nusprendžiau, kad noriu baigti magistro studijas. Tikėjausi, kad studijos padės užtvirtinti turimas žinias ir įgauti naujų, užmegzti pažintis meno srityje, bus didesnė motyvacija parašyti magistro darbą. Nusprendžiau, kad jį galėčiau rašyti apie vizualių menų licencijavimą ir tai pritaikyti Lietuvos dailininkams. Šį darbą planavau išleisti knygos pavidalu tam, kad padėčiau Lietuvos dailininkams suprasti, kaip licencijuoti savo darbus“, – kodėl nusprendė tęsti mokslus, pasakojo mergina.
Pasijuto kaip teisiamųjų suole
Vis dėlto taip laukta pokalbio su VDA atstovais diena jai nebuvo smagi. Nors į pokalbį mergina ėjo pasitikėdama savimi, greitai suprato, kad ji – mažai kam įdomi.
„Atėjus prie durų, teko palaukti. Pasirodė komisijos nariai, stovintieji prie durų maloniai pasisveikino su jais. Mane nustebino kai kurių jų šaltumas, dalis komisijos narių net neatsakė į pasisveikinimą. Na, pagalvojau, gal susikaupę labai. Man neteko ilgai laukti, greitai buvau pakviesta į klasę, kur buvo kėdė, o prie priešais stovėjusių stalų sėdėjo komisija. Netrukus po to pro mane praėjo katedros vedėja sakydama, kad išeina kavos atsigerti. Buvo truputi keista ir gaila, kad ji nenorėjo išklausyti mano pokalbio. Na, bet ką padarysi...
Atsisėdusi ant kėdės ir pajutusi šaltus komisijos narių žvilgsnius pasijutau kaip teisiamųjų suole. Ir štai, man netikėtai, prasidėjo ne jaukus pokalbis apie man mielą sritį, o tikra apklausa ir tardymas. Buvau nuliūdinta, nes vienai komisijos narei ypač rūpėjo sužinoti, ko aš nežinau, ir kiekvieną kartą man neatsakius į klausimą jos veide nušvisdavo šypsena.
Kai papasakojau apie savo sumanytą magistrinio darbo temą, man buvo pasakyta, kad „noriu prakišti savo mamą dailininkę pasirinkdama ją atvejo nagrinėjimui“. Beje, tik po to sužinojau, kad komisijos narė pažįsta mano mamą, todėl, manau, tai nekorektiška. Apie meno vadybą iš komisijos narės, kuri tai dėsto, nesulaukiau nė vieno klausimo, nors būtent tam ruošiausi ir tai ketinau studijuoti. Besibaigiant „atrankos pokalbiui“ jaučiausi išsekusi ir laukiau, kad tik greičiau viskas baigtųsi. Kai pasirodė katedros vedėja, mano pokalbis baigėsi. Išėjau jausdama, kad neįstojau. Man buvo akivaizdu, kad nelabai kas nori čia tokių žmonių“, – apgailestavo mergina.
Iškilo daugiau klausimų
Jos nuojauta pasitvirtino – studijuoti ji nebuvo pakviesta. Maža to, kaip teigia pati, jos stojamasis balas buvo žemiausias iš visų.
„Parašiau apeliaciją, bet VDA fakulteto dekanas atsiuntė atsakymą, kad, remiantis katedros vedėjos pasisakymu (priminsiu, ji nedalyvavo mano atrankos pokalbyje) ir dokumentais, nuspręsta palikti komisijos įvertinimą, kuris buvo žemiausias iš visų stojusiųjų. Išsiunčiau apeliacijos kopiją ir Švietimo ir mokslo ministerijai, bet nesulaukiau jokio atsakymo. Gaila, kad niekas negali padėti tokioje situacijoje ir komisijos nariai leidžia sau šališkai priiminėti sprendimus, spręsti, kas bus priimtas ne pagal patirtį ir žinias. Spėju, kad ne aš viena buvau taip „pramesta“, – įsitikinusi mergina.
Anot jos, besidomint VDA iškilo klausimas ir apie Lietuvos kultūros tarybą.
„Esu girdėjusi ne iš vieno žmogaus, kad neverta ten kreiptis, nes dažnai jie pinigus padalina saviems arba skiria labai mažai. Buvo keista, kai kreipėmės su daug projektų ir nė karto negavome finansavimo. Pasirodo, tarybos pirmininkė yra, kaip ir viena iš VDA komisijos narių, dirbusi skandalingame „Vilnius – Europos kultūros sostinė” projekte. Keista, kad pirmininko vietai nebuvo rastas tinkamesnis ir skaidresnis žmogus“, – stebėjosi skaitytoja
Patikslino kelias detales, bet į klausimus neatsakė
Savo ruožtu Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. Audrius Klimas, atsakydamas DELFI, patikino, kad apgailestauja dėl to, kad tokio pobūdžio skundas pasiekė žurnalistus, tačiau gailėti merginos nebuvo linkęs.
„Konkursas į šią programą yra didelis, todėl stojantiesiems taikomi itin aukšti reikalavimai“, – aiškino jis.
A. Klimas taip pat rašė, kad nori paaiškinti kelias detales.
„Vilniaus fakulteto dekano atsakymas į neįstojusiosios apeliaciją buvo grindžiamas, kaip rašoma skunde, nedalyvavusios pokalbyje katedros vedėjos paaiškinimu. Katedros vedėja buvo komisijos narė, tačiau sprendimą dėl studijų priėmė stojamųjų egzaminų komisija, kuri sudaryta iš savo srities profesionalų.
Skunde rašoma, kad ji vienintelė gavo mažiausią balą, tačiau buvo ir daugiau nepriimtųjų, kurie gavo tokį pat pažymį.
D. Urbanavičienė, Lietuvos kultūros tarybos direktorė Vilniaus dailės akademijoje nedirba, todėl ji nebuvo stojamųjų egzaminų komisijos narė“, – sakė jis, tačiau nepatikslino, ar tiesa, kad katedros vedėja tikrai nedalyvavo posėdyje.
Rektorius taip pat nepateikė atsakymų į klausimus, kodėl mergina sulaukė žemo įvertinimo ir ar pokalbių su stojamaisiais srityje planuojami kokie pokyčiai.