Dvyliktokas: mokykla žudo talentus ir kenkia jaunoms asmenybėms

 (559)
Mokykla neišmoko vaikų elementarių ir paprastų įgūdžių, nepadeda atrasti savo pomėgių ir talentų, suprasti, ką nori veikti gyvenime. Ji žudo įgimtus vaiko talentus ir kenkia jaunoms asmenybėms.
Antanas Bakšys
Antanas Bakšys
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Tai DELFI pasakojo šiuo metu dvyliktoje klasėje besimokantis aštuoniolikmetis verslininkas Antanas Bakšys.

Pirmąsias užgimusias verslo idėjas jis realizavo dar būdamas 13-os, tačiau jau po poros metų pradėjo auginti kur kas rimtesnį startuolį, jį sėkmingai pardavęs 17-os metų įkūrė su informacinėmis technologijomis dirbančią įmonę. Dabar jis tikina galintis iš šalies žiūrėti į mūsų švietimo sistemą ir mato, kad situacija Lietuvos mokyklose – labai bloga.

Mokykla yra skirta tik tam, kad padėtų įstoti į universitetą?

„Vaikai nenori mokytis, nes nemato realios žinių naudos. Vienintelis postūmis turėti gerus pažymius yra tas, kad pavyks lengviau įstoti į universitetą, bet tai jau senai prarado ryšį su realybe. Ne kartą esu klausęs matematikos mokytojų – kodėl turiu mokytis rodiklinių ir logaritminių funkcijų ar panašių įmantrių dalykų? Atsakymai dažniausiai yra vienodi. Tam, kad gerai išlaikyčiau egzaminus, kad pavyktų įstoti į gerą universitetą... Tačiau kai mokytojai sužinodavo, kad neplanuoju savo ateities sieti su matematika, man buvo pasiūlyta negaišinti mokytojos laikų ir netampyti nervų, tiesiog pereiti į B lygį. Mums nepaaiškinama, kodėl turime mokytis vieną ar kitą dalyką. Kodėl mokytojai nepasakoja, kad matematika yra reikšminga žmonijos kultūros dalis, kad ji yra nuolat besikeičiančios, bendradarbiavimu grindžiamos, tikslingos žmonių veiklos rezultatas? Matematika buvo sukurta ir plėtojosi siekiant atrasti ir suprasti bendrus pasaulio dėsningumus, pasinaudoti tais dėsningumais tenkinant praktines gyvenimo reikmes, tačiau tai yra pamirštama“, – pasakojo A. Bakšys.

Jis paaiškino ir tai, kodėl dabar vaikai nebeskaito. A. Bakšio teigimu, taip yra todėl, kad mokykloje jie yra įspausti į rėmus ir turi skaityti tai, ką liepia mokytojai. Daugumai tai nėra įdomu, todėl ilgainiui jie praranda susidomėjimą bet kokia literatūra.

Antanas Bakšys
Antanas Bakšys
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Galbūt vaikams galėtume leisti skaityti bent 30 proc. laisvos literatūros pagal jų pasirinkimą. Juk vaikai gali analizuoti tiek daug įdomių knygų! Galima sudaryti rekomendacinį knygų sąrašą vaikams, kuris būtų suskirstytas pagal temas, pavyzdžiui „Kūno kalba“, „Elgesys su žmonėmis“, „Etiketo kultūra“, „Menas Afrikoje“, „Alternatyvi muzika“ ir daug kitų. Kiekvienas vaikas tikrai pasirinks tai, kas jam atrodo įdomu. Aš pats esu perskaitęs daugybę knygų, kurios man atrodė įdomios, tačiau mokykloje turiu skaityti tai, ko nesuprantu, ir tai, kas man yra visiškai neįdomu“, – patirtimi dalijosi vaikinas.

Švietimo sistemą vadino pasenusia, atsiliekame nuo JAV

Jis pastebi, kad iki šiol Lietuvoje mokomės pagal 19 a. pradžioje sukurtą sistemą – vaikai neturi pasirinkimo laisvės, mokosi to, kas yra privaloma.

