Per ketverius metus stojimo į šalies aukštąsias mokyklas konkursai sumažėjo, į užsienį išvažiuoja ne tik gabiausi, bet ir vidutiniokai ar žemesni, žinantys, jog šansų įstoti į valstybės finansuojamas vietas nėra. Sprendimas apmokestinti „septintukininkus“ – netoliaregiškas ir priimtas neįsigilinant į situaciją. Tuo įsitikinęs Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys.
Eugenijus Stumbrys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
- Kokias stojimų tendencijas pastebite šįmet?, - DELFI paklausė E. Stumbrio.

- Jeigu šiųmetinius stojimus lyginsime su buvusiais prieš ketverius metus, kai Lietuva įstojo į ES, tarp populiariausių programų taip pat buvo ekonomika ir teisė. Tačiau tarp populiariausių programų buvo ir informatika, anglų filologija, žurnalistika, kurių seniai tarp populiariausių nebėra. Kai šnekame apie populiarumą, postūmiai yra gana aiškūs.

Populiariausi – ekonomika, teisė, medicina

- Šįmet gauti 33 tūkstančiai 437 prašymai studijuoti, būsimiems studentams paruoša apie 30 tūkstančių studijų vietų. Ar, matant tokius duomenis, stojimus į aukštąsias dar galima vadinti konkursu?

- Yra studijų programų, į kurias konkursai labai aukšti: ekonomika, teisė Vilniaus universitete (VU). Trečia pagal populiarumą – medicina Kauno medicinos universitete (KMU). Šįmet stoti į mediciną pirmu numeriu pageidavo 448 stojantieji. Aukštai laikosi statybos inžinerija Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) – pagal pageidavimų studijuoti skaičių ji atsidūrė šeštoje vietoje.

Tai yra didžiuliai konkursai. Tačiau prieš ketverius metus konkurencija buvo gerokai didesnė - juk ir į ekonomiką VU 2004 m. pirmu pageidavimu gauti 1 tūkstantis 444 prašymai. Šįmet tokių – 782. Bet tai rodo ir tam tikrą sklaidą - stojantieji nežiūri vien populiariausių specialybių, bet atsižvelgia ir į įsidarbinimo galimybes. Akivaizdus postūmis – medicina KMU. Juk 2004 m. medicina KMU pagal populiarumą teužėmė 24-ąją vietą.

- Šįmet pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus pastebėta, kad norinčiųjų studijuoti sumažėjo. Kas lėmė šį sumažėjimą?

- Tačiau mane nudžiugino gerokai padidėjusi stojančiųjų motyvacija. Vis daugiau asmenų įstoja pagal pirmą pageidavimą arba net prašymuose rašo vieną pageidavimą. Kitaip sakant, jeigu neįstoju čia - kitur nereikia. Jeigu pernai buvo apie 1000 stojančiųjų, rašiusių vieną pageidavimą, tai šįmet tokių buvo 5000.

Manau, prie to prisidėjo sumaištis, atsiradusi po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Iki šiol sumaištis aukštojo mokslo sistemoje nesibaigusi. Stojančiųjų sumažėjo ir dėl realiai neprasidėjusios aukštojo mokslo reformos.

Kita priežastis – per daug neigiamas aukštojo mokslo įvaizdis visuomenėje. Kritikos reikia, bet kiek anksčiau aukštasis mokslas buvo per didelis autoritetas ir beveik nekritikuojamas, tiek dabar svarstyklės persvertos į kitą pusę ir kritika perdėta. Aukštosios mokyklos tiek nenusipelno, kiek yra kritikuojamos. Taigi irgi varo žmones į užsienį.

Neneigiu, kad išvažiuoja gabiausi. Bet išvažiuoja ir tie, kurie nėra labai gabūs ir žino, kad šansų įstoti į valstybės finansuojamas vietas arba nėra, arba yra ten, kur jie tikrai nepastudijuos – technologiniuose, fiziniuose arba biomedicinos moksluose. Jeigu leidžia materialinės sąlygos, išvažiuoja vidutiniokai ir žemiau vidutinybių.