„Kas tai sugalvojo, dėdės ir tetos sėdintys ministerijoje ir nenorintys prieštarauti šimtametei sistemai? Kodėl nesuteikiame bent dalelės pasirinkimo laisvės? Vaikas ir pats jaučia, kas jam yra įdomu, dalį dienos laiko, bent 5 ar 10 procentų, jis turėtų ieškoti savęs, su mokytojo priežiūra gilinti žinias įvairiose srityse. Jeigu, pavyzdžiui, vaikui yra įdomu kurti internetinius tinklalapius, mokytojas galėtų jį nukreipti į internetines svetaines, kur to yra mokoma. Juk baigęs mokyklą jaunuolis neturės plano, kaip gyventi ir ką toliau daryti, nebebus detalaus pamokų ar dienos tvarkaraščio – jis pats turės rinktis, ieškoti, kurti savo gyvenimą. Labai lengva, kai už tave viskas yra sudaryta, o tau belieka tik vykdyti įpareigojimus. Entreprenerių (keičia pasaulį kurdamas dalykus apie kuriuos niekas negalvoja – DELFI) karta, taip tikrai neišaugs. Nebent pavieniai, gimę būti tokie ir labai užsispyrusiais siekiantys savo svajonių – kaip aš“, – šyptelėjo vaikinas.

Jis tikina pastebėjęs, kad 12 metų iš eilės vaikai yra bauginami nedaryti klaidų o už padarytas – baudžiami.

„Frazę „Sėsk – du” tikriausiai žino visi. Dažnai moksleiviai, ypač jautresni, netgi ašaroja vien dėl to, kad nesuprato užduoties, gavo prastą įvertinimą. Spaudimą daro ir tėvai, kurie savo vaiką išvadina tinginiu, nes jis esą nesimokė. Ar tokiose sąlygose augantis vaikas gali išlikti kūrybiškas? Juk nė vienas pasaulį pakeitęs atradimas nebuvo sukurtas iš pirmo karto. Kodėl tuomet už klaidas baudžiame vaikus? Vienas mano draugas, kuris dabar mokosi 12-toje klasėje JAV, man įvardijo vieną didelį skirtumą tarp šių dviejų šalių. Amerikoje su tavimi dirba ir stengiasi suprasti tave, atrasti metodą, kuris padėtų tau suprasti informaciją. Lietuvoje tau tiesiog pateikia informaciją, jei jos nesupratai ar neišmokai, gauni dvejetą. Tai pastaba žmogaus, kuris 11 metų mokėsi Lietuvoje ir dabar pradėjo mokytis Amerikoje“, – pabrėžė A. Bakšys.

Ko turėtų mokyti šiuolaikinė mokykla?

„Dabar jaunimas dažnai mąsto taip: „Man visai gerai sekasi matematika, tikrai išlaikysiu lietuvių kalbos egzaminą, dar istoriją normaliai turėčiau išlaikyti, einu pažiūrėsiu, kur galėčiau įstoti. Na va, turėčiau įstoti į ekonomiką, teisę, finansus, sociologiją. Rašysiu visus – kur bus nemokama, ten ir studijuosiu“. Ar tikrai reikėtų spręsti, ką nori veikti gyvenime, pagal tai, kokios disciplinos tau sekasi mokykloje? Nemanau. Žmogus bus laimingas tik tada, kai jaus didžiulę motyvaciją, o ne žygiuos į darbą, kur sėdės nuo 8 iki 17 val. ir bus tiesiog biuro pele, laukiančia savaitgalio ir progos, kai galės pailsėti nuo savo neįdomaus darbo.

Antanas Bakšys
Antanas Bakšys
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Mokykla turėtų prisidėti prie vaiko talento vystymo ir bent nukreipti jį tinkama linkme. Ką daryti vaikui, kuriam nepatinka nė viena disciplina? Galbūt mokykla ir nesudarys atskiros pamokos tam tikram jo talentui vystymui, tačiau gali nukreipti jį pas tos srities profesionalą, sudaryti lankstesnį pamokų grafiką, kad jis rastų laiko savo pomėgiui. Manau, mokyklos darbuotojai turėtų nuo mažų dienų dirbti su kiekvienu vaiku ir stengtis, kuo anksčiau identifikuoti vaiko talentą“, – įsitikinęs vaikinas.

Jis mano, kad mokykla vaikus turėtų išmokyti ir elementarių dalykų. Pavyzdžiui, kaip susikurti laužą neturint ugnies, kaip pasikeisti padangą, arba padaryti dirbtinį kvėpavimą.

„Aišku, niekas nedraudžia vaikams patiems to išmokti, bet mokykla galėtų prisidėti ir padėti vaikams gauti realaus gyvenimo įgūdžių“, – mano vaikinas.

Pabrėžė tėvų indėlį

Jis piktinasi ir tuo, kad per mažai dėmesio atžalų ugdymui skiria tėvai. Vaikino teigimu, beveik visi šiuolaikiniai tėvai ugdymo ir mokymo vadeles atiduoda mokyklai, o patys šios atsakomybės atsikrato.