Mažiausiai motyvuoti įstoja į VPU ir LŽŪU

- Dabartinės stojimo į aukštąsias mokyklas sistemos kritikai teigia, kad ji skatina stoti bet kur, o ne į norimą specialybę.

- Įdomu, kokiu pageidavimo prioritetu aukštosios mokyklos studentus pakvietė. Čia lyderis – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Šioje aukštojoje mokykloje beveik visi pakviesti studijuoti pirmu pageidavimu. Jie motyvuoti - stoja ten, arba niekur.

Tarp lyderių – ir kitos specifinės mokyklos: Vilniaus dailės akademija ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Toliau rikiuojasi KMU, Lietuvos kūno kultūros akademija, VU.

Štai į politikos mokslus VU valstybės finansuojamose vietose pakvieti 78 stojantieji – visi, šią studijų programą įrašę pirmu numeriu. Su architektūra VGTU – lygiai tas pats. Tai - dvi išskirtinės programos, kur stojančiųjų skaičius labai didelis, ir visi pakviestieji studijų programą įrašė pirmu prioritetu.

Štai skiriasi ir motyvacijos kriterijus stojant į teisę VU ir Mykolo Romerio universitete (MRU). Vidurkis, kokiu pageidavimu pakviesti stoję į teisę VU - 1,16, tuo tarpu MRU – 2,23. Akivaizdu, kam stojantieji teikia prioritetą - rodiklis skiriasi beveik dvigubai VU naudai.

Pagal motyvaciją blogiausios aukštosios mokyklos – Vilniaus pedagoginis universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. Vidutiniškai į šias mokyklas pakviesti studentai, programas rašę trečiu pageidavimu. Pirmas antras arba nepateko, arba stojo į visai kitą aukštąją mokyklą.

Tačiau šie rodikliai keisis, kai bus sudaromos sutartys. Neabejoju, kad dalis pakviestųjų nepasirašys sutarčių. Gal jie įstos į užsienį.

Technologiniai mokslai nepopuliarūs visoje Europoje

- Po bendrojo priėmimo paaiškėjo, kad 1400 vietų technologiniuose, fiziniuose moksluose liko neužpildytos. Ar tai reiškia, kad per papildomą priėmimą čia sustos žmonės su labai žemais egzaminų įvertinimus?

-Su gerokai žemesniais. Bet dėl to beveik nieko nauja – Europa seniai sprendžia problemą, kad jaunimas nenoriai studijuoja technologinius mokslus. Padėtis Lietuvoje šia prasme – gerokai geresnė, mat procentaliai pas mus į technologinius mokslus stoja gerokai daugiau nei Europos vidurkis.

Tad tas sumažėjimas nėra baisus. Bet kita priežastis, manyčiau, gana rimta. Pagal dabar Seimo priimtą prezidento teiktą įstatymą, gerai besimokančiais laikomi ir už mokslą nemoka tie, kurių balų vidurkis – 8 ir daugiau. Pažiūrėkite, kas darosi technologiniuose moksluose - mes jau srebiame netoliaregiškos politikos vaisius.

Tai yra neįsigilinimas į situaciją, nes akademinės tradicijos tiksliuosiuose bei socialiniuose, humanitariniuose moksluose - visai kitos. Sprendimas daryti visus „lygiais“ duoda savo vaisių jau net per priėmimą.

Jeigu nebus sureaguota, jeigu Seimas nepritars švietimo ir mokslo ministro teikiamai įstatymo pataisai ... Tikiuosi, kad dabartinė stojančiųjų reakcija suveiks teigiamai, o Seimo nariai sureaguos, kad negalima visų kirpti vienodai.

Seniai sakiau, kad aukštojo mokslo aprėptis Lietuvoje akivaizdžiai per didelė. Dėl to kai kur vietos neužpildomos arba nėra konkursų. Dėl to sveikinau ir sveikinsiu tokais iniciatyvas kaip VU, kuris sako, kad priims studijuoti su ne mažesniu nei nustatytu konkursiniu balu. Tai – kryptis, kuria reikėtų judėti. Realybė, kad dėstytojas privalo reaguoti į vidutinį studentą ir tie, kurie ateina „leisgyviai“, tempia žemyn bendrą lygį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (49)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (46)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1140)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...