„Tik iliuzija, kad mokykloje vaikas gaus gerą žinių bagažą savo tolesniam gyvenimui bei mokykla jį paruoš ir pripumpuos motyvacijos siekti aukštumų ir kurti harmoningą savo gyvenimą. Deja, tai yra tik labai nuodingas mąstymas. Realybė yra kitokia ir tą iliuziją viešoje erdvėje reikia po truputį griauti. Tėvai neturėtų jaustis ramiai leisdami savo vaiką į mokyklą.

„Mokykla neišmoko valdyti savo finansų. Labai dažnai girdžiu kalbas, kad „baigsiu universitetą, susirasiu darbą ir pasiimsiu paskolą, kad galėčiau įsigyti savo būstą.“ Taip jie tiesiog neriasi kilpą sau ant galvos. Mokykloje vaikai turėtų būti supažindinami su tuo, kas yra ta paskola, mokomi su savo pinigais elgtis atsakingai, juos taupyti, suprasti mokesčių svarbą. Taip pat nemokoma, kaip reikia pristatyti save, kaip reikėtų reikštis virtualioje erdvėje. Tai padėtų potencialiems darbdaviams atrasti talentus jau mokyklos suole. Mokykla nemoko ir planuoti savo laiko. Juk kuo toliau, tuo žmogus darosi užimtesnis, keičiasi jo pareigos, daugėja dalykų, už kuriuos jis turi būti atsakingas. Manau, kad mokykloje turėtų būti supažindinama su laiko planavimo metodologijomis ir būdais, kad vaikai galėtų palyginti ir pabandyti įvairius būdus ir išsirinkti, kuris jiems yra pats efektyviausias ir labiausiai prie širdies“, – mano vaikinas.

Anot jo, mokykloje turėtų būti ugdomas vaikų kūrybiškumas, kritinis mąstymas, reikėtų mokyti vaikus konstruktyviai ir lanksčiai diskutuoti, padėti žmogui jo nekritikuojant, pasitikėti savimi, būti empatišku, drąsiu, versliu ir tikru lyderiu.

„Paprasta informacija ar kažkokie faktai yra praktiškai beverčiai – jų kiekis yra absoliučiai per didelis. Informacijos kiekis nuolat didėja, pasaulis keičiasi milžinišku greičiu ir ji tampa visiem prieinama per kelias sekundes. Netgi pirmokas su savo išmaniuoju gali „pagooglinti“, kiek musė turi kojų, ar šeštokas – koks JAV prezidentas buvo 1809-1817 metais.

Ugdykime savo vaikus, praleiskime su jais daug laiko ir patys paruoškime juos gyvenimui. Užduokime jiems klausimus ir ugdykime kritinį mąstymą, kad atėję į mokyklą jie galėtų atsirinkti, kas jiems yra įdomu, ką jie pritaikys gyvenime, kas bus naudinga, o ką galės per kelias sekundes bet kada „pagooglinti“. Leiskime savo vaikams išaugti stipriais, harmoningais žmonėms, kurie turi fundamentalias žinias ir įgūdžius, yra pasiruošę visą savo gyvenimą mokytis ir gali prisitaikyti prie itin dinamiško pasaulio. Ugdydami tokius žmones, sugebėsime išauginti kartas, kurios keis Lietuvą ir padarys ją viena stipriausių šalių pasaulyje“, – įsitikinęs vaikinas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Prasidėjo studentų prašymų paskoloms gauti priėmimas (4)

Prasidėjo studentų prašymų gauti valstybės remiamas paskolas priėmimas. Paskolos suteikiamos trijų rūšių: studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui ir dalinėms tarptautinėms studijoms.

Prasideda studentų prašymų paskoloms priėmimas (7)

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas.

Kreipiasi į lietuvius: iki svajonės išpildymo – vos vienas žingsnis (694)

Kaunietis Justinas Grigaitis jau išpildė vieną didžiausių savo svajonių – buvo pakviestas mokytis prestižiniame Kolumbijos universitete. Tačiau, tam, kad iš tiesų galėtų pradėti ten studijuoti, jis prašo visų tautiečių pagalbos.

LEU nerengs fizikos ir chemijos mokytojų (80)

Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) vėl nepavyko pritraukti būsimųjų fizikos ir chemijos mokytojų.

Lietuviškose mokyklose Lenkijoje mokslo metus pradės 500 moksleivių (14)

Lenkijoje esančiose lietuviškose mokyklose rugsėjo 1-ąją mokslo metus pradės apie 500 moksleivių – maždaug dešimtadaliu mažiau nei praėjusiais metais